Prašė padėti sergančių vaikų mamoms
Trimetės Viktorijos mama Irena Urbonavičiūtė-Tamulionė portalui lrytas.lt pasakojo, kad po to, kai jos dukrai buvo diagnozuotas vėžys, ji ligoninėje buvo palikta likimo valiai, o tie psichologai, kurie turėjo jai padėti, nusigręžė tada, kai pagalba buvo labiausiai reikalinga.
„Mamos lieka už borto, – nevyniodama į vatą pokalbį pradėjo Irena, – nors Vilniaus Santariškių vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre dirba psichologas ir dvasinis asistentas, vis dėlto yra buvęs ne vienas lūžis, kada man reikėjo pagalbos, tačiau aš jos nesulaukiau. Buvo akimirkų, kai norėjau pasitraukti iš gyvenimo, tačiau tai visiškai niekam nerūpi“, – tada sakė ji.
Tokią problemą iškėlė ir „Mamų unijos“ vadovė Eglė Mėlinauskienė. Socialiniame tinkle ji rašė, kad iš ligoninės išėjo tik 22 valandą vakaro, nes turėjo guosti keturių mėnesių kūdikio mamą, kuri dėl didžiulio skausmo ir sielvarto buvo beprarandanti nuovoką. „Turbūt turėčiau pasivadinti beprote išeidama iš ligoninės 22 valandą. Bet kaip palikti keturių mėnesių kūdikio, per dvi paras antrą kartą patekusio į reanimaciją, mamą iš beprotiško sielvarto ir nuovargio beprarandančią nuovoką. Kartais užmušti žmogų daug nereikia, sunkiau vėl jį atgaivinti.
Į reanimaciją atėjusio mediko žodžiai mamai: „galit verkti, rėkti, bet tokie kūdikiai ilgai negyvena. Na, gal mėnesį.“ Medikai, psichologai, specialistai, kur Jūs? Ar jau visai praradote žmogiškumą ir sveiką nuovoką??? Kas padės šiai mamai ir kitoms, „ant ribos“ balansuojančioms mamoms? Ar galima pavadinti pagalba trimečio vaiko mamai, ką tik išgirdusiai vėžio diagnozę, atneštas knygeles „kaip kalbėti su vaiku apie mirtį“??“
Jai antrino garsi laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, kuri nelieka abejinga onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Ji patvirtino žinanti situaciją, kai sergančių vaikų mamos paliekamos už borto ir tampa niekam nereikalingos.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad tai – ne vienos ar kitos ligoninės, bet sveikatos sistemos klaida, nes nėra tinkamo medikų paruošimo darbui su tokiais ligoniais ir jų artimaisiais. „Mamos ir vaiko ryšys yra ypatingas. Tai nedaloma. Gydome mirštantį vaiką, o iš sielvarto mirštančios mamos niekam nerūpi“, – sakė ji.
Laukia didelės permainos
Po lrytas.lt publikacijos Santariškių vaikų ligoninės administracija panoro susitikti su „Mamų unijos“ vadove Egle Mėlinauskiene ir pasišnekėti apie galimus pokyčius ligoninėje.
Kaip po susitikimo tvirtino mažųjų ligonių globėja E.Mėlinauskienė, laukia teikia teigiami pokyčiai. „Posėdžiavome kelias valandas. Labai smagu, kad vieni kitus išgirdome. Mano tikslas nėra sumenkinti medikų darbą. Mes norėjome, kad ligoninė pripažintų, jog specialistų trūkumas neleidžia suteikti reikiamos pagalbos kritiniais momentais.
Man svarbu, kad šioje stadijoje mamoms būtų suteikiama pagalba.
Priėjome vieningos nuomonės – jie mus įsileidžia kaip nevyriausybinę organizaciją ir leidžia mums padėti. Sistemoje pokyčių greitai neįgyvendinsi, tačiau pagalbą suteikti mes galėsime.
Sutarėme, kad fondas „Mamų unija“ suras kvalifikuotą specialistą ir apmokės jo darbą. Žmogus galės ateiti vakarais ar ekstremaliomis situacijomis į ligoninę ir padėti mamoms.
Sudarysime trišalę sutartį su ligonine, fondu ir ateinančiu gydytoju. Jis turės būti įdarbintas. Nusprendėme, kad bendradarbiausime glaudžiai tiek su ligonine, tiek su pačiu skyriumi.
Mes jokiu būdu nepaneigiame ir nestumiame į šalį skyriaus psichologės, tačiau šiandien jai tenka per didelis krūvis. Aš manau, kad dvidešimčiai mamų negali tikti vienas specialistas. Juk žmonės labai skirtingi.
Beje, specialistas ligoninėje dirba iki 15 valandos, o pagalba reikalinga ne tik iki šios valandos.
Ligoninės administracija suprato, kad yra problema ir kad ją reikia spręsti.
Viešumas buvo paskutinis lašas, po kurio pagaliau aš buvau išgirsta.
Pagaliau už siūlo galo pagavau problemos esmę, kuri tęsiasi metų metais. Tai yra labai sudėtinga, niekas į ją nenori gilintis. Ta problema yra labai sena.
Matau, kad ligoninė nori kalbėtis. Mes taip pat labai norime padėti. Mamos laukia pagalbos, todėl ją reikia suteikti kuo greičiau.
Mes nieko nelauksime ir kuo skubiau rasime žmogų, kuris galės dirbti su laukiančiomis mamomis. Mes dirbame labai greitai. Svarbiausia, kad gavome leidimą“, – pokyčiais džiaugėsi E.Mėlinauskienė.
