Mokytoja pakeitė pamokas: pradinukai mokosi be vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių

Neretai iš moksleivių tėvų rugsėjį tenka išgirsti atodūsių: „Kokios brangios tos pratybos“. Tačiau mokymosi procesui jos ne visuomet būtinos. Tai, žinoma, itin priklauso nuo pedagogo požiūrio į darbą ir kūrybiškumo. Tačiau Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijoje dirbanti pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė yra tikras pavyzdys, kaip galima sumažinti tėvelių galvos skausmus dėl pratybų sąsiuvinių, tuo pačiu pamokas paverčiant fantastiška kelione po žinių pasaulį.

Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 26, 2016, 10:14 AM, atnaujinta May 10, 2017, 4:32 AM

Tai jauna, originaliai dirbanti mokytoja, kurios pamokose retai pamatysi vadovėlių ar pratybų.

– Pamokas vedate kitaip nei daugelis mokytojų: nedažnai naudojate vadovėlius, pratybų sąsiuvinius. Kodėl?

– Mokydama vaikus remiuosi bendrosiomis ugdymo programomis, noriu kad mokymosi turinys būtų aktualus vaikams, todėl neprisirišu prie vadovėlio. Man svarbu, kad jie mokytųsi įdomiai, kas aktualu čia ir dabar, skaitytų jiems aktualius tekstų, autorius. Mokymosi turinys turi tikti tiek berniukams tiek mergaitėms, reikia atkreipti dėmesį ir į lyčių skirtumus. Pervertus daugumą vadovėlių galima manyti, kad Lietuvoje mokosi tik mergaitės.

Panašiai ir su pratybų sąsiuviniais, ne visos esančios užduotys yra tinkamos ir aktualios, o kai perki visą sąsiuvinį darosi gaila kažką palikti, čia gal dar ir mūsų tautos taupus mentalitetas. Kai tuo tarpu mano draugė iš Švedijos šiuo klausimu jaučiasi visiškai rami.

Apibendrinimo ir kartojimo pamokoms dažnu atveju užduotis kuriu pati arba surenku iš kelių pratybų sąsiuvinių.

Nenoriu nuvertinti vadovėlių autorių ir nereikia kategoriškai atsisakyti jų. Mano knygų lentynoje yra visi įmanomi vadovėliai, turiu net ir iš kitų šalių, bet nuolatos juos vartau ir žiūriu kuris kuriai temai, mums tiktų labiausiai. Džiaugiuosi, kad ypač per paskutinius metus pasirodė labai vertingų lietuvių kalbos vadovėlių.

– Kas jums svarbiausia pamokų metu?

– Svarbu, kad mokinys suprastų apie ką mes kalbame, gebėtų temą paaiškinti savais žodžiais, suprastų kam ir kodėl to reikia, kur tai galime panaudoti.

– Kokiomis veiklomis užsiimate per pamokas?

– Remiuosi teminiu, integruotų veiklų mokymu. Visų pirma mes turime skirtingų tipų pamokas: lauko pamokas, įvadines arba sužadinimo, „darbines“, kalbėjimo, projektines, stebėjimo- tyrimo pamokas. Kiekvienai pamokai pritaikau veiklą ir metodus. Dažniausiai pamoką pradedu klausimu – diskusija, žaidimu, galvosūkiu, istorija ar trumpu filmo epizodu.

Taip pat dirbame naudodami IKT. Nors klasėje mobiliaisiais telefonais nesinaudojame, bet kartais informaciją koduoju naudodama QR kodo galimybes, tada nuskenavus kodą telefonu, galima pamatyti žemėlapį, schemą ar kitą informaciją. Ypač šis metodas naudingas kai mokomės lauke, nes, tarkime, nepatogu į lauką neštis žemėlapį ar plakatą. O naudojant telefonus arba plašetinius kompiuterius juos pamatyti patogiau, be to, patrauklu ir vaikams.

– Sutiktumėte su teiginiu, kad mokytojai iš tiesų patys galėtų keisti mokymo procesą, padaryti jį kokybiškesnį, jei tik pasistengtų?

– Tuo esu visiškai tikra. Juk mokytojas remiasi Bendrosiomis programos, jis nėra įsipareigojęs „išeiti“ vadovėlio ar pratybų. Vaikas turi mokėti ir žinoti programoje numatytas žinias, įgyti gebėjimų ir remtis vertybinėmis nuostatomis. Žinoma, ir vadovėliai sukurti pagal tas pačias programas, bet juk mokytojai gali į tai žiūrėti kūrybiškai ir individualizuoti programą klasei. Patį procesą kuruoja ir sukuria mokytojai, o ne mokytojo knyga, kuria gali remtis, o gali ir ne...

