Bėgant metams moterys dažnai nerimauja dėl to, kad pasidarys nevaisingos. Tačiau tai ir vyrų problema, tik jie apie ją kalba retai.
Vyrai neretai nesupranta, kad jų vaisingumas irgi mažėja. Jie mano, kad jiems nereikia skubėti susilaukti palikuonių.
Trys britai pasidalijo savo skaudžiomis istorijomis, kad paskatintų kitus vyrus apie vaikus pagalvoti jaunystėje.
„Tyrimai rodo, kad vyrui senstant mažėja jo sėklos koncentracija ir judrumas, – teigė urologas Kevinas McEleny iš Didžiosios Britanijos. – Vyrai savo kūną pažįsta prasčiau nei moterys.
Jie neturi tokių vaisingumo liudininkų kaip menstruacijos ir dažniausiai mano, kad iš prigimties yra vaisingi.“
C.Hallingas savo jaunystę apibūdino kaip laiką, kai ieškojo vien malonumų. Jis nuo studijų laikų džiaugėsi daugybe trumpų romanų.
„Troškau dėmesio, bet nenorėjau įsipareigoti, – Didžiosios Britanijos dienraščiui „Daily Mail“ prisipažino jis. – Kai įsimylėdavau, mane gąsdindavo mano jausmų stiprumas. Nesugebėdavau moterims pasakyti, kaip jaučiuosi, ir santykiai baigdavosi.“
Carlas dirbo mokytoju, bet praleido daug laiko bandydamas tapti aktoriumi. „Norėjau išgarsėti, dažnai eidavau į peržiūras“, – prisipažino vyras.
Carlo požiūris pasikeitė tik perkopus 40 metų, bet tuomet jam prasidėjo depresija, ir tai neleido jam užmegzti ilgalaikių santykių.
Jis vaikų ėmė norėti tik sulaukęs 50-ies, kai išsigydė depresiją.
„Radau laiko ir noro susitikti su draugais, nuo kurių nusigręžiau būdamas jaunesnis, – sakė Carlas. – Klausiausi jų istorijų, kaip jų vaikai įstojo į universitetą. Mačiau, koks ryšys, atsiradęs auginant vaikus, kiekvieną jų sieja su žmona. Mano gyvenimas atrodė beprasmis.“
Tačiau kai C.Hallingas nusprendė susilaukti vaikų, jam buvo diagnozuotas prostatos padidėjimas. Jis mano, kad tai galėjo pakenkti vaisingumui.
Carlas taip pat svarstė apie vaiko auginimą be romantinių santykių, tačiau vėliau apsigalvojo.
„Tai – savanaudiška, – teigė vyras. – Vaikui reikia stabilios šeimos.“
Carlą kankina savigrauža. Jeigu jis nuspręstų dabar dar pabandyti tapti tėvu, padidėtų rizika, kad vaikas turės sveikatos problemų.
Kai tėvui yra daugiau nei 50 metų, padidėja tikimybė, kad vaikas sirgs tokia liga kaip autizmas.
Žinia, kad negalės turėti vaikų, buvo skaudi ir M.Fergusonui. Ši mintis dabar jį kankina nuolat.
Ši vyro problema jau sugriovė vienus ilgalaikius santykius.
Michaelas serga genetine liga, dėl kurios yra nevaisingas.
„Norėjau vaikų, kuriuos galėčiau gerai išauklėti, – prisipažino Michaelas. – Būčiau griežtas, bet teisingas tėvas, visada prieš miegą paskaityčiau pasaką.“
Kai Michaelas baigė universitetą, nė negalvojo apie vaikus. Mintys apie juos atėjo tik po dešimtmečio, kai jis sutiko 28 metų darželio darbuotoją Laurą.
„Manėme, kad tai įvyks greitai“, – sakė vyras. Tačiau buvo kitaip.
