Negailestingos ligos paliesta vilniečių šeima mėgaujasi gyvenimu

Vilniečiai Akvilė ir Egidijus Bašiai augina du vaikus – septynmetę Sibilę ir keturmetį Albertą. Darniai gyvenanti šeima nė nepagalvojo, kad prieš ketverius metus jų gyvenimas būtų galėjęs kardinaliai pasikeisti.

Trimetei pirmagimei medikai diagnozavo leukemiją – kraujo vėžį.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Trimetei pirmagimei medikai diagnozavo leukemiją – kraujo vėžį.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2016-09-21 20:32, atnaujinta 2017-05-12 08:59

Kaip bebūtų gaila, būtent taip ir įvyko. Tada trimetei pirmagimei medikai diagnozavo leukemiją – kraujo vėžį.

Pokyčius pastebėjo močiutė

Viskas atrodė lyg iš niekur atsiradęs blogo sapno motyvas. Kaip tik tada sutuoktiniai laukėsi antrojo vaikelio, buvo neseniai įsigiję naują būstą. Tai, kad trimetė sunegalavo, pajuto Akvilės mama, mergytės močiutė.

Ji pirmoji pastebėjo, kad Sibilė atrodo išbalusi, apatiška, o vėliau jai ėmė kilti temperatūra. Kai šeima kreipėsi į gydytoją, buvo pasakyta, kad reikėtų vaistais numušti karštį ir kad tai gali tebūti peršalimas.

Vis dėlto atlikti kraujo tyrimai parodė prastus rodiklius – mergaitės hemoglobinas siekė vos 80. „Kaip tik tą dieną, kai aš turėjau gimdyti, mano mama su Sibile išvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę. Gydytojai nieko nelaukdami pasakė apie negailestingą diagnozę.

Jausmas, kad aš laikiau tik gimusį Albertą ant rankų ir suvokimas, kad mano pirmagimei vėžys, buvo siaubingas. Tada verkiau. Mačiau laimingą sūnų, tačiau negalėjau tramdyti skausmo ašarų.

Būtent tada ir buvo akimirka, kai leidau sau išsiverkti. Atėjusios slaugės galvojo, kad verkiu iš džiaugsmo, tačiau ašaros buvo nevilties ir liūdesio.

Tiesa, daugiau neleidau sau palūžti. Tvirtai visą gydymo kelią laikėmės kartu su visa šeima“, – pasakojo moteris.

Ligoninėje praleido metus

Pirmasis mėnuo, pasak jos, psichologiškai buvo sunkiausias. Ji privalėjo būti su tik gimusiu sūneliu, tačiau visa širdimi troško palaikyti ir ligoninėje gulinčią dukrelę.

Vis dėlto po mėnesio, pasitarusi su šeimos gydytoja nusprendė, kad ji yra reikalingesnė Sibilei, o mažąjį kūdikį meile ir rūpesčiu apglėbs močiutės bei tėvelis.

„Nuoseklus ir itin struktūrizuotas Sibilės gydymas truko metus. Tiek laiko praleidome ligoninėje. Pati pradžia buvo labai sunki.

Net pusmetį stengiausi nutraukinėti savo pieną ir perduoti jį namuose laukiančiam sūneliui – nors tokiu būdu galėjau jausti, kad padedu jam augti.

Kas dėl Sibilės, tai ji iki šiol prisimena pirmąjį kateterį – jai tai iki šiol pati nemaloniausia patirtis.

Kiek tik sugebėjome, stengėmės į jos ligą žiūrėti žaismingai ir taip, kad jai tai neteiktų nemalonių emocijų. Laimei mums pavyko – mažoji iki šiol į ligoninę važiuoja pakilia nuotaika. Ji žino, kad personalas ją labai myli, nuolat kalbina ir šypsosi“, – džiaugėsi moteris.

Gyvena įprastą moksleivės gyvenimą

Vis tik kova su leukemija nebuvo daug žadanti – kaip prisiminė Akvilė, iš pradžių išgyvenamumas buvo skaičiuojamas valandomis. Šeima džiaugėsi, kad mergytė išgyveno kelias valandas, vėliau laikas buvo ilginamas dienomis ir savaitėmis.

Šiuo metu vėžys atsitraukęs, tačiau šeima žino, kad liga bet kada gali vėl smogti.

A.Bašė šyptelėjo – vėžio diagnozė yra tarsi loterijos bilietas – niekada nežinai, kas jį ištrauks.

Vilniečiai džiaugiasi – šiuo metu pirmagimė eina į pirmąją klasę, aktyviai mokosi ir užsiima popamokine veikla – lanko fleitos mokyklą, karatė būrelį ir dailės užsiėmimus.

Tėvai iš visos širdies trokšta užtikrinti mergaitei laimingą gyvenimą, todėl stengiasi kiekvieną dieną praleisti ypatingai.

Tiesa, tėvai mergytės nelepina, nes dar ligoninėje išgirdo specialistų patarimus, kad negalima sergančių vaikų pratinti prie dovanų, kad šie nepriprastų. Akis į akį susidūrusi su vaiko liga, Akvilė dabar drąsiai kalba apie išėjimą ir apie mirtį. Tai nestebina – onkologiniame skyriuje ji matė daugybę išeinančių vaikų ir kiekvieną mirtį priėmė kaip šeimos nario išėjimą.

Mirtis, atsisveikinimus ir akistatą su negailestinga dukros liga moteriai padėjo įveikti artimieji. Tiesa, ji patvirtino, kad kitoms skyriuje gulėjusioms mamoms prireikdavo ir kompetetingų psichologų pagalbos

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.