Yra ir aplinkybių kai tik mokytojo pastangų neužtenka, bet tai daugiau išimtis nei norma.

Nuo kiekvieno mūsų priklauso kiek prisidedame keičiant mus supančią aplinką.

Žinoma, man liūdna ir kartais gėda, dėl tokių Lietuvos rezultatų tarptautiniuose tyrimuose, ypač dėl lietuvių kalbos ir gamtos mokslų. Esu švietimo sistemos dalis, dėl to atsakomybę priimsiu ir aš asmeniškai, man svarbu geri rezultatai, bet dar svarbiau, kad vaikai mokėtų mokytis, išmanytų skaitymo technikas, sietų žinias su kasdieniais gebėjimais. Ar tai įmanoma? Tikrai taip!

– Minėjote, kad kai kurias pamokas vedate kieme: ką su vaikais veikiate?

– Gamtos pažinimo reikia mokytis gamtoje. Tokią mintį padiktavo patys vaikai, man reikėjo tik įsiklausyti, ką jie sako. Jei kalbame apie vabalus, tai ir einame į kiemą: pievoje, pakrūmėse ieškome vabalų, ramiai juos stebime, žiūrime kaip jie juda. Ir mieste galima rasti tobulą gamtos pasaulį, tik reikia stabtelėti ir ramiai stebėti.

Tyrinėdami medžių lapus, juos liečiame, įvardijame formas, kuriame asociacijas, kurios padėtų įsiminti pavadinimus.

Labai svarbu į gamtos pažinimo pamokas įtraukti patyrimą: lytėjimą, uoslę, kvapus, spalvas. Subjurus orams, laiko lauke praleisime mažiau, bet atlikti bandymus 10 – 15 minučių lauke tikrai negali maišyti prastas oras, o aptarimą galima organizuoti klasėje.

Svarbu kiekvieną bandymą ir eksperimentą aptarti ir paaiškinti. Leidžiu vaikams patiems kelti hipotezes kas nutiktų – jei darytume taip, o kaip buvo galima daryti kitaip? Nuolatos reikia jų kritinio mąstymo, kad nebūtų daug pasyvaus stebėjimo.

– Kaip į Jūsų pamokų vedimo metodus reaguoja tėvai ir patys vaikai?

– Mūsų klasės tėvai įkvėpėjai, motyvatoriai. Jie mus labai palaiko, manau, tėvai labiausiai džiaugiasi, kad mes daug keliaujame ir vaikai tokiu būdu įgyja stiprių socialinių įgūdžių. Stengiamės būti savarankiški – į visas ekskursijas keliaujame viešuoju transportu. Tai ekologiška ir pigu.

Vaikai prie manęs jau tikrai priprato, kad juos nustebinčiau ar sukrėsčiau, gerąja prasme, turiu gerokai pasistengti. Vaikams labiausiai patinka mokytis gamtoje ar netradicinėje aplinkoje.

– Apie darbą kalbate su dideliu įkvėpimu. Galbūt dar turite neįgyvendintų idėjų?

– Tikrai turiu, nes dar nedaug įgyvendinau. Turiu tikslą kurti pamokas gamtoje ir siekti mokymosi strategijų nuo pat pirmų dienų mokykloje. Labai noriu gerinti mokytojo prestižą Lietuvoje, padėti studentams pasiruošti šiam darbui. Šiuo metu dalyvauju tarptautiniame tyrime „Ateities mokytojas“, kurio metu yra kuriamas specialus klausimynas būsimiems mokytojams.

Kartais liūdžiu, kad įgyvendinu nedaug to, ką sugalvoju, bet prisimenu, kad turiu tam visą gyvenimą!

– Kaip apskritai Jūsų manymu, turėtų atrodyti mokymosi procesas?

– Noras mokytis nuolat ir visą gyvenimą, tai svarbiausia mokymosi dalis. Gebėjimas kurti ir keisti aplinką. Tai – individualus, dinamiškas, kūrybiškas procesas.

Mokomės visur ir visada. Matytas geras ir blogas pavyzdys irgi yra pamoka, tik nuo mūsų priklauso kaip į tai pažiūrėsime. Labai linkiu Lietuvai mokymosi procesą aktualizuoti vaikams! Mokomės ne testams, ne lygiams.

Mokykloje turėtu būti organizuojamos ne 45 minučių pamokos, o integruotos, tiriamosios ar kitokios krypties veiklos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.