Slidinėjimas su vaikais: kaip išmokyti ir ką būtina žinoti

Artėja sniego pramogų sezonas, o slidinėjimas yra itin smagus sportas bei galimybė puikiai praleisti laiką su šeima. Tačiau nežinant svarbiausių saugaus slidinėjimų taisyklių, šis užsiėmimas gali atnešti ir nemalonumų – juo labiau, jeigu slidinėjate su vaikais.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 13, 2016, 2:30 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 10:51 PM

Sakoma, kad išmokti slidinėti niekada nėra vėlu. Vis tik vaikystėje išmokti slidinėti yra lengviau: vaikai yra lankstūs, vikrūs ir, svarbiausia, neturi baimės jausmo, kuris suaugusiųjų mokymąsi sulėtina. Slidinėjimo mokyklos priima vaikus nuo 3-4 metų amžiaus. Teisingai mokant, jau po kelių dienų jie gali savarankiškai leistis nestačiais šlaitais.

Visgi vien tik išmokti laikytis ant slidžių neužtenka. Specialistai pateikia keletą itin svarbių patarimų, kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimui su vaikais, kad jie būtų saugūs, o kartu praleistas laisvalaikis suteiktų daug džiaugsmo, bet ne rūpesčių.

Tinkamai pasirinkite aprangą

Ruošiantis slidinėti su vaiku, svarbiausia taisyklė yra neleisti jam sušalti, teigia žiemos sporto aprangos ir inventoriaus prekyba, nuoma bei priežiūra užsiimančios įmonės „Terrasport“ vadovas Viktoras Zaubidovas ir išvardija esminius kriterijus, pagal kuriuos reikia komplektuoti mažojo slidinėtojo aprangą:

1. Viršutinius drabužius galima rinktis vienos arba dviejų dalių. Jeigu jūsų mažylis mėgsta pasivartyti sniege, galbūt jam būtų patogesnis vienos dalies slidinėjimo kostiumas. Toks vientisas kostiumas nėra patogus, pavyzdžiui, užsukus į tualetą, tačiau tikrai gerai apsaugo nuo šalčio ir nuo sniego patekimo už drabužių.

2. Pirmojo sluoksnio termo drabužiai turėtų būti pagaminti iš sintetinio arba merino vilnos audinio. Jokiu būdu netinka medvilnės pluošto audiniai. Šaltesnėmis dienomis papildomai aprenkite vaiką lengvu flisiniu džemperiu.

3. Jeigu renkatės dviejų dalių viršutinių drabužių komplektą, slidinėjimo striukė turi būti pašiltinta, atspari drėgmei bei laidi orui. Ji turi turėti aukštesnę apykaklę, gobtuvą ir gali būti kiek ilgesnė, su vadinamuoju sijonu, kad nukritęs sniegas nepatektų po rūbais. 4. Slidinėjimo kelnės taip pat būna pašiltintos, atsparios vandeniui bei laidžios orui. Ties čiurna klešnėje būna „sijonas“, kuris neleidžia sniegui patekti į slidinėjimo batus. 5. Slidinėjimo kojinės neturi būti iš medvilnės. Jos gaminamos iš sintetinių audinių, kurie kartais būna ir su vilnos priemaišomis.

6. Šalikus vis dažniau pakeičia kaklo movos, kurios leidžia apsaugoti kaklą, ausis bei apatinę veido dalį nuo vėjo, šalčio ir nudegimo saulėje. Flisinės movos yra minkštos, šiltos, nesukelia niežėjimo ir nesugeria prakaito.

7. Mažiesiems geriausiai tinka kumštinės pirštinės, atsparios drėgmei bei laidžios orui. Patogu, kai pirštinės šiek tiek ilgesnės bei turi gumutes joms prisegti, kad nepasimestų.

Slidinėjimo inventorius – ką žinoti privaloma?

Dažnam viską norisi turėti savo, tačiau vaikiško inventoriaus nuoma yra kur kas racionalesnis sprendimas dėl kelių priežasčių.

Pirma, vaikai greitai auga, tad vieną žiemą nupirkta įranga kitąmet gali būti jau per maža. Kitas nuomos privalumas – nebereikės rūpintis slidžių priežiūra: jas visuomet gausite pagaląstas ir išteptas parafinu. Galiausiai, vaikams parinkti tinkamą inventorių nėra paprasta, ir geriausiai tai padarys profesionalas.

Keletas esminių specialistų patarimų, parenkat slidinėjimo inventorių vaikams, yra šie:

– Šalmas yra ne įvaizdžio atributas, o privaloma apsaugos priemonė kalnų slidinėjime tiek vaikui, tiek suaugusiam. Šalmas atlieka dvigubą funkciją: jis ir apsaugo galvą nuo sutrenkimo, ir pakeičia kepurę. Šalmai yra laidūs orui, galva po jais neprakaituoja. Prie šalmo neretai derinami ir akiniai, kurių reikia, kad akys būtų apsaugotos nuo ultravioletinių spindulių, vėjo, sniego ir ledo dalelių. Šalmą ir akinius patartina rinktis vieno gamintojo, tuomet jie derės tarpusavyje ir nepaliks neapsaugoto plyšelio ant kaktos.

