Kartą ir visam laikui: pasakė, ar galima auklėti vaiką rykšte

„Kėdainiuose kažkada gydė ir gyveno gydytoja, kuri į neviltį puolusiam tėvui dėl dukters isterijos priepuolių patarė nebijoti suduoti porą kartų rykštele, ne diržu. Padėjo!

Smurtas prieš vaikus uždraustas.<br>123rf.com
Smurtas prieš vaikus uždraustas.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-04-18 15:57, atnaujinta 2017-04-21 20:11

Jei to nebūtų buvę, neaišku, kuo būtų pasibaigę isterijos priepuoliai. Prognozės buvo liūdnos. Buvo kalbama, kad mergaitė artėja prie visiško proto nevaldymo. Deja, po rykštelės mergaitė augo puiki, paklusni, o dabar ji pati močiutė, auklėjanti savo anūkus. Tai galima auklėti rykštele, ar ne?“, – sunerimusi teiraujasi Patricija.

Atsako Paramos vaikams centro psichologė Asta Eitminavičiūtė:

Keliate tikrai aktualų klausimą – galima ar negalima vaiką auklėti rykštele. Pabandykime atskirti. Ar tai būtų sudavimas vaikui „per sėdynę“ diržu, ar rykštele, ar ranka, bet kuriuo atveju tai yra fizinis smurtas, kuris šių metų vasario mėnesį Seimo buvo uždraustas (priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą).

Mes nežinome, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu mergaitei nebūtų kelis kartus pliaukštelėta. Mušimas neduoda ilgalaikių teigiamų rezultatų, vaikas tik išsigąsta, bet neišmoksta, kaip reikia elgtis. Galbūt mergaitė išmoko, kad tėčio reikia bijoti. Ar kad pliaukštelėti, mušti kitą galima. Bet ar to buvo norima išmokyti?

Suprantama, tėvai dažnai patys nežino, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje, iš jų bejėgiškumo ir gali kilti impulsas suduoti savo vaikui bei tokiu būdu panaikinti netinkamą jo elgesį.

Bet koks, net ir vienkartinis pliaukštelėjimas palieka nuosėdų. Tokie žmonės gali jaustis mažiau pasitikintys savimi ar kitais žmonėmis, išgyventi baimę, kaltę, pyktį ir pan.

Galiausiai pabandykime suprasti, iš kur atsirado mergaitės „isterijos priepuoliai“. Nėra iki galo aišku, ką konkrečiai ji darė, bet tikriausiai dėl kažko buvo supykusi, kažko norėjo, bet negavo. Tokiu atveju labiau padėtų bandymas suprasti vaiką, įvardinti vaikui jo jausmus: „tu labai supykai, kad...“, pabūti kartu su juo, kol nurims, paaiškinti, koks elgesys galimas ir koks ne.

Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.

***

Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.

Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).

Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.