Keisčiausių Lietuvos vardų savininkai – atvirai apie savo tėvų sprendimą

Kiokušin karate Europos čempionas Eventas Gužauskas (22 m.) pasakojo, kad jo vardą tėvai nusižiūrėjo nuo mamos bendradarbės sūnaus vardo – tiesiog jiems patiko jo skambesys. „Gal tas skambesys jiems buvo priimtinas ir todėl, kad aš kilęs iš Naujosios Akmenės, o pro šalį teka upė Venta. Tikslesnės šio vardo reikšmė žodynuose nenurodoma, nėra ir jo vardadienio”, – svarstė vyras.

Savo vardu jis visuomet buvo patenkintas ir niekuomet nekilo minčių, kad norėtųsi paprastesnio. Vaikai mokykloje iš jo nesišaipydavo. „Na, aš visuomet buvau sportiškas”, – nusijuokė Eventas.

Jis įpratęs naujiems pažįstamiems savo vardą sakyti garsiai ir aiškiai, bet jie vis tiek jo dažnai iš pradžių nesupranta ar pagalvoja, kad jo vardas yra koks Evaldas. Dažnai poliklinikos registratūroje ar dar kur nors jo vardą užrašo neteisingai, o ir susirašinėjant dalykiniais reikalais dažnai kreipiasi „Evantai“, nors jis prieš savo vardą būna parašęs su dviem „e“. Tačiau sportininkas teigė dėl to nesijaudinantis, jam nesunku prisistatyti ir tris kartus.

Savo vaikams Eventas nenorėtų duoti labai paprastų banalių vardų, nors kažko ypač originalaus irgi nenorėtų – norėtų vardų, kurie būtų kažkur per vidurį. O ką jis patartų tėvams, kurie nori duoti vaikui labai originalų vardą? „Manau, jei nori, tegul taip ir daro – mūsų visuomenė darosi vis tolerantiškesnė, greitai jau nieko nebenustebinsite ir vardu, kuris gerokai originalesnis nei mano“, – atsakė Eventas.

UAB „Informacijos vadybos agentūra“ direktorei Imandrai Nekrošiūtė-Daukšienei (54 m.) vardą sugalvojo jos tėčio, poeto Juozo Nekrošiaus, bičiuliai filologai. Jie kažką gurkšnojo „Neringos“ restorane ir papasakojo apie tai, kad vasarą lankėsi už Poliarinio rato kvapą gniaužiančioje vietoje prie ašaros skaidrumo ežero, kurio vardu net tiktų pavadinti dukrą.

J.Nekrošius labai užsinorėjo tą ežero pavadinimą išgirsti, tuo metu visa jo šeima kaip tik galvojo naujagimei dukrytei vardą. Svarstė galimybę ją pavadinti Akvile, Gabriele, Ramune, bet sprendimo vis nepriėmė ir lemiamą žodį patikėjo jam.

Draugai pasakė gražųjį vardą išduosiantys tik Civilinės metrikacijos skyriuje. Poetas surizikavo, ir jie visi, išgėrę dar po taurelę, patraukė į vadinamąjį „zagsą“. Jo darbuotoja pradžioje nenorėjo Imandros vardo registruoti, tačiau, gavusi dėžutę saldainių ir išgirdusi pasakojimą apie įstabų ežerą, sutiko.

Imandra pasakojo: „Savo vardu visuomet buvau patenkinta. Nieko tokio, kad naujiems pažįstamiems reikia kelis kartus jį pakartoti, kol įsimena. Gal mano laikais patyčių buvo mažiau... bet niekas nėra manęs įskaudinęs, kad mano toks vardas.“

Atvirkščiai, vardo skambesys visada sukelia tik teigiamas emocijas, o jo istorija tampa gera pradžia draugystei ar naujam verslo kontaktui. Imandra svarstė: „Gal žodis „mandra“ man tiesiog nelimpa, gal nesu kokia arogantiška pasipūtėlė?“

Pasak jos, toks vardas įkvepia žygiams ir kūrybiškumui. Moteris turi svajonę ne tik nukeliauti į Šiaurę, Kolos pusiasalį, kur yra Imandros ežeras, bet ir sukurti savo prekinį ženklą „ImanDream“.

Energetikui Pinavijui Šmulkščiui (68 m.) tokį vardą tėvai davė dėl to, kad jo mamos brolis buvo partizanas slapyvardžiu Pinavijus, ir mama norėjo pagerbti brolio atminimą.

Nuo visų aplinkinių, taip pat ir nuo sūnaus, sovietmečiu šią vardo reikšmę slėpė ir ją pasakė tik gerokai vėliau, nepriklausomybės laikais. Sužinojęs savo vardo kilmę, Pinavijus ėmė į jį žiūrėti labiau teigiamai.

Jis prisipažino: „Šiaip jau man su tokiu vardu gyventi buvo nelengva – mokykloje vaikai būna linkę šaipytis vieni iš kitų, tad ir mano vardas vis užkliūdavo. Mielai būčiau jį pasikeitęs į paprastesnį. Tarybiniais laikais turėdavau darbinių reikalų su rusų tautybės žmonėmis, tad vardą ir pavardę būdavau užsirašęs ant lapelio ir prireikus jį parodydavau, kitaip jie manęs niekaip nebūtų supratę.“

Ir dabar dažnai, kai kas nors klausia jo vardo, vyras turi jį pakartoti keletą kartų, o kartais dar išgirsta: „Kas čia dabar per vardas?“ Būna, susipažinę žmonės pasitikslina: „Tai Pijus?“. Tuomet vyras atsako, kad galima jį vadinti ir taip.

