Spalį šeima švęs savo dukters Teresės Marijos dvejų metų gimtadienį. Mergaitė gimė išnešiota ir visiškai sveika. Laimingai auga, vaikščioja, mokosi kalbėti, dainuoja daineles ir šoka.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas B.Ulevičius atvirauja, kad šeima viliasi susilaukti ir antrojo vaiko. O gal net ir trečiam dar užteks laiko.
„Medikai tam kliūčių nemato. Jei prireiks – ir vėl eisime tuo pačiu keliu“, – sakė teologas.
Šeima per trylika metų mažiausiai tris kartus girdėjo tas pačias specialistų išvadas – jie yra sveiki, medikai negali paaiškinti, kodėl Dalė nepastoja, ir nėra kito kelio, kaip tik daryti pagalbinį apvaisinimą.
Katalikams įsitikinimai neleido vaikelį pradėti mėgintuvėlyje. Todėl kaskart teko nusivilti.
Galiausiai pagalbą jiems suteikė naprotechnologijomis, kurias rekomendavo draugai, besiremiantys gydytojai. Arčiausiai Lietuvos tokie medikai dirba Lenkijoje, Balstogėje.
Ten Ulevičiai ir surado nevaisingumo priežastį bei ją pašalino.
B.Ulevičius vylėsi, kad greitai ir Lietuvoje atsiras tokio pobūdžio klinikos, kurios natūraliu būdu padės nuo nevaisingumo kenčiančioms šeimoms.
„Norėčiau, kad Lietuvoje būtų finansuojama naprotechnologijos klinikų veikla. Norėčiau, kad šeimos išvengtų to skausmo ir finansinės naštos, kurią kartais teikia dirbtinis apvaisinimas“, – sakė kaunietis.
Norėjo keturių vaikų
Pora susituokė būdami 30-ies. Norėjo būrio vaikų – mažiausiai keturių. Teko nusivilti, kai nėštumo ženklai vis nesirodė.
Aštuonerius metus pora įnirtingai ieškojo nevaisingumo priežasčių ir gydymo. Viskas veltui.
Iš specialistų Lietuvoje jie ne kartą girdėjo tą pačią diagnozę – abu yra sveiki, bet vienintelė išeitis susilaukti vaikų – pagalbinis apvaisinimas.
Ši alternatyva katalikų porai buvo nepriimtina. „Pagalbinio apvaisinimo negalėjome daryti, nes esame įsitikinę, kad jei imame patys spręsti apie gyvybę, tada tai atveda į totalitarinius režimus, kur kažkas sprendžia, kam verta gyventi, kam ne.
Žvelgiame į vaiką kaip į dovaną, o ne į produktą, kurį galime pasidaryti. Žinojome, kad neturime teisės bet kokia kaina reikalauti turėti vaikų“, – sakė katalikas.
Skausmas kauniečius vertė nerti į darbus. „Kai supratom, kad vaikų nebus, teko adaptuotis. Apsipratome. Kaip šeimos mokosi gyventi su vaikais, taip mes mokėmės gyventi be vaikų. Abu pasinėrėme į veiklą“, – pasakojo B.Ulevičius.
Ant kelio užvedė draugai
Apie pagalbinio apvaisinimo alternatyvą – naprotechnologiją ir Kreitono metodą – kauniečiai sužinojo iš draugų užsieniečių, kurie gyvena Italijoje.
„Jų diagnozė buvo panaši į mūsų, jiems naprotechnologijos padėjo. Jie per kelerius metus susilaukė vieno, paskui kito vaikelio.
Draugai pagalbos ieškojo trumpiau nei mes, nes buvo geriau informuoti apie Kreitono metodą. Kreitonas juos išgelbėjo“, – šypsojosi Teresės Marijos tėtis.
Pradėję domėtis, kauniečiai perskaitė daugybę pasakojimų, kaip poroms šis metodas padėjo pastoti.
