Mediko patirtis rodo, kad iš tų pradinukų, kuriuos atsiunčia konsultuoti šeimos gydytojas, tik dešimtadalis yra fiziškai stiprūs, dar dešimtadaliui – iškrypęs stuburas, o 80 procentų būdinga ydinga laikysena.
Neretai didžiausia rykštė moksleiviams – kompiuteriniai žaidimai, dėl kurių judrūs vaikai praleidžia vis daugiau laiko namuose sėdėdami netaisyklingai, nedarydami pertraukų.
Jie sėdi laikydami nešiojamąjį kompiuterį ant kelių, ant sofos, net gulėdami lovoje. O žmogaus organizmas labiau pritaikytas eiti, bėgti, laipioti, o ne sėdėti.
– Ar tiesa, kad Lietuvoje auga vis silpnesni vaikai? – paklausiau gydytojo R.Žitkausko.
– Konsultuodamas Utenoje, Marijampolėje pastebėjau, kad šių regionų vaikai būna stipresni nei daugiabučiuose gyvenančių vilniečių atžalos. Puiku, jei vaikai gali augti kaime, kur juos prižiūri seneliai, nes būdami arčiau žemės mažieji fiziškai sustiprėja.
Kita vertus, daugiau kaip dvidešimt metų gydau vaikus ir negalėčiau dejuoti, kad dabartinis jaunimas auga vis silpnesnis, nes pas mus tos pačios tendencijos kaip ir Europoje.
Vaikai iki ketverių metų juda nuo ryto iki vakaro, jie nėra sugadinti, nes nėra lepinami įvairiomis informacinėmis technologijomis. Daugelio jų raumenynas atitinka normą.
Nuo 4 iki 6 metų vaikai jau domisi lėtesniais ir rimtesniais žaidimais, kurie susiję su protinių gebėjimų ir kūrybiškumo vystymusi. Tokio amžiaus vaikai būna priversti ilgiau sėdėti ir mažiau judėti.
Jei toks vaikas nelanko šokių būrelio, nemėgsta žaisti kieme, jo raumenys būna silpni.
Intensyviuoju augimo periodu (11–14 metų mergaitėms, 13–16 metų berniukams) laikysenos sutrikimų būna dar daugiau. Negydomi tokie sutrikimai gali sukelti įvairių stuburo iškrypimų, pavyzdžiui, skoliozę, kifozę.
– Kuo skiriasi vaiko netaisyklinga laikysena nuo stuburo iškrypimo?
– Ydingai laikysenai būdinga tai, kad stuburas dar tiesus, tačiau vaikas nesugeba sėdėti tiesiai, nes jo raumenys vystosi nesimetriškai.
Tokį pakitimą įmanoma nustatyti taikant krūvio testą, pavyzdžiui, paprašius vaiko stovėti į priekį ištiesus rankas.
Neretai mažametis visu kūnu ima krypti į vieną ar kitą pusę taip, kaip įpratęs sėdėti piešdamas ar žaisdamas.
Taisant ydingą laikyseną įmanoma pasiekti gerų rezultatų po kelių mėnesių, o norint koreguoti stuburo iškrypimą prireikia net ir dvejų metų.
– Yra tėvų, manančių, kad su amžiumi vaiko stuburo pakitimai savaime išnyks. Ar taip būna?
– Yra ir gydytojų, kurie taip mano. Ypač tie, kurie operuoja. Ramindami tėvus jie sako, kad stuburo iškrypimai gali savaime išnykti, o jei deformacija sustiprėtų, bus atliekama operacija.
Mes, poliklinikos gydytojai, griebiamės įvairių priemonių kaip kokio šiaudo, kad tik vaiko būklė neblogėtų.
Kartais įvyksta stebuklų – net tokios stuburo patologijos, apie kurias medicinos vadovėliuose rašoma kaip apie neišgydomas, nustoja varginti vaikus.
Tai ne tik gydytojų, bet ir vaikų nuopelnas, nes jie nuoširdžiai stengiasi sau padėti, daro mankštą, plaukioja baseine, sportuoja.
