Jų vertybės yra komandinis darbas, atsakomybės ugdymas, asmeninis ir profesinis tobulėjimas, sąžiningumas bei kūrybiškumas. Šie tikslai ir uždaviniai koreliuoja su Kėdainiuose „Šviesiosios“ gimnazijoje veikiančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ vizija ir misija. Tad birželį visi – mokiniai ir savanoriai penkias dienas praleido ne savo komforto zonose, toli nuo šeimų ir draugų bei artimųjų, stovykloje „Kurk, mąstyk, veik“.
Aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia
„Savo turiniu tai bene pati giliausia stovykla, kurioje esu kada nors dalyvavusi. Pirmiausia atradau savanorystės žavesį ir jos svarbą žmogaus gyvenime, antra, sutikau labai įdomių žmonių, klausiausi vertingų paskaitų, sužinojau daug naujų dalykų, išmokau to, apie ką net nebuvau girdėjusi.
Bet, svarbiausia, iš naujo atradau vaikus, užmezgiau gilesnį ryšį, supratau, kad darbas, kurį labai myliu, yra nepaprastai vertingas, laimingi vaikai – laimingi mokytojai. Teigiamos emocijos po stovyklos ir padėkos žodžiai – tai taip paprasta, bet kartu ir magiška, tai tas varikliukas, kuris skatina veikti.
Ši stovykla, kaip ir visi dveji metai dirbant „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“, keičia mane kaip asmenybę, skatina tobulėti, mylėti ir vertinti tai, ką turiu. Dažnai stovykloje girdimi nuolat pasikartojanti frazė, kad reikia gyventi „Čia ir dabar“, manau, lydės mane ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Taip pat dar labai giliai įstrigo T. Edisono citata „Aš nesusikirtau.
Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia“. Manau, geriau daryti ir klysti, nei stovėti vietoje ar tiesiog plaukti pasroviui“ – išvykdama iš stovyklos emocijomis dalijosi Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje veikiančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ grupių kuratorė ir programų rengimo grupės narė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė.
Siekiantys tikslų vaikai – ateitis
„Heyy! Houuu! Ššš... – visa tai dar girdžiu savo ausyse... Praėjus šiai nuostabiai savaitei vis dar negaliu atsigauti. Daug naujų ir senų veidų, nuostabūs lektoriai ir stovyklos vadovai, visada mylinti Gitana ir šiltas oras... Ir kas galėtų būti geriau? Dar dabar viskas tarsi sustingę ir užstrigę mano prisiminimuose, bet noriu, kad ten ir liktų.
Ta ypatinga savaitė taip greitai prabėgo, tačiau aš prisimenu viską. Drąsa veiduose, pozityvas žodžiuose, ryžtas pasiekti savo tikslus, vaikiškos, bet neįtikėtinos svajonės, skirtingos vertybės, šypsenos lūpose ir vienybė... Parsivežu nenugalimą jėgą padaryti viską. Mes pasieksim savo tikslą“ – praėjus kelioms dienoms po stovyklos šiuos žodžius it mantrą kartoja viena jos dalyvių Viltė Giedraitytė.
Padėkos žodžių bei emocijų neslepia ir kiti stovyklos dalyviai – „Penkios dienos drauge su drąsiais ir aktyviais žmonėmis, įvairios veiklos bei paskaitos pakeitė mano požiūrį į tai, kas aš esu bei kuo aš noriu būti.
Kiekviena akimirka, praleista kartu su stovyklos vadovu Laurynu, buvo nauja patirtis tiems, kas bijo iššūkių, o akimirkos, praleistos drauge su mentoriais, paskatino užsibrėžti ir siekti savo tikslų, taip pat įžymių žmonių sėkmės istorijos privertė susimąstyti apie tai, ar aš tikrai darau viską, kad būčiau laiminga?
Stovyklos metu mes buvome mokomi nebijoti klysti bei pripažinti to, ką padarei. Paskaitos ir užsiėmimai mums, kaip komandai, buvo nauja patirtis. Kartu mes turėjome įveikti baimes ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Garsūs žmonės dalijosi savo istorijomis ir tuo, kuo užsiima laisvalaikiu. Viena iš tokių buvo Donato Kantakevičiaus istorija. Jo paskaita „Atrask pašaukimą“ paliko didžiausią įspūdį.
Jos metu buvo pasakojama apie tai, kad svarbiausia yra noras, nes jei nori – tu gali viską. Taip pat Donatas mums padėjo įveikti scenos baimę. Tai pavyko padaryti ir man. Keistas jausmas rėkti iš visų jėgų, kai į tave žiūri visas pulkas tavo bendraamžių, tačiau tai man padėjo tapti drąsesne. Su šia baime susidraugavau ne tik aš. Per penkias dienas tai pavyko padaryti daugeliui vaikų.
Prisiminus antrąją stovyklos pusę, ilgus vakarus ar trumpas pertraukėles, bemieges naktis ir ankstyvus rytus, mano veidą nušviečia šypsena, tačiau akyse sužiba ašarų blyksniai. Mintimis aš dar tebesu ten, kartu su draugais...
Drauge mes juokėmės, rodėme savo kulinarinius sugebėjimus, žaidėme tinklinį bei kitus žaidimus, vogėme kitų komandų vėliavas, dainavome ar šokome iki paryčių. Visa tai sukūrė ir paliko geriausius prisiminimus, kurių nepamiršime dar ilgai“ – neslėpdama nostalgijos kalbėjo viena iš stovyklautojų Austė Šilkaitytė.
Per penkias dienas išsikelti dvidešimt aštuoni tikslai
„Gal tai nuskambės keistai, tačiau man „Sėkmės ir lyderystės mokykla“ – tarsi saulės šviesa mažam daigeliui, man jos reikia ir be jos aš neaugčiau. Penkios dienos, praleistos stovykloje kartu su mokyklos draugais... Per jas sužinojau savo vertybes, ne ne, kalbu ne apie tas, kurios, maniau, man yra vertybės, kalbu apie tikrąsias.
Žinot, žmogaus pasąmonė linkusi viską slėpti nuo paties žmogaus. Ji nepadarys nieko gero, jei patys nerodysime iniciatyvos. Todėl per tas dienas išmokau su ja susitarti. Nors ji ir tikrai sunkiai sukalbama, man pavyko išsiaiškinti tikrąsias savo vertybes ir išsikelti net 28 ryškius tikslus, kurių jau pradėjau siekti. Šios penkios dienos nebuvo teorija, tai buvo pradžia ir pirmasis žingsnis savo tikslų link.
Čia, mokykloje ir stovykloje, tiek daug mus mylinčių žmonių, kad kartais pamanau, kad gal per daug meilės gaunam? Juk čia sudėta tai, ką gauna labai retas žmogus, todėl sakyti, jog čia kažko trūksta, būtų net gėda.
Suaugę įdeda daug darbo, pinigų ir tikėjimo, manau, atėjo laikas nors taip atsidėkoti. Jolanta Blažytė, Kėdainių rajono savivaldybė – tai pagrindiniai „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ rėmėjai, kuriems esu be galo dėkinga. Tik jų dėka aš augu ir tobulėju. Visi aplink – tarsi robotai, be kompetencijų, tik su „iškalta“ teorija galvose, jokio loginio mąstymo ar kažko išskirtinio, esame merdintis pasaulis ir žmonės, tokie kaip Jolanta, norintys tai pakeisti, investuoja į mus – naująją kartą, kuri galbūt pakeis pasaulį į žmogišką rojų“ – tvirtai sako Viltė Giedraitytė.
