„11.08 ryto (Lietuvos laiku – 13 val. 08 min. – Red.) Eva išėjo ten, kur visada galės pūsti muilo burbulus“, – pranešė mama Luiza.
Mažos mergaitės istorija palietė daugybę širdžių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Ligai iš paskutiniųjų nepasiduodanti Evutė buvo tapusi vilties ir kovos už gyvybę simboliu.
Smegenų auglys – tokią diagnozę 2015-ųjų lapkričio mėnesį išgirdo Airijoje gyvenanti Luizos ir Manto Aniulių šeima. „Jūsų trimetei Evutei liko gyventi vos keli mėnesiai“, – negailestingai diagnozavo airių medikai.
Tiesa, mergytė su augliu kovojo beveik devynis mėnesius ir pranoko medikų prognozes.
Po žinios apie smegenų auglį šeima nepasidavė. Neoperuojamą auglį jie bandė gydyti visais įmanomais būdais – mergaitei buvo taikoma radioterapijos bei imunoterapijos kursai.
Gydymo kelias nebuvo itin lengvas. Šeima nuolat kovojo su mergytės būklės nuopuoliais ir pakilimais. Būdavo dienų, kai mergytės sveikata pagerėdavo – tuo visada pasidžiaugdavo mažosios princesės mama.
Apie pablogėjusią būklę L.Aniulienė taip pat pranešdavo. Kai jai būdavo ypač sunku, ji neslėpdavo emocijų ir atvirai sakydavo, kad tai – didžiulis išbandymas ir kelias, kuriuo eiti labai sunku.
Paskutinė žinia, kuria Luiza dalijosi su neabejingais žmonėmis, buvo apie bejėgiškumą ir Evos būklės pablogėjimą.
„Evos būklė negerėja. Ji negali vaikščioti, nebevaldo kairės rankytės. Ji liūdna. Ji negali susitaikyti su tuo.“ Taip pat skaitykite: „Atliktas tyrimas parodė trimetės Evos smegenų auglio pokyčius“. Evos mama skęsta skausme: „Pastarosios dienos – labai blogos. Vaikas, kuris galėjo daryti viską beveik ketverius metus, staiga nieko nebegali. Bet vis dar bando. Tačiau nepavyksta. Tada ji supyksta ir susinervina. Kuo labiau susinervina, tuo labiau tampa įkalinta savo kūne. Ji klykia, verkia.
Jos kūnas „atsisako“. Ir aš negaliu nieko padaryti. Jaučiuosi nevykėlė. Aš jos mama. Aš turėjau padaryti taip, kad ji būtų saugi ir laiminga, bet negalėjau apsaugoti jos nuo šito vėžio, kuris atšliaužė ir apraizgė jos smegenis.“