Iki 18 metų, kol kaulai dar nesusiformavę, įmanoma koreguoti vaiko laikyseną fiziniais pratimais.
Jeigu stuburo slanksteliai deformuojasi dėl to, kad kaulai yra pernelyg minkšti, pavyzdžiui, vaikui sergant stuburo osteochondropatija, negalima delsti, nes gresia kupra, todėl patariama nešioti pečių juostos diržus – reklinatorius.
Tačiau lazda turi du galus – dėl šios medicininės priemonės ilgainiui raumenys dar labiau atrofuojasi, nes stuburą laiko ne jie, o diržai.
Vadinasi, tokiam vaikui reikia dar daugiau mankštintis.
– Daugelis tėvų nežino, kokią pirkti mokyklinę kuprinę. Ką galite jiems patarti?
– Kartais tėvai išrenka tokią kuprinę, kad į ją tilptų ne tik vadovėliai, sąsiuviniai, bet ir sumuštinis, gėrimas, kūno kultūrai skirti drabužiai.
Kuprinė turi sverti ne daugiau kaip 10 procentų vaiko kūno svorio. Vadinasi, jei vaikas sveria 30 kilogramų, kuprinė turi būti ne sunkesnė nei 3 kilogramai.
Nešiojant sunkią kuprinę yra žalojami stuburo tarpslanksteliniai diskai, raiščiai, raumenys, todėl kuprinė turi būti pritaikyta prie vaiko ūgio.
Užsidėjus kuprinę jos apačia neturi būti žemiau juosmens.
Kuprinė turi būti su dviem plačiais reguliuojamo ilgio paminkštintais diržais, kurie neįsirėžia į pečius. Diržai turi būti uždėti ant abiejų pečių, o sunkiausius daiktus verta dėti į kuprinės dalį, esančią arčiausiai nugaros.
Svarbu, kad kuprinė būtų kokybiška. Pasitaiko atvejų, kai vaikus išberia, ant rankų atsiranda egzema vien nuo kuprinės rankenos, kuri nudažyta nekokybiškais dažais.
– Koks turi būti moksleivio stalas ir kėdė?
– Yra tokių baldų, kuriuos įmanoma reguliuoti, pavyzdžiui, pakelti stalviršį tam tikru kampu, pareguliuoti atstumą, kad būtų patogu skaityti ant stalo padėtą knygą, paaukštinti kėdę.
Tiek vaikui, tiek suaugusiajam keliami tie patys taisyklingos sėdėsenos reikalavimai. Jei kėdė per aukšta, o sėdėdamas vaikas tabaluoja kojomis ir nesiekia grindų, galima padėti suoliuką. Jei stalviršis per aukštas, galima jį pažeminti.
Nuraminsiu tėvus, kurie neišgali pirmokui nupirkti naujo stalo, – apskaičiuota, kad netinkama darbo vieta turi vos 10–15 procentų įtakos, kad susiformuotų netinkama laikysena, o visa kita priklauso nuo vaiko fizinio pasirengimo.
Jei vaikas sėdės susirangęs kaip sliekas, nepadės net gerai parinktas stalas ar kėdė.
Kartą su viena močiute suskaičiavome, kad einantis į pirmą klasę jos anūkas sėdi per parą apie 10 valandų, todėl vaiką reikia įpratinti daryti pertraukas.
– Kur tėvams kreiptis, jei vaiko laikysena ydinga?
– Tai gali patarti šeimos gydytojas. Laikyseną galima patobulinti per kelis mėnesius, ypač naudinga gydomoji mankšta.
Kartais pakanka kelių pratimų, svarbu, kad vaikas juos reguliariai atliktų.
Tačiau kai kurie stuburo iškrypimai, pavyzdžiui, ideopatinė stuburo skoliozė, yra tokie bjaurūs, kad, nepaisant visų pastangų, dažnai prireikia operacijos.
