23-ią savaitę gimę neišnešioti dvynukai pranoko gydytojų lūkesčius ir kitą savaitę švęs savo pirmąjį gimtadienį. Cadence Moore gimusi svėrė mažiau, nei pusė kilogramo – 482 gramus. Jos brolis Jaxsonas buvo tik 142 gramais sunkesnis. Gydytojai nemanė, kad kūdikiai išgyvens.
Jie gimė pernai, rugsėjo 23-iąją, po skubaus Cezario pjūvio, rašo „Daily Mail“.
Jų tėvai, 32-ejų Jourdan ir 33-ejų Mattas, negalėjo patys susilaukti vaikų.
Pora iš Portlando susituokė 2005-aisiais ir norėjo iš karto pradėti šeimą.
Tačiau Jourdan sirgo Krono liga – lėtine uždegimine žarnyno liga, todėl dažnai lankydavosi pas chirurgus ir vartojo įvairius vaistus.
Vienintelis veiksmingas vaistas buvo metotreksatas, kuris yra naudojamas vėžio ir autoimuninių ligų gydymui.
Jis taip pat naudojamas atliekant abortus, todėl Jourdan negalėjo išnešioti kūdikio, kol vartojo tuos vaikus.
Teko atlikti Cezario pjūvį
Pora nusprendė įsivaikinti, tačiau 10 metų laukimo buvo veltui.
„Labai norėjome savo vaiko,“- prisipažino Jourdan.
Jų geriausia draugė pasisiūlė tapti surogatine motina. Pora priėmė septynis embrionus iš anoniminės donorų šeimos.
Du iš jų balandžio mėnesį buvo įdėti į poros draugės, Hollie Mentesana, gimdą.
Nėštumas ėjosi gerai, ir pora gegužės mėnesį sužinojo, kad taps nebiologiniais dvynukų tėvais.
Tačiau, po 23 savaičių nėštumo, Hollie ėmė skųstis spaudimu apatinėje kūno dalyje.
Jourdan įtarė, kad jos draugei – šlapimo pūslės infekcija. Jos netrukus nuvažiavo į ligoninę pasitikrinti.
Žinios šokiravo: Hollie gimdos kaklelis buvo išsiplėtęs iki 10 cm, todėl reikėjo skubiai atlikti Cezario pjūvį.
Džiaugiasi, kad nepasidavė
Pasak gydytojų, tikimybė, kad kūdikiai išgyvens, buvo maža.
„Nenorėjau tuo patikėti, – sakė Jourdan. – Mes daug kentėjome, kad pasiektume tą tašką. Tačiau neturėjome kito pasirinkimo – reikėjo ruoštis jų mirčiai.“
Šeimai buvo pasiūlytas gaivinimas ir gyvybės palaikymo įranga, arba paliatyvus gydymas. Medikai rekomendavo pastarąjį variantą.
„Buvo tik 21 proc. tikimybė, kad pavyks atgaivinti vaikus, – atskleidė moteris. – Gydytojai norėjo, kad viskas vyktų natūraliai, bet nenorėjome pasiduoti.
Visa laimė, kad nepasidavėme. Dabar turime du nuostabius vienerių mažylius.“
Kai Jaxsonas ir Cadence gimė, jų organai buvo neišsivystę, o akys neatsimerkė dar dvi savaites.
Jie atskiruose inkubatoriuose praleido daugiau, nei tris mėnesius.
Laimingi tėvai Jaxsoną pirmą kartą paėmė į rankas praėjus 5 dienoms, o Cadence – trimis dienomis vėliau.
Visada buvo šalia
Jų širdelės dar nebuvo užsivėrę, tačiau, su vaistų pagalba, išsivystė normaliai.
Mažyliai taip pat sirgo neišnešiotų kūdikių retinopatija – akių liga.
Tai – liga, dėl kurios galima apakti.
Abu vaikai pasveiko, bet Jaxsonui pastebėta trumparegystė, todėl jam reikia akinių.
Jourdan visą laiką leido šalia dvynukų, nuo jų nesitraukė nei dieną, nei naktį. Ji per tris mėnesius tik kartą grįžo namo dviem valandoms.
„Esu globėja, todėl negalėjau pajausti, kaip kūdikiai spardosi mano pilve, – sakė moteris. – Kiekvieną dieną abu vaikus liesdavau po 5 valandas, todėl galėjau užmegzti ryšį.“
Jie gruodžio 31-ąją galėjo palikti ligoninę. Mažyliams vis dar reikia reguliarios terapijos, kad jie galėtų normaliai vystytis.
Nepaisant didžiulės pažangos, abu vaikai tebėra gana maži: Jaxsonas sveria 7,2 kg, o Cadence – 7,7 kg.
„Tik po dviejų trečdalių laiko ligoninėje buvome tikri, kad jiems viskas bus gerai, – prisipažino Jourdan. – Kiekvieną dieną mačiau kūdikius, kuriems nepasisekė, nors jie gimė didesni ir stipresni, nei maniškiai.
Mums labai pasisekė, bet taip būna ne visiems.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