Pora po metų apsilankė pas šeimos gydytoją, jis atliko įvairių tyrimų. Kiek vėliau urologas M.Fergusonui diagnozavo azoospermiją.
Tai – genetinė liga, kurią kartais galima išgydyti steroidais arba operacija. Tačiau atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad Michaelui niekuo negalima padėti.
„Kai grįžau namo ir Laurai pasakiau, kad problema – mano nevaisingumas, pratrūkau ašaromis, – prisipažino Michaelas. – Santykiai baigėsi po metų. Laura mane palaikė, bet norėjo vaikų, kurių negalėjau jai duoti.“
Vyras partnerės ėmė ieškoti internete. „Nusprendžiau moterims per pirmą pasimatymą pasakyti, kad negaliu susilaukti vaikų, – atskleidė Michaelas. – Jaučiausi prastai, bet norėjau būti atviras.
Kai kurios iš jų iš karto atsisakė su manimi susitikinėti, kai sužinojo, kad su manimi negalės turėti vaikų. Su kitomis išsiskyrėme vėliau.“
M.Fergusonui – beveik 40, beveik visi jo draugai jau turi vaikų. Todėl Michaelas jaučiasi dar prasčiau dėl to, kad negali gyventi tokio pat gyvenimo.
„Visiems vaikų trokštantiems vyrams patariu jų susilaukti kuo anksčiau – jei delsi, gali praleisti progą“, – sakė britas.
Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai lieka nežinomos.
„Gyvenimo būdas ir genetika turi įtakos, tačiau retai randama priežastis, dėl kurios sėklos kokybė būna prasta“, – tvirtino urologas K.McEleny.
Patyrė baisią išdavystę
Su tuo susidūrė ir S.Barnesas. Ketverius metus jis bandė susilaukti vaiko su 37-erių sužadėtine Claire.
Tačiau jis sužinojo, jog serga nepaaiškinamu nevaisingumu. Vyras bijo, kad dėl to kaltas jo amžius.
Pora pradėjo draugauti 2011-aisiais, kai Scottui buvo 44-eri.
„Kaip ir dauguma vyrų, nemaniau, kad reikia skubėti, – prisipažino jis. – Tačiau įsimylėjęs Claire supratau, kad noriu su ja vaikų.
Manėme, kad nėštumas prasidės lengvai. Kai tai neįvyko, negalėjome liautis verkę.“
Atlikus kraujo ir sėklos tyrimus paaiškėjo, kad Scottas nevaisingas, bet priežastis neaiški.
„Bijojau, kad kaltas mano amžius, – prisipažino vyras. – Jaučiausi esąs nevykėlis, ėmiau panikuoti.“
Pora vaiko susilaukė tik po pagalbinio apvaisinimo.
Jų sūnus Louisas gimė šių metų birželį. Scottas juo rūpinasi, kol Claire grįžta iš darbo. Jis nėra toks energingas kaip jaunesni tėvai, bet žino, kad jam labai pasisekė.
„Dėl Louiso šypsausi kasdien, – sakė vyras. – Žiūrėdamas į jį jaučiu besąlygišką meilę.“
Problemų dėl vaisingumo turėjęs Jonathanas Grindonas iš Didžiosios Britanijos buvo skaudžiai apgautas buvusios žmonos.
Jis buvo pavyzdingas tėvas vaikui, kuris gimė po apvaisinimo mėgintuvėlyje.
Tačiau kai berniukui sukako 6-eri, Jonathano žmona atskleidė, kad pasinaudojo kito vyro sėkla ir vaikas nėra jo biologinis sūnus.
„Nėra nieko blogesnio nei kančia, kai iš tavęs atimamas vaikas, kurį auginai ir mylėjai kaip savo, – prisipažino vyras. – Buvau pirmasis, kuris jį paėmė ant rankų. Jis buvo gražiausias mažytis, tobulas kūdikis. Iš karto pajutau jam meilę.