– Vaikiškų slidžių ilgiai būna nuo 70 iki 140 cm. Rinktis derėtų tokias, kurios siekia tarpą nuo vaiko smakro iki nosies (pirmiesiems kartams – dar trumpesnes). Apkaustus reikėtų suveržti pagal vaiko svorį ir slidinėjimo įgūdžius. Lazdos mažiesiems nėra būtinos, pradžioje kur kas geriau mokytis čiuožti be lazdų. Kai vaikas išmoks daryti posūkius užbaigdamas juos lygiagrečiomis slidėmis, jis bus pasiruošęs slidinėjimui su lazdomis.

– Slidinėjimo batukai mažiesiems turėtų turėti 2 ar 3 sagtis. Pažengusiems ar didesnio svorio vaikams rinkitės batus su 4 sagtimis. Kaskart paslidinėjus būtina išdžiovinti bato kojinę ištraukus ją iš bato aulo.

„Yra ir kelios pagalbinės priemonės, viena jų – slidžių galų segtukas (angl. edgie wedgies), kuris išlaiko tarpą tarp slidžių galų, kad vaikas nekryžiuotų slidžių ir tuo pačiu mažiau griūtų, lengviau išlaikytų slides plūgo pozicijoje. Kita priemonė, leidžianti vaikui jaustis užtikrintai, o jums kontroliuoti jo greitį – savotiški pakinktai su vadžiomis, jungiančiomis priekyje čiuožiantį vaiką su jumis. Šiomis vadžiomis galite koordinuoti vaiko judesius ir, esant reikalui, sumažinti jo greitį“, – pasakoja „Terrasport“ vadovas V. Zaubidovas.

Pirmieji bandymai: svarbūs patarimai pradedantiesiems

Net jeigu esate itin patyręs slidininkas, ar tai savaime reiškia, kad galite tinkamai išmokyti savo atžalas slidinėti? Slidinėjimo akademijos Vilniuje vadovas Richardas Schrijeris vis tik rekomenduoja pasikliauti profesionaliu instruktoriumi. Juk puikus slidininkas nebūtinai yra geras pedagogas, o mokant vaikus reikia išmanyti ne tik slidžių techniką, bet ir psichologiją. Jei visgi esate nusprendęs išbandyti savo pedagoginius gebėjimus, nepamirškite šių svarbių patarimų:

– Pradėti mokyti vaiką galite ir šalia namų, jei tik netoliese yra nedidelio nuolydžio šlaitas. Čia galima išsiversti ir be keltuvo, į viršų nesunkiai užlipsite su slidinėjimo batais.

– Išsiruošę į kalnus, nepamirškite kuprinės su būtinais daiktais: antromis pirštinėmis, termo apranga ir kojinių pora. Tai leis vaikui išlikti sausam visą dieną. Taip pat nepamirškite servetėlių, vystyklų (jei jų vis dar reikia) ir kremo nuo saulės.

– Atkreipkite keltuvo operatoriaus dėmesį į tai, kad su jumis – pradedantysis slidinėtojas. Operatorius sulėtins keltuvą, padės užlipti ir nulipti. Pratinkite vaiką nuleisti saugumo skersinį vos tik atsisėdus į keltuvą.

– Mokydami daugiau dėmesio skirkite posūkiams. Gebėjimas sustoti yra svarbus, tačiau posūkiai yra tai, kas leidžia pajusti slidinėjimo malonumą. Posūkyje turi dirbti pėda, kelis ir dubuo. Esminė klaida yra liepti vaikui perkelti visą svorį ant vienos slidės, kad pradėtų suktis. Vietoje to, geriau vaiką iškart mokyti posūkį atlikti teisingai, verčiant slides ant briaunų.

– Leiskite vaikui sekti paskui jus. Matydamas čiuožimo trajektoriją ir judesius, vaikas lengviau juos įsimins ir atkartos.

– Mokymasis turi teikti džiaugsmą, tad nepamirškite paskatinti vaiko puodeliu karšto šokolado ar kitais skanėstais už sėkmingus posūkius ir nusileidimus.

– Žaiskite žaidimus, kol neslidinėjate. Keltuve ar laukdamas eilėse vaikas gali tarpti irzlus. Laikas greičiau praeis žaidžiant žaidimus, dainuojant mėgstamas dainas, ką nors skaičiuojant ar spėliojant.

Slidinėjimo akademijos atstovo nuomonei, jog pradėti slidinėti vis dėlto geriau su profesionaliu instruktoriumi, antrina pritaria ir Viktoras Zaubidovas: „Taip, instruktorius ne tik greičiau išmokys jūsų vaiką slidinėti, bet ir neleis vaikui įsisavinti galimai klaidingų judesių ir netinkamos čiuožimo technikos. Neteisingai išmokti dalykai įsisavinami ilgam ir ateityje gali lemti visai nepageidaujamų padarinių“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kandidatų į prezidentus debatai – ar ryškėja skirtumai?