Apie nuodingiausius dalykus, kuriais tėvai apkrečia savo vaikus

Ko gero jau ne kartą esate girdėję, jog dažniausiai patyčios vyksta dėl to, kad yra tie, kurie jas inicijuoja, o ne dėl to, kad vaikas, iš kurio tyčiojamasi, elgiasi netinkamai. Tačiau kodėl atsiranda tų, kurie tyčiojasi? Iš kur kyla noras tyčiotis? Psichologė Jurga Dapkevičienė pataria kiekvienam iš tėvų nueiti prie veidrodžio ir pasižiūrėti į save. Ar kada pagalvojote, kad tai jūs užkrečiate vaikus šiais nuodais?

Psichologė Jurga Dapkevičienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Psichologė Jurga Dapkevičienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 10, 2016, 11:36 AM, atnaujinta Nov 30, 2021, 4:16 PM

Sarkazmui ir ironijai bendraujant su vaikais – ne vieta

Psichologė aiškina, kad labai svarbu, kokį elgesio, bendravimo modelį tėvai rodo savo vaikams.

„Nepriklausomai nuo to, kokia yra jų aplinka mokykloje, pirmiausia vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai tarpusavyje. Jie kopijuoja ir modeliuoja savo elgesį.

Taip, daugelis suaugusiųjų pasakys: „Ką jūs? Aš niekada nesityčioju ir nesišaipau!“ Tačiau neretai suaugusieji yra nesąmoningi savo verbalikai. Jei atkreiptume dėmesį, daugelis pastebėtume, kad patyčios yra įsigalėjusios mūsų kasdienybėje.

Pavyzdžiui, vaikui išsitepus leptelime: „Tu – terlius!“ arba „Kaip čia pripeckiojai?!“ Tą išgirstame dažnai ir bet kur. Tai daugelio tėvų nėra laikoma patyčiomis ar žeidžiančiomis replikomis. Jų tikrai gausu. Vaikas, padaręs klaidą, sulaukia komentaro, suaugusiojo požiūriu – tai fakto konstatavimas, tiesios išsakymas. Tačiau iš tiesų tai yra situacijas apibendrinimas ir etiketės priklijavimas.

Patyčios neatsiranda „iš oro“, jos gali kažkuo remtis. Vaikai, matydami ir girdėdami tokį tėvų pavyzdį, ir tarpusavyje pradeda ieškoti skiriamųjų bruožų, požymių, o juos pastebėję, taip pat „įvardija“ faktus. Tiesa, reikia nepamiršti, kad tie požymiai gali būti tiesiog primesti.

Tad ironija ir sarkazmas, bendraujant su vaikais, yra nuodingi. Todėl to reikėtų bendraujant taikyti nei tarpusavyje nei vaikams, tai ir būtų pirmasis žingsnis, kurį turėtų padaryti tėvai, kalbant apie patyčias“, – aiškino J.Dapkevičienė.

Kaip tuomet formuluoti kalbą, kad neskatintume vaiko tyčiotis? J.Dapkevičienė pataria nepamiršti, jog vaikai klaidų padaro dažniau, nes jiems stinga įgūdžiu, ne tokia išlavėjusi smulkioji motorika, o kalbėtis tokiais atvejais su vaiku geriausia kaip su kolega.

„Visuomet primityviai pagalvokite, ar tokioje situacijoje tą patį pasakytumėte savo kolegai. Jei kažkas išsilietų, ko gero konstatuotumėte, jog taip įvyko ir reikia tai sutvarkyti, o gal net pultumėte į pagalbą, tad kodėl vaikas turėtų šioje situacijoje tapti terliumi ar žiopliu?“ – paaiškino psichologė.

Be abejonės, greta to, pasak psichologės, reikia kalbėtis apie patyčias ir kaip apie reiškinį. Kas tai yra, kad taip mokykloje būna ir ką tai reiškia.

Vaikai turi žinoti, jog patyčios – netinkamas, nepriimtinas elgesys. Aiškinant svarbu nepamiršti emocinės pusės, paaiškinti, kaip jaučiasi vaikas, iš kurio tyčiojamasi. Taip pat prisiminti, kodėl kyla noras tyčiotis: tas, kuris taip daro, nori pajusti savo jėgą, pasijusti pranašesnis, parodyti save.

Nuo vaikystės pradėjus aiškinti, jog toks elgesys nėra tinkamas savęs parodymo būdas, galima pasiekti iš tiesų gerų rezultatų“, – tikina psichologė.

Mokyklose įgyvendinamos patyčių prevencijos programos

Už kovą su patyčiomis atsakingi ne tik tėvai, bet ir mokytojai, mokyklų bendruomenės. Todėl 2016–2017 mokslo metais mokyklos įgyvendina ne vieną prevencinę programą. Tarptautinė programa“Zipio draugai“ ugdo 5–7 metų vaikų gebėjimus įveikti socialinius ir emocinius sunkumus. Ji vykdoma priešmokyklinio ugdymo grupėse ir pirmosiose klasėse.

Tarptautinė programa „Obuolio draugai“ – programos „Zipio draugai“ tęsinys. Ji skirta 8–10 metų vaikams ir vykdoma 2–3 klasėse.

Programa „Antras žingsnis“ skirta mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus suvokti savo jausmus, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. Programa vykdoma pradinėse klasėse.

LIONS QUEST programa „Paauglystės kryžkelės“ skirta 5–8 klasių mokinių socialinėms emocinėms kompetencijoms: savimonei, socialiniams sąmoningumui, savitvardai, tarpusavio santykių įgūdžiams, atsakomybei ugdyti.

Olweus patyčių prevencijos programą skirta mažinti patyčias mokykloje, mokant personalą pastebėti, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias. Programoje dalyvauja visa mokykla.

Kai kuriose mokyklose vykdoma ir seksualinės prievartos prieš vaikus ir seksualinio vaikų išnaudojimo prevencinė programa „Saugok ir gerbk mane“.

Programoje dalyvauja mokyklos personalas, programa skirta didinti seksualinės prievartos prevencijos kompetencijas.

Konfliktų prevencijos programos „Taiki mokykla“ metu mokiniai ir pedagogai mokosi bendradarbiauti, be konfliktų išspręsti problemas, ugdosi pagalbos vienas kitam įgūdžius. Ji padeda integruotis visai bendruomenei, mažina socialinį atsiskyrimą. Programa skirta 5–12 klasių mokiniams.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinė programa „Savu keliu“ skirta įvairaus amžiaus vaikams, tėvams ir mokyklos pedagogams.

Prevencinės programos taip pat integruojamos ir į formaliojo ugdymo turinį, mokiniai ugdosi nuostatas atsispirti aplinkos spaudimui, atsakingai veikti ir numatyti savo elgesio padarinius, mokosi įveikti stresą, įgyja žinių apie savo asmenybę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.