Lietuvių kalba keičiasi – ar susikalbėsime su savo vaikais?

Skaitydami tarpukario Lietuvos raštus šiandien suprastume jau ne visus žodžius, tad natūralu, kad mūsų anūkų ar proanūkių kalba taip pat kels nuostabą.

Sunkiausia motyvuoti vaikus vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, kai patys suaugusieji kasdienybėje elgiasi visai kitaip.<br>123rf nuotr.
Sunkiausia motyvuoti vaikus vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, kai patys suaugusieji kasdienybėje elgiasi visai kitaip.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 22, 2016, 1:50 PM, atnaujinta Apr 17, 2017, 8:53 AM

Galime įsivaizduoti, kaip dabartiniam penktokui ar pirmokui, užaugusiam su angliškomis dainelėmis, ryškiais animaciniais filmukais ir išmaniuoju telefonu rankoje, skamba Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Jono Biliūno „Kliudžiau“. Nepaisant to, tėvai ir mokytojai sutaria, kad išsilavinusiam žmogui būtina lietuvių kalbos gramatika ir literatūra.

Apie lietuvių literatūros ir gramatikos iššūkius kalbamės su „Mokyklos“ parodoje leidyklos „Šviesa“ organizuojamos diskusijos „Lietuvių kalba šiuolaikiniam vaikui – ar susikalbėsime?“ dalyviais – grupės „Biplan“ nariu Maksu Melmanu, rašytoja Une Kaunaite ir „Šviesos“ vadovėlių bendraautore, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja eksperte Živile Meškėliene.

Kaip technologinę kartą sudominti klasikiniais skaitiniais?

Ar gali dabartinis pirmokas, niūniuodamas angliškas dainas ir žiūrėdamas filmuką „Pikti paukščiai“ („Angry Birds“), domėtis tokių autorių kaip Salomėja Nėris ar Antanas Škėma kūriniais?

Mokytoja ir vadovėlių autorė Ž. Meškėlienė pažymi, kad nereikia nuvertinti naujosios kartos. Pasak jos, vaikai labai noriai priima informaciją apie Lietuvos kultūrą, identitetą ir, išgirdę apie kovas dėl lietuvybės, pradeda kitaip žiūrėti ir į pačią kalbą, literatūrą.

„Ypač žemesnių klasių mokinius labai domina pasakojimai apie tai, kad lietuvių kalba yra viena seniausių kalbų pasaulyje, kad šimtmečiais kėsintasi ją sunaikinti, bet ji atlaikė ne vieną priespaudą. Išgirdę šias istorijas, vaikai dar labiau ima didžiuotis savo kalba ir jaučia atsakomybę ją saugoti“, – pasakoja Ž. Meškelienė.

Ž. Meškėlienė taip pat pastebi, kad žmonių rūpesčiai ir keliami klausimai išlieka panašūs, nors aplinka, bendravimas ir kasdienybė klasikiniuose lietuvių literatūros kūriniuose smarkiai skiriasi nuo šiandieninio gyvenimo.

M. Melmanas tikina, kad nėra blogas dalykas tai, jog vaikai Lietuvoje nuo mažų dienų pradeda dainuoti angliškas daineles ir pirmus skaičius išmoksta angliškai, o ne lietuviškai.

„Pirmiausia mūsų vaikai turi suprasti savo kalbą, savo identitetą, didžiuotis savo tautybe ir šalimi, tuomet visos kitos išmoktos kalbos bus ateityje tik pranašumas, o ne trūkumas“, – teigia grupės „Biplan“, kurios dainos skamba ne tik lietuviškai, bet ir ukrainiečių, rusų ar baltarusių kalbomis, narys.

Raktas – skaitymas

Šiais metais buvo patvirtinta nauja lietuvių kalbos bendroji ugdymo programa. Leidykla „Šviesa“ pagal šią programą išleido lietuvių kalbos vadovėlį 1 klasei, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlius 5 klasei. Pasak vadovėlių bendraautorės Ž. Meškėlienės, nauja mokymosi medžiaga pritaikyta prie jaunosios kartos poreikių ir parašyta taip, kad sudomintų juos ne tik forma, bet ir turiniu. Kartu autorė pastebi, jog labiausiai mokiniai sudominami literatūra kūrinius skaitant garsiai, kaip buvo daroma dar prieš trisdešimt metų.