Tačiau netekau teisės būti jo gyvenimo dalimi. Jaučiuosi taip, tarsi man iš krūtinės būtų išplėšta širdis.
Dabar galiu tik viltis, kad jis prisimins visą kartu praleistą laiką ir jau suaugęs pats nuspręs atnaujinti santykius su manimi.“
Jie kartu puikiai leido laiką – paplūdimyje kartu valgydavo ledus, keliaudavo į parkus, o prieš miegą Jonathanas jam skaitydavo pasakas.
Viskas prasidėjo 2005-aisiais. Jonathanas ir jo tuometė žmona Annette po dvejų kartu praleistų metų nusprendė, kad jau nori vaiko.
Tačiau tyrimai parodė, kad 43-ejų moteris nebėra vaisinga. Vienintelė jų viltis buvo donoras.
Tai buvo ne vienintelė problema: Jonathanui anksčiau buvo atlikta vazektomija – perrišti sėkliniai latakai, kuriais iš sėklidžių į varpą keliauja spermatozoidai.
Todėl jo sėkla turėjo būti ištraukiama tiesiai iš jo sėklidžių ir suleidžiama į kiaušinėlį.
Pora nusprendė apsilankyti Ispanijos vaisingumo klinikoje. Čia 7 tūkstančius svarų sterlingų (per 8200 eurų) kainuojanti procedūra buvo atlikta su vienos vietos moters kiaušinėliais.
Poros santykiai jau tuo metu nebuvo geri. Jonathano nuomone, dėl to iš dalies kalta žmona, nes daug laiko skyrė savo verslui.
Jonathanas ir Annette prieš susilaukdami kūdikio nusprendė apsilankyti pas psichologą. Žmona ištvėrė tik keturias sesijas. Pora susitarė bandyti susilaukti kūdikio.
Jonathanas savo spermos mėginių Ispanijoje paliko jau anksčiau, todėl jam nebuvo būtina keliauti kartu.
Donorės kiaušinėliai žmonai buvo perkelti 2005-ųjų sausį.
Annette pareiškė, kad norėtų keliauti viena.
Kaip vėliau paaiškėjo, ji nusprendė važiuoti kartu su buvusiu širdies draugu ir kiaušinėliams apvaisinti buvo panaudota jo, o ne Jonathano sėkla.
Jonathanas apie tai, aišku, nieko nežinojo. Jis džiūgavo, kai Annette pranešė, kad laukiasi. Jų sūnus Timothy gimė spalio mėnesį.
Vyras prisimena, kaip didžiavosi, kai visi – net jo motina – sakė, kad sūnus labai panašus į jį.
Tačiau poros laimė truko neilgai. Santuokos problemos tik dar labiau paaštrėjo – jie kartu išbuvo dar pusantrų metų tik dėl savo sūnaus.
Vienos nuolatinių Annette kelionių į užsienį metu Jonathanas nusprendė, kad jam gana.
„Kai ji paskambino, stovėjau su kūdikiu vienoje rankoje ir telefonu kitoje, o ji į ragelį rėkė, jog namie pamiršo kai ką svarbaus, ir reikalavo, kad nueičiau į jos darbo kambarį.
Tai buvo paskutinis lašas. Tarp mūsų buvo daug neapykantos. Manau, kad prie streso prisidėjo ir didžiulė jos paslaptis.
Kai ji parvažiavo namo, pasakiau, kad išeinu. Ji nebandė manęs perkalbėti. Atrodo, kad jai net palengvėjo. Susitarėme, kad dalinsimės laiką su sūnumi“, – pasakojo Jonathanas.
Jis išsikraustė, kai berniukui buvo pusantrų metų. Kaip pareigingas tėvas Jonathanas mokėjo 10 tūkstančių svarų sterlingų (per 11 tūkst. eurų) per metus ir reguliariai lankė sūnų.
Timothy laiką leido tai Jonathano, tai Annette namuose.
