Būdama vos 18 metų D.Jankauskaitė sužinojo, kad jos motina serga vėžiu. Tuo metu vilnietė laikė baigiamuosius egzaminus, darė žingsnius į suaugusiųjų pasaulį, tad tėvai šią žinią nuo jos slėpė iki paskutinės dienos.
Apie sekinančią ligą motina Dainorai pasakė tada, kai jai buvo likę gyventi tik tiek, kiek pati atlaikys. Medikai niekuo nebegalėjo pagelbėti.
Tokia liūdna žinia Dainorą prislėgė, tačiau iškart aplankė mintis, kad motinai mirus ji pati norėtų tapti mama.
„Turbūt noras buvo toks stiprus, kad į mano mintį atsiliepė kažkas iš aukščiau. Netrukus netikėtai ėmiau lauktis Kamilės, o būdama 20-ies pagimdžiau.
Tarp mūsų su dukra lygiai dvidešimt metų skirtumas“, – pasakojo D.Jankauskaitė.
Kamilės gimimo istorija – dar labiau paženklinta netikėtų įvykių. Prieš pat nėštumo pabaigą Dainora susapnavo keistą sapną – kad ji pagimdė mergaitę, bet jau laikydama ją ant rankų akušerės paklausė: „O kur berniukas?“
Kai išgirdo atsakymą, kad berniukas bus kitą kartą, sapnas ir baigėsi.
Moteris žinojo, kad laukiasi mergaitės, tačiau tai jai pasakę medikai tuo visiškai nebuvo įsitikinę.
Birželio 26-ąją Dainora pagimdė mergaitę.
„Ją išnešė, nes tais laikais vaikus atnešdavo tik rytą. Atnešė ir man. Jaučiausi labai laiminga, glaudžiau prie savęs suvystytą kūdikį, pradėjau mokytis maitinti. Bet kūdikis labai įsiverkė.
Pamaniau – reikėtų išvynioti, duoti jam laisvės. Ir pamačiau – čiagi berniukas! O kur mano mergaitė?“ – dabar jau su šypsena stulbinančią situaciją prisiminė D.Jankauskaitė.
Pasirodo, kūdikiai buvo supainioti, paguldyti ne į savo loveles. Dainorai buvo atneštas šalia gulinčios ką tik pagimdžiusios moters sūnus, o kaimynei – D.Jankauskaitės dukra. Tad pusdienį jos čiūčiavo ne savo vaikus.
Pranešusi apie tai seselei Dainora tik išgirdo, kad nieko čia tokio, juk pasitaiko, tuoj atkeis. Greitai ir apkeitė.
Vis dėlto šis nutikimas moteriai įsirėžė į širdį.
Praėjus 12 metų D.Jankauskaitė pagimdė sūnų Beną (8 m.), tačiau jo neleido niekur nešti.
Kai savo gimimo istoriją išgirdo Kamilė, jai buvo labai juokinga. Dainora dabar svarsto, kaip būtų buvę, jei tada būtų buvusios supainiotos dvi mergaitės: kada būtų pastebėjusi, ar iš viso būtų pastebėjusi?
Gerai, kad šios istorijos pabaiga laiminga.
Paauglystėje maištavo
Dabar Dainora su Kamile save vadina puikiomis draugėmis. Turi ir savo tradiciją – kiekvieną trečiadienį susitinka papietauti.
Anksti netekusi savo motinos D.Jankauskaitė džiaugiasi galėdama su Kamile dalintis meile, kalbėti visomis temomis, vadina ją savo sielos žmogumi.
Paskatinta dukters Dainora neseniai netgi pasidarė tatuiruotę. O Kamilė jų turi net šešias.
Tačiau tokios artimos jos buvo ne visada.
Motina su dukra labiausiai suartėjo tada, kai Kamilė pradėjo gyventi savarankiškai.
„Tiesiog pasikeitė požiūris. Dabar kalbėdamasi su mama jos patarimus priimu draugiškai. Suprantu, kad ne vėjus šneka, kaip man atrodydavo anksčiau“, – prisipažino Kamilė.
Ryšį tarp jų sustiprino ir maištinga Kamilės paauglystė, ir potraukis į madą.
Būtent jį mergina paveldėjo iš motinos.
Dainora neslėpė, kad paauglystėje jos dukra buvo maištaujanti, kovojanti už savo teises ir nuomonę. Tačiau moteris neatmeta, kad tam įtakos turėjo ir tuo metu vykusios skyrybos su Kamilės tėvu.
Vieną po kito išgyvenome įvairius laikotarpius – kūriau naują gyvenimą ir ėjau į priekį.