„Mus supa tiek technologijų ir triukšmo, kad kūrinio skaitymas garsiai, tyliai arba klausymasis padeda mokiniams nurimti, susitelkti – taip jie tarsi susirenka išblaškytas mintis, emocijas. Vaikai daugiausia laiko leidžia prie kompiuterių, užsidarę namie, o gyvas skaitymas yra bendravimo būdas. Buvimas su knyga, o per knygą – su klasės draugais, padeda pažinti ir klasikinę literatūrą“, – teigia „Šviesos“ lietuvių kalbos vadovėlių bendraautorė.

Skaitymui pirmenybę teikia ir rašytoja Unė Kaunaitė, apie šiuolaikinį švietimą studijavusi edukacijos magistrantūroje Kembridžo universitete.

„Esu skaitymo pamokų šalininkė. Pamokų, kuriose vaikai tiesiog turėtų erdvės paskaityti knygą. Manau, kad ištraukų skaitymas, kai susipažįsti tik teoriškai, pažindamas vieno ar kito literatūros stiliaus bruožus, bet neužmezgi emocinio ryšio su tekstu, yra klaidingas“, – teigia rašytoja U. Kaunaitė ir prideda, kad vaikai mokykloje turėtų turėti laiko perskaityti visą tekstą, jį išgyventi, pažinti herojus.

Skaitymui neabejingas ir „Biplan“ grupės narys, dainų tekstų autorius M. Melmanas. Jis prisimena, jog pats literatūros vadovėlį dažniausiai perskaitydavo per pirmus mokslo metų mėnesius, o mokytoja visada suteikdavo jam laisvę per pamokas veikti, ką nori, nes žinodavo, kad su pamokų medžiaga vaikinas jau seniai susipažinęs.

„Manau, kad skaitantis ir knygas mėgstantis žmogus natūraliai išmoksta dėstyti mintis, nedaro gramatinių ar stiliaus klaidų. Jei sugebėsime įskiepyti vaikams skaitymo džiaugsmą, neteks baimintis dėl jų raštingumo“, – mano atlikėjas ir dainų autorius.

Svarbiausia – išvengti rėmų

Sunkiausia motyvuoti vaikus vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, kai patys suaugusieji kasdienybėje elgiasi visai kitaip. Rašytoja U. Kaunaitė sako, kad vaikus nuo mažens be reikalo išgąsdiname griežtais lietuvių kalbos rėmais ir taip palaužiame jų kūrybiškumą. Pasak jos, feisbuko ar elektroniniai laiškai yra įsitvirtinę mūsų gyvenime, todėl turėtų būti įtraukti ir į mokymosi procesą.

„Lietuviškų raidžių rašymas yra grynų gryniausias įprotis – arba įpranti tas raides spausti telefono ar kompiuterio klaviatūroje, arba ne. Jei jau ateitis – kompiuteriuose, tai gal verta nors kartą per savaitę lietuvių kalbos pamokose rašyti kompiuteriu? Pamokoje galima rašyti feisbuko žinutes, laiškus ar kita vien tam, kad įprastume neatskirti taisyklingos rašinio kalbos nuo tos kitos, kasdieninės, socialinių medijų kalbos. Net kaip rašytoja dažnai susiduriu su ribojimais, kai redaktorius mano įdomesnius sakinius ištaiso į „taisyklingus“. Tai iškart sumažina norą būti kūrybiškai“, – atvirauja U. Kaunaitė.

Tačiau ji įspėja, kad technologijos kūrybiškumo neugdo, o kai kuriais atvejais – jei leisime vaikams būti tik pasyviais stebėtojais – gali netgi jį sumažinti. Viskas priklauso nuo to, kaip mokytojai gebės pritaikyti naujoves ugdymo procese.

Iš kitos pusės, kūrybiškumas neatsiejamas nuo kalbos vartojimo. Kad ir kokią originalią idėją sugalvotų mokinys, jam teks ją pristatyti žodžiu, parašyti sąsiuvinyje ar parengti kompiuterine programa.

„Manau, kad mokiniai ir jų tėvai pirmiausia turi keisti požiūrį į kalbą – tai įrankis, kuriuo išmokęs naudotis gali gyventi sėkmingiau ir patogiau. Kol kas dauguma mokinių ir tėvų mato lietuvių kalbą kaip atskirą mokymosi dalyką, tačiau ji yra visų mokslų dalis“, – teigia Ž. Meškelienė.

Diskusija „Lietuvių kalba šiuolaikiniam vaikui – ar susikalbėsime?“ vyks lapkričio 26 d., 15 val. parodoje „Mokykla“ (Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, 4 konferencijų salėje). Diskusiją moderuos Rytis Zemkauskas, Vytauto Didžiojo Universiteto docentas ir publicistas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Rusija ir toliau neigia atakuojanti civilių objektus