Šios ligos priežastis iki šiol nėra aiški. Vienos pusės raumenys gauna iš nervų sistemos mažiau impulsų susitraukinėti, todėl kitos pusės raumenys ima sukti stuburą apie savo ašį. Nėra taip, kad ši liga būtų susijusi vien su ydinga laikysena.
Neretai vaiko stuburas taip smarkiai krypsta ir sukasi, kad nepadeda nei mankšta, nei specialus korsetas.
Manoma, kad sergant šia liga stuburo būklė blogėja 10 laipsnių per metus. Įtarus ją būtina kuo anksčiau kreiptis į ortopedą-traumatologą. Ydinga laikysena taip pat yra susijusi su įpročiais, gyvenimo būdu.
– Gydomoji mankšta vaikams būna nuobodi. Kaip juos paakinti?
– Su kiekvienu vaiku įmanoma susitarti.
„Nesikūprink, sėdėk tiesiai“, – tokios tėvų pastabos neišmokys nei pirmoko, nei paauglio ištiesinti nugaros.
Toks auklėjimo metodas neišgelbės moksleivių nuo ydingos laikysenos, stuburo iškrypimų, nugaros skausmų.
Pamačius, kad sėdėdamas vaikas pavargo, reikia jį paraginti pajudėti, pavyzdžiui, išnešti šiukšles, išsiurbti kilimą, nuvalyti dulkes, išeiti į kiemą pažaisti ar pasivažinėti dviračiu.
Būtina užsiimti kitokia fizine veikla, kad pailsėtų nuvargę pečių juostos, liemens raumenys.
Esu išbandęs ir tokį metodą – kad vaikas sustiprėtų ir galėtų ilgiau žaisti kompiuteriu, reikia jam pasiūlyti daryti mankštą. Jis gali nesistengti sėdėti tiesiai, bet jam norėsis kuo ilgiau pažaisti.
Įsitikinau, kad šis metodas efektyvus. Išbandžiau su savo sūnumi, kurį nuo mažumės traukė kompiuteris.
– Vaikui užtenka valios?
– Įsivaizduokite, kai pirmokui aiškinu, kad jo raumenys dar silpni arba jo pėdutės dar virsta į vidinę pusę, jis jau tą pačią dieną nori daryti mankštą.
Būtina atsižvelgti į tai, kas patinka vaikui. Važiuoti dviračiu, paspirtuku, spardyti kieme kamuolį – viskas tinka, nes tai geriau, nei leisti vaikui žaisti mobiliuoju telefonu ar žiūrėti televizorių.
Riedučiai, paspirtukas lavina nugaros raumenis. Važiavimas dviračiu – irgi labai naudingas, vaikas nespėja aptingti, jis būna priverstas ant jo užlipti, nulipti, dar dažniausiai miestiečiai turi dviratį užsinešti į namus.
Negaliu skųstis mūsų paaugliais. Sulaukus 15–16 metų, kai baigiasi ūmus augimas, raumenynas būna sutvirtėjęs, todėl šiems jaunuoliams gydytojai turi mažiau priekaištų dėl laikysenos.
Vakarų pasaulis dar silpnesnis už mus. Mes dar imamės fizinių darbų kaimo sodybose, nusivežame vaikus prie ežero, kad nusimaudytų. Ar būdami kokioje Ispanijoje galėtume rasti ežerą netoli savo namų?
Kita vertus, įsigalint vakarietiškam gyvenimo būdui vis labiau daromės sėdinčia tauta. Noriu priminti, kad galima ir sėdint tvirtinti savo raumenis, pavyzdžiui, pasidėjus pripučiamąją pagalvę, specialų kamuolį ar nuožulnią plokštumą. Norėdami išlaikyti pusiausvyrą priverčiame dirbti savo raumenis.
Taisyklingą laikyseną padeda išlaikyti ir kitos priemonės, pavyzdžiui, diržai, „voriukai“, reklinatoriai.
Yra sukurta net kompiuterinių programų, stebinčių sėdintį žmogų.
Kai tik jis susikūprina, pasilenkia arčiau monitoriaus ar nuleidžia akis – kompiuteris įspėja, kad laikas išsitiesti.
