Dalyvavęs viename televizijos projekte ir ten sužavėjęs griežtąją komisiją, jis pateko į antrąjį etapą, kuriame netrukus pademonstruos ne tik gebėjimą greitai ir teisingai skaičiuoti, bet ir, atlikdamas matematinius veiksmus, skubės vardyti Europos šalių sostines arba mušinėti krepšinio kamuolį.
Sudalyvavo eksperimente
Lrytas.lt komanda nusprendė patikrinti septynmečio gebėjimus ir pasikvietė į redakciją kartu paeksperimentuoti. Įjungus filmavimo kamerą, Joriui buvo užduoti tą pačią akimirką spontaniškai sugalvoti gana sudėtingi sudėties, atimties ir daugybos veiksmai, kurių mintinai, patikiname, neišspręs dauguma suaugusių.
Berniukas, patogiai įsitaisęs kėdėje, ėmė mintinai skaičiuoti formuluojamus uždavinius.
Peržiūrėję įrašą ir perskaičiavę viską su kalkuliatoriumi padarėme išvadą, kad iš pateiktų devynių veiksmų septynmetis suklydo vos du kartus.
Klaidas berniukas padarė tada, kai pateikti uždaviniai buvo šiek tiek sudėtingesni: pirmieji aritmetiniai veiksmai buvo sudėties ir atimties, o tik vėliau – daugybos. Primename, kad norint gauti teisingą atsakymą, skaičiuoti reikia pradėti nuo daugybos/dalybos veiksmų ir tik tada pereiti prie sudėties bei atimties.
Paprašytas mintinai išspręsti žodinį sąlyginį matematikos uždavinį, tai jis padarė be problemų, jam neprireikė net lapelio, ant kurio užsirašytų vardijamus skaičius ar padiktuotą sąlygą.
Vėliau berniukas pademonstravo ir ypatingą programą, kuria gali naudoti tik akademijos, kurią jis lanko, registruoti vartotojai.
Joje galima pasirinkti norimus skaičius – dviženklius, triženklius ar keturženklius ir per tam tikrą laiką su jais atlikti pasirinktus aritmetinius veiksmus. Užduotys atliekamos per tam tikrą laiką. Siekiama, kad jos būtų atliktos kuo greičiau ir visos būtų teisingos.
Tėvai baiminasi dėl nesėkmių
Su Joriu atvykusi jo mama Evelina Jokūbauskienė tikino, kad berniukas, suklydęs atlikdamas tam tikrus veiksmus, nesijaudina, nes suvokia, kad jeigu nepasisekė vieną kartą, pasiseks kitą kartą.
Joris daugiau nei dvejus metus lanko „Menar Mental Arithmetic“ centrą, kuriame, kaip teigiama, vaikams nuo ketverių metų amžiaus pagreitinamas smegenų vystymasis ir suteikiami jiems ypatingi skaičiavimo mintinai gebėjimai.
„Didžiuojuosi savo sūnumi, tačiau kartu su natūraliu pasididžiavimu jaučiu labai didelę atsakomybę. Už jį jaudinamės su vyru labiau, nei jis pats.
Bijau, kad jam gali nepavykti – normalu, kad jis gali suklysti, todėl labai nerimauju“, – pokalbį pradėjo mažuoju vunderkindu vadinamo Jorio mama E.Jokūbauskienė.
Aplinkinius stebina Jorio gebėjimas
Moteris pastebėjo, kad kai berniukas ėmė lankyti akademiją, tapo smalsesnis, atsirado noras dar labiau pažinti aplinką, domėtis viskuo, kas dedasi aplink.
„Joris ir iki tol buvo labai smalsus ir aktyvus berniukas, tačiau akademija tik sustiprino jo susidomėjimą aplinka.
Jis mėgsta skaityti, o laisvu laiku, kuris lieka po pamokų vienoje iš progimnazijų, intelekto lavinimo akademijos ir krepšinio akademijos, žaidžia kompiuterinius žaidimus“, – pasakojo moteris.
Šiuo metu šeima intensyviai ruošia sūnų pasirodymui viename televizijos projekte, o vėliau ketina svarstyti apie Lietuvos rekordą, kurį fiksuotų Lietuvos rekordų registravimo agentūra „Factum“.
E.Jokūbauskienė žino, kad Lietuvoje tokio lygio vaikų nėra.
Aplinkiniams Jorio gebėjimas mintinai skaičiuoti dviženklius ir triženklius skaičius tapo normalus ir įprastas, tačiau svetimiems tai iki šiol kelia nuostabą.
„Manęs mokykloje iki šiol vaikai prašo paskaičiuoti, tikrina mane. Išspręsti užduočių neprašo, dažniau prieina bendraklasiai ir nori, kad padėčiau jiems suprasti matematinius uždavinius“, – kalbėjo Joris.
Talentas priklauso nuo genų ir charakterio
Apie užklupusį dėmesį paklausta Jorio mama tikino, kad jeigu aktyvus berniukas nenorėtų lipti ant scenos ar bendrauti su žurnalistais, tėvai tikrai neverstų jo to daryti.
Į kalbas apie tai, kad vaikas galėtų būti mintinai išmokęs tam tikras skaičių kombinacijas, tik atsako, kad niekas neleistų jam šitaip neatsakingai elgtis. „Jei mokėtų sudėti ar atimti vos kelis skaičius, mes tikrai nebūtume tokie drąsūs ir neleistume jam šitaip elgtis.
Polinkį į tiksliuosius mokslus ir norą skaičiuoti mes pastebėjome dar ankstyvojoje vaikystėje. Dabar juokiamės, kad pirmasis jo žodis buvo „mama“, o antrasis – „matematika“.
Daugeliui atrodė juokinga tai, kad nemokantis šnekėti vaikas ėmė tarti tokius žodžius. Žavus sutapimas.
Vėliau pastebėjome, kad jam tikrai patinka skaičiuoti, penkerių jis puikiai skaitė.
Manau, kad daug lemia ir genai: abu Jorio seneliai – buvę matematikos mokytojai, aš ir pati lankiau mokyklą, kurioje matematika buvo sustiprinta“, – aiškino mama.
Pasiteiravus Jorio, kaip jam pačiam pavyksta suskaičiuoti didelius skaičius, šis ėmė vaikiškai aiškinti. „Viskas paprasta. Jei pliusas – pridedu, jei minusas – atimu“, – dėstė guvus berniukas.
Mama paaiškino, kad viską lemia tam tikra technika, kurios yra mokomasi: iš pradžių vaikai mokinami skaičiuoti specialiais skaitliukais, kuriuos vėliau pakeičia vadinama nematoma kortelė, kurioje nebėra skaitliukų stumdymo, o dar vėliau vaikai pereina į kitą etapą, kur pradeda skaičiuoti be pagalbinių priemonių.