„Tai sužadino mums viltį, nors stengėmės per didelių lūkesčių nepuoselėti. Supratome, kad nuvažiavę ten bent jau būsime padarę viską, ką galime“, – prisiminė dekanas.
Pora susisiekė su naprotechnologija užsiimančia klinika Balstogėje ir sutarė dėl pirmojo susitikimo.
Medikai netikėjo sėkme
Ten nuvykus kauniečiams paaiškėjo, kad Lietuvoje į nevaisingumo priežastis detaliai nesigilinama, gana greitai siūlomas pagalbinis apvaisinimas kaip vienintelė išeitis.
„Panašu, kad Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas yra žinomas kaip vienintelis būdas padėti. Jei iš karto būtume kreipęsi į kliniką Balstogėje, jau džiaugtumėmės ne vienu vaikeliu ir tikrai būtume išleidę mažiau pinigų nei išleidome“, – įsitikinęs vyras.
Kai pora Lietuvoje iš gydytojų rinkosi reikiamus dokumentus vizitui Lenkijoje, medikai netikėjo jokių metodų sėkme bei ragino kauniečius negaišti laiko. Esą padės tik pagalbinis apvaisinimas.
„Kreitono metodas gydytojams buvo nežinomas. Čia gal ir yra didžiausias sistemos trūkumas, kad vienintelė medikams žinoma išeitis yra pagalbinis apvaisinimas“, – sakė B.Ulevičius.
Išleido mažiau pinigų
Balstogėje gydytojų padedama pora išsiaiškino, kad nevaisingumo priežastims pašalinti tereikėjo atidesnių tyrimų, didesnio atsižvelgimo į natūralų poros vaisingumo ciklą bei medžiagų balansą organizme.
„Pagrindiniai „vaistai“ buvo įvairūs vitaminai, maisto papildai. Buvo ir medikamentų. Bet tai nebuvo hormonų terapija, nebuvo pumpuojami hormonai. Dalei „nerovė stogo“, ji nepatyrė sunkumų. Kaip tik viskas ėjo tik geryn“, – pasakojo B.Ulevičius.
Jis juokauja, kad tereikėjo subalansuoti mitybą. Visų reikiamų preparatų šeima įsigydavo eilinėse Lenkijos vaistinėse.
Sutuoktiniai taip pat turėjo pildyti vaisingumo stebėjimo lentelę. Iš lentelės kauniečiai išmoko atpažinti savo vaisingiausias dienas. Medikai Balstogėje remdamiesi lentele nustatė ir tam tikras nevaisingumo priežastis.
„Nebuvo sunku žymėti lentelę. Reikia tik šiek tiek atidumo ir apmokymo. Iki šiol stebime vaisingumo ciklą – dėl džiaugsmo žinoti, kas organizme vyksta. Be to, labai pravartu tęsti stebėjimą, nes norime susilaukti daugiau vaikų“, – pasakojo per 40 perkopęs tėtis.
Jis atviravo, kad per šešis apsilankymus Balstogės klinikoje šeima išleido 5 tūkst litų (per 1,4 tūkst. eurų). Į šią sumą priskaičiuotos ir kelionės išlaidos.
„Tai nepalyginamai mažiau, nei būtume išleidę pagalbiniam apvaisinimui. Be to, klinikoje visus tyrimus padarydavo per vieną dieną, nereikėdavo papildomų pinigų pragyvenimui“, – dėstė Kreitono metodo šalininkas.
Septintą kartą į kliniką pora jau vyko pranešti džiugią naujieną, kad laukiasi. Medikams tai nebuvo savaime suprantama – jie labai džiaugėsi.
Nevaisingumo stebėjimas ir gydymas truko apie metus. „Nesitikėjome taip greitai pastoti. Nežinojome, ko tikėtis. Tiesiog kantriai ramiai nusiteikėm. Žinojome, kad kitur jau niekur nesikreipsime. Sakėm, kad kol daktaras duos vilties, tol mes važiuosim. Mums atrodė, kad esame per seni“, – atviravo kaunietis.
