Teatras ir rusų literatūra sugriovė stereotipų sienas tarp vaikų

Kaip galima mažinti atskirtį tarp lietuvių ir tautinių mažumų ir sugriauti įsivyravusius stereotipus? Tai turėtų prasidėti mokykloje – įsitikinę specialistai. Todėl šalyje ne vienerius metus vyksta nacionalinis konkursas „Būkime kartu“. Mokyklos lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis kuria bendrus projektus, lėšų jiems įgyvendinti skiria Švietimo ir mokslo ministerija.

Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame veikia 17 skirtingų įstaigų.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 4, 2016, 4:46 PM, atnaujinta May 9, 2017, 2:44 PM

Mokyklos skirtingomis mokomosiomis kalbomis kviečiamos susirasti sau partneres bendrai mokinių edukacinei veiklai. Aktyvus mokinių bendravimas teikia daugiau galimybių sužinoti apie vienas kitą, supažindinti vieni kitus su tautos etnokultūra, papročiais, tarmėmis, šalinti stereotipus.

Vienas iš sėkmingų „Būkime kartu“ projektų pavyzdžių, tai rusų literatūros klasikų kūrinių inscenizacijos projektas, kuriame kartu su projekto partneriais iš 16 skirtingų įstaigų projekto vadovė Vilniaus Naujininkų ir Žvėryno gimnazijos rusų kalbos mokytoja Irena Vološina kasmet rengia inscenizacijų jungiamąjį koncertą-spektaklį ir mokinių dailės darbų parodą. Nemokamas renginys vyksta Lietuvos rusų dramos teatre. Šių metų tema: „Nekrasovo ir Dostojevskio žmogus XX amžiaus literatūroje“.

Projekto vadovė I.Vološina pasakojo, kad rusų kalbos mokykloje moko daugiau nei tris dešimtis metų, per tą laiką teko matyti įvairių bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau vienas itin įstrigo ir galiausiai tapo dešimtmetį gyvuojančio projekto įkvėpėju. Tad rusų literatūros inscenizacijos projektas jau buvo užgimęs gerokai anksčiau, tada dalyvaudavo tik Vilniaus mokyklos. Konkursas „Būkime kartu“ leido projektui plėstis: įsijungė ir Klaipėdos, Kauno, kitų miestų ir rajonų mokyklos.

„Klaipėdoje buvau atsidūrusi viename renginyje, kur dalyvavo Lietuvoje gyvenantys įvairių tautybių vaikai. Tuomet ir sostinėje prieš keturiolika metų gimė idėja kažką panašaus surengti. Iš pradžių tai buvo individuali iniciatyva, galiausiai išsirutuliojusi į projektą. Paraišką pildyti paskatino ir meilė literatūrai.

Rusų literatūra lietuviškose mokyklose iš programos, deja, jau išimta. Suprantama, tam nepakanka laiko. O konkursas „Būkime kartu“ tapo langeliu į kultūrą“, – prisimena mokytoja.

I.Vološina akcentuoja, kad šis projektas ne tik padeda susipažinti su rusų literatūros lobynais, bet ir dėl glaudžios sąsajos su teatru tampa ypač paveikus. Skirtingų tautybių vaikus suburia į vieną neišskiriamą komandą.

„Patys nesitikėjome to efekto. Teatras yra teatras. Projekte dalyvauja baltarusiai, rusai, lietuviai, lenkai ir romai, o šiemet prisijungė ir žydų mokyklos auklėtiniai.

Tikslas – kad vaikai susidraugauti ir pažintų vieni kitus, normaliai reaguotų į kultūrinius skirtumus, iš tiesų būna įgyvendinamas kasmet. Vaikai tampa draugais, susirašinėja.

O tai, kad literatūros kūriniai tampa teatro pastatymais veikia dar įtaigiau. Mokiniai nuo metų pradžios vaikšto ir klausinėja, kada pradėsime ruoštis spektakliui. Malonu tai, kad net tie vaikai, kuriems ne itin gerai sekasi mokslai, turi problemų šeimose, domisi šia veikla.

Turėjau vieną mokinį, kuris, sužinojęs šių metų pastatymo autorius, iš anksto peržiūrėjo ir filmus ir knygas perskaitė.

Teatras turi neapsakomą poveikį. Ir aš manau, kad dažnai tiesioginis informacijos pateikimas net turi atvirkštinį poveikį. Kai nuolat tiesiogiai kalbama apie patyčias, narkotikus, to pasidaro per daug. Tačiau kai tokios temos yra pateikiamos per meną, žmones tai paveikia kur kas stipriau“, – svarstė pedagogė.

Rusų kalbos mokytoja taip pat džiaugėsi, kad projektas naudingas ir tuo, jog vaikai pradėjo labai daug skaityti, be to, skatina atsiskleisti aktorinius sugebėjimus bei jausti atsakomybės jausmą tiek už save, tiek už draugą.

2013 metais Švietimo ir mokslo ministerija lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis sukurtų bendrų projektų parėmė 15 ir šis skaičius akasmet auga. 2014 m. – 20, 2015 m. – 21, 2016 m. – taip pat 21.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.