Mano kaltė, kad tuo metu neskyriau pakankamai dėmesio Kamilei.
Bet ji visada buvo tėvelio dukrelė. Ir dėl to man labai pasisekė, nes būtent Kamilė man padėjo pakeisti požiūrį ir sukurti gerus santykius su jos tėvu“, – džiaugėsi D.Jankauskaitė.
Tai toli gražu ne vienintelis dalykas, kurio Kamilė išmokė mamą.
Turėdama maištingą paauglę dukrą Dainora išsiugdė kantrybę, išmoko suprati žmonių kitoniškumą, priimti dukrą su besąlygiška meile.
„Ėmiau suprasti, kad negaliu iš dukros padaryti tokios, kokią pati įsivaizdavau.
Užuot buvusi nuolanki mergaitė, Kamilė namo ėmė grįžti su tatuiruotėmis, su savo žiniomis“, – apie motinystės rūpesčius pasakojo Dainora.
Bet prisipažino, kad savo dukroje visada matė ir dabar mato daug savęs, dėl to jai norėjosi būti dukrai saugikliu, užbėgti už akių kai kuriems įvykiams ir patarti atžalai nedaryti kai kurių sprendimų.
Nors Dainora save visada laikė griežta motina, Kamilė neatsimena žodžio „negalima“.
„Niekada negirdėjau jokio draudimo – tėvai žinojo, kad jei man ką nors draus, aš to norėsiu dar labiau. Todėl jie man patardavo ko nors nedaryti.
O tai ir pliusas, ir minusas. Viena vertus, patarimas mažindavo norą maištauti. Kita vertus – nebuvo nustatomos ribos ir jas ne visada jausdavau“, – apie jos auklėjimo privalumus ir trūkumus svarstė K.Pancekauskaitė.
Gyvenimo kelią dar renkasi
Kad ir kaip būtų, Kamilė paveldėjo iš Dainoros stiprų atsakomybės jausmą, jautrumą, meno gyslelę ir užsispyrimą siekti tikslo.
„Užsispyrimą, kuris nežaloja kitų, bet labiau skatina mane pačią judėti į priekį“, – mamą patikslino Kamilė.
D.Jankauskaitė nuo mokyklos laikų sukosi drabužių dizaino srityje, kūrė drabužius moterims, pastaraisiais metais dirbo su vaikiškais drabužiais.
Anksčiau kurį laiką po skyrybų Dainora su dukra yra gyvenusios dviese.
Kaip tik tuo metu D.Jankauskaitė dirbo su drabužių dizainere Sandra Straukaite. Kamilei patiko veikla, kuria užsiėmė mama, tad ji mėgino sekti jos pėdomis.
„Bet pastebėjau, kad Kamilė puikiai dėsto mintis, tad paskatinau tapti mados žurnaliste.
Neklydau – jai puikiai sekasi, ji turi gerą pojūtį“, – gyrė dukrą Dainora.
K.Pancekauskaitė kurį laiką buvo mados tinklaraštininkė. Kol kas šią veiklą yra pristabdžiusi. Tačiau mintys, vaizdai, verdantys Kamilės galvoje, dabar gula į užrašų knygutę.
„Pirmiausia noriu susidėlioti savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą, o tada sugrįžti prie rašymo. Dar ir mokslų nesu pasirinkusi. Nenoriu kur nors veltis gerai neapgalvojusi, nesinori suklysti. Bet tikrai tai bus susiję su mada.
Man mada – ne vien drabužiai. Tai vizualinis pateikimas, įdomių derinių ieškojimas, estetikos išraiška“, – paaiškino K.Pancekauskaitė, šiuo metu dirbanti vienoje sostinės laisvalaikio ir sporto drabužių parduotuvėje.
Ir mamai, ir dukrai apsirengti stilingai, priderinti aksesuarus užtrunka vos kelias minutes. Tai – įgimta.
Bet stilistės profesija Kamilės nevilioja.
D.Jankauskaitė su antruoju vyru augina sūnų Beną. Lygindama berniuko ir mergaitės auklėjimą moteris pripažino, kad mergaitę auginti sudėtingiau – jai reikia daugiau dėmesio nei labiau prie tėvo linkusiam berniukui.
Dainora jau dabar pastebi bendrą savo vaikų bruožą – abu yra svajokliai, meniškos sielos.
„Mes su broliu labai lengvai susikalbame, puikiai sutariame.
Mums net patinka vienodi animaciniai filmai.
Kai susitinkame, prisijuokiame iki soties.
Visai nenusibostame vienas kitam. Tikiuosi, taip bus visada“, – vylėsi Kamilė.