Karjera – į antrą planą
D.Ulevičienė devynis nėštumo mėnesius išgyveno kaip didelį džiaugsmą – nekilo jokių sunkumų. Moteris gimdė natūraliai.
„Vaikas gimė išnešiotas, sveikas, mama gerai ištvėrė nėštumą. Tai irgi dėka Balstogės klinikos. Jei būtume rinkęsi dirbtinį apvaisinimą, procedūra būtų užkrauta ant ne visai pagydyto organizmo“, – sakė B.Ulevičius.
Teresė Marija greitai auga. Bėgioja, varto knygeles, kalba savo kalba. Mergaitė jau niūniuoja pirmąją savo kūrybos dainelę ir šoka išgirdusi muziką.
„Su vaiku gavome dovanų gyvenimą. Iki tol gyvenimo buvo mažiau. Atsivėrė naujas meilės, atjautos supratimas. Dukra džiaugiasi mažais dalykais, taip ir aš pamatau, koks nuostabus yra mėnulis ar gėlės. Kai dukrytė po kambarį vaikšto kartodama „tetis, tetis“, meilės ir džiaugsmo tiek, kad net skauda“, – spirgėjo vyras.
Gimus dukrai jis noriai ir su džiaugsmu pradėjo gaminti valgį. „Domiuosi receptais, noriu pagaminti kažką naujo. Anksčiau temokėjau virti dešreles, kiaušinį, koldūnus ir sutepti sumuštinius. Dabar noriu ryte palepinti žmoną ir dukrą“, – pasakojo naujasis namų virtuvės šefas.
Karjera ir pripažinimas tapo ne tokie reikšmingi, kaip namai. „Darosi svarbu, ar šeimoms yra gerai, ar tėvai gali būti namie su vaikais“, – sakė dekanas.
Ruošiasi antram vaikui
Šeima jau ruošiasi antram vaikeliui. „Dukrytė paūgėjo, norėsim daugiau vaikučių. Jei prireiks pagalbos, vėl važiuosim į Balstogę. Medikai sako, kad nėra kliūčių susilaukti antrojo vaikelio“, – aiškino laimingas tėvas.
O gal šeima pasirengusi ir trims atžaloms? „Kodėl gi ne? Kol esam vaisingi – tikrai taip“, – šypsojosi B.Ulevičius.
Jų istorija suteikė vilties ir daugiau šeimų Lietuvoje. Per porą metų pusšimtis porų jau kreipėsi pagalbos į Balstogės medikus. Kas antra šeima susilaukė naujagimio.
„Kai kurioms prireikė trijų, kitiems penkių vizitų, kiti vis dar važinėja – tai nėra magija“, – aiškino B.Ulevičius.
Kol negalėjo susilaukti vaikų, šeima pasvarstydavo apie galimybę atžalas įsivaikinti. Ir dabar neatmeta galimybės paauginę savus meile dalintis ir su kitų vaikais.
„Gimus dukrai, vis dažniau darosi gaila tų vaikų, kurie neturi tėvų, kurie gyvena globos namuose“, – sakė teologijos fakulteto dekanas.
Ulevičiai giliai atjaučia ir šeimas, kurios negali susilaukti vaikų. Kad palengvintų jų dalią, jie mielai dalinasi savo žiniomis ir patarimais.
„Bent kartą per savaitę kažkas paprašo duomenų apie kliniką Balstogėje. Duodu informaciją, žmonos telefoną. Padedame tiek, kiek galime. Tada žmonės vyksta į kliniką ir po kurio laiko gauname žinią, kad jie jau laukiasi“, – šypsojosi Kreitono metodo gerbėjas.
Jis kvietė ir portalo lrytas.lt skaitytojus, kuriems aktualu gydyti nevaisingumą, rašyti jam adresu benas.ulevicius@gmail.com.