Jonathanas sukūrė naują šeimą. Jo naujoji žmona ir įvaikiai taip pat pamilo Timothy. Tačiau Annette pradėjo kliudyti Jonathano vizitams. Jis turėjo kreiptis į advokatą, kad galėtų toliau matytis su sūnumi.
2011-ųjų vasarą vyras sulaukė netikėto buvusios žmonos skambučio.
„Ji iš karto pareiškė, kad turi man kai ką pasakyti, – prisiminė jis. – Annette pasakė, jog Timothy nėra mano sūnus.
Negalėjau tuo patikėti – juk jis gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Negalėjo net kilti klausimų dėl to, kas Timothy tėvas. Būtent tada ji ir atskleidė, ką padarė.“
Prisipažinimas sukrėtė Jonathaną. Jis negalėjo patikėti, kad tai – tiesa. Paskutinė vyro viltis buvo DNR testas.
Timothy buvo 6-eri, kai Jonathanas iš buvusios žmonos sulaukė elektroninio laiško, kad DNR testo rezultatai ne tokie, kokių jis tikėjosi.
„Tą laišką perskaičiau daugybę kartų, – sakė vyras. – Bandžiau rasti įrodymų, kad įvyko klaida. Kai pagaliau supratau, kad niekas nesuklydo, pasidarė bloga.“
Annette pareikalavo, kad Jonathanas nebebandytų susisiekti su vaiku.
Vyrui buvo sunku vien pagalvojus, kad teks atsisveikinti su Timothy. Jis stengėsi gauti leidimą su berniuku praleisti bent kelias valandas per savaitę.
„Nenorėjau teisiškai būti Timothy tėvu ar uždrausti kitam vyrui būti jo tėvu, norėjau tiesiog toliau mylėti vaiką, kurį tebelaikiau savu, – prisipažino Jonathanas. – Aš buvau vyras, kuris pirmaisiais jo gyvenimo metais keitė jam sauskelnes, maitino pienu. Aš tiesiau į jį rankas, kai jis žengė pirmuosius žingsnius.“
Bet teismas 2013-ųjų kovą nusprendė, jog Jonathanas gali kartą per mėnesį Timothy nusiųsti atviruką ir tikėtis, kad jis bus perduotas. Teisėjas taip pat patarė vyrui neapskųsti šio sprendimo.
„Pravirkau, – neslėpė Jonathanas. – Berniuką tebemyliu kaip savo. DNR rezultatai nepakeitė mano jausmų.
Be to, nesuprantu, kaip teismas galėjo patikėti, kad Timothy bus geriau, kai iš jo gyvenimo dings žmogus, kurį jis vadino tėčiu?“
Annette ryšį nutraukė iš lėto, tačiau Jonathanas negalėjo net atsisveikinti. Jis nežino, ką jo buvusi žmona pasakė vaikui.
Jonathanas dabar supranta, kaip Annette sugebėjo jį apmulkinti. Ji su buvusiu širdies draugu nuvyko į kliniką ir kitam gydytojui jį pristatė kaip savo vyrą.
Klinika dar prieš kelionę jai pranešė, kad Jonathano sėklos gali neužtekti, todėl gali reikėti dar vieno mėginio.
Antrąjį mėginį davė kitas vyras. Jonathanas nesupranta, kodėl šis vyras sutiko dalyvauti apgavystėje.
Jonathanas su berniuku nesimatė jau dvejus metus, tačiau ir toliau jam siunčia laiškus, šventinius atvirukus bei savo, savo žmonos ir vaikų nuotraukas.
Tik niekada nesulaukia atsakymo. Jonathanas nežino, ar Annette leidžia Timothy skaityti šiuos laiškus.
„Mano tėviška meilė Timothy tebėra tokia pat stipri, – sakė vyras. – Vis svajoju, kad jis su manimi susisieks po savo 18-ojo gimtadienio, ir mes bare galėsime pasidalinti prisiminimais.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