Pašnekovo nuomone, Lietuvoje vaikų vardai turėtų būti lietuviški, o jei ir tarptautiniai – tai ne pernelyg įmantrūs. Jis įspėjo: „Menkas malonumas, jei nuolat užkliūni savo bendraamžiams mokykloje ar gydytojui turi kartoti savo vardą tris kartus, be to, nusibosta visiems atsakinėti į klausimą, iš kur tavo toks vardas. Su paprastais vardais gyventi paprasčiau.“

Kita vertus, Pinavijus kartais juokauja, kad žmogui norisi kažkuo išsiskirti iš aplinkinių, o jis, jei niekuo daugiau ir neišsiskiria, tai bent jau vardu.

Pensininkė Oktiabrina Vrublevskaja atvirai prisipažino: „Man nesinori šio savo vardo niekam sakyti, nepatinka jis man. Žinote, jį man davė tais laikais, po 1940-ųjų, mano krikšto mama, apimta tokios entuziastingos nuotaikos...“

Tuomet Oktiabrina gyveno Rusijoje, o į Lietuvą atvyko po kelių dešimtmečių. Savo vardo moteris niekada nemėgo, o Lietuvoje vis dažniau ėmė prisistatinėti savo krikšto vardu, Kristina.

Oktiabrina pratęsė: „Ir su dvasininku apie tai šnekėjau, jis sakė, kad tas pirmas vardas negeras, jis asocijuojasi su karu, tankais, revoliucija.“

Dabar jau visi ją pažįsta Kristinos vardu, jai tik gaila, kad dokumentuose Oktiabrinos vardas pasilikęs ir kartais reikia jį nurodyti. Dažnai žmonės jį išgirdę nustemba, sako, kad pirmą kartą tokį vardą girdi, kartais ir nusišypso.

Per visą pokalbį moteris vengė savo vardą garsiai ištarti, o pabaigoje susidomėjo: „Gal žinote, ar vardą sunku pakeisti? Sakote, nesudėtinga, tik reikia sumokėti 12 eurų? Tuomet tikrai prisiruošiu ir tą padarysiu.“

Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kuzmienė paaiškino, kad tėvai Lietuvoje vaikams gali suteikti įvairius, net ir savos kūrybos vardus. Būna, kad tėvai vaikui vardą suteikia, savo abiejų vardus sujungdami į vieną. Tačiau reikia, kad pasirinktas vardas atitiktų vaiko lytį, neprieštarautų gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir geriausiems vaiko interesams. Kai kyla neaiškumų, ar vardas tikrai gali būti toks, kokio tėvai nori, yra prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

„Būna atvejų, kai tėvai civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų klausia, kuris iš kelių parinktų vardų jų vaikui geriausiai tinka“, – su šypsena atsiminė specialistė.

Šiemet Lietuvoje mergaitėms buvo suteikta tokių įdomių ir negirdėtų kaip Aiverija, Arnetė, Egera, Ėtmė, Ladamira, Šiaurė, Šviesa, Uola, Tilė, Ripsimėja, o berniukams – Dorukas, Jaudrius, Jupiteris, Danijaras, Skalvis, Nadruvis, Žalvaris.

J. Kuzmienė pripažino: „Riba tarp to, kokį vardą duoti galima ir kokio jau nebe, yra plona. Tarkim, jeigu jūs sugalvotumėte dukrai duoti vardą Rugiagėlė, veikiausiai tai būtų leista, o jei sūnų norėtumėte pavadinti Kaktusu – reikėtų įvertinti, ar šis vardas ateityje vaikui nekels keblumų, nors teoriškai abu šie vardai yra vienodos kilmės.“ Nebūtų leista vaiko vadinti gyvūno pavadinimu.

Jeigu labai norisi, yra galimybė vardą pakeisti. Greitesnė procedūra – pakeisti vardą vaikui iki 3 mėnesių ir asmenims nuo 16 metų.

Kai keičiamas vyresnio negu 3 mėn. nepilnamečio asmens vardas, reikia gauti Teisingumo ministerijos leidimą. Tokio vaiko tėvai Civilinės metrikacijos skyriui kartu su prašymu pakeisti vaikui vardą turi pateikti laisvos formos motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodyta, kodėl to pageidauja. Jeigu vaikui suėję 10 metų, turi būti pateikiamas ir rašytinis jo sutikimas.

Būna, mažų vaikų tėvai argumentuoja, kad vardą suteikti paskubėjo ir jis vaikui „nepritapo“. Kartais vietoje dviejų vardų norima palikti vieną, o būna ir atvirkščiai – krikšto vardą norima oficialiai pridėti prie pirmo vardo. Būna ir taip, kad tėvai prašo pakeisti vaiko vardą, nes jis jiems pradeda asocijuotis su negražiu užsienio kalbos žodžiu.

„Labai nedaug pasitaiko atvejų, kai vardas keičiamas dėl to, kad jis pernelyg įmantrus ir neįtinkantis aplinkiniams. Gali būti, kad dabartiniai vaikai, kuriems tėvai vis dažniau suteikia įmantrių vardų, suaugę juos keistis norės dažniau“, – pastebėjo J. Kuzmienė.

Suaugusieji vardus paprastai keičia, kai nori vardą su mažybine priesaga (Sigutė, Meilutė, Drąsutis ar pan.) pasikeisti į trumpesnę versiją be priesagos. Jauni žmonės retsykiais vardus, kuriuos laiko senoviniais, pasikeičia į šiuolaikiškesnius.

Kai vardą keičia 16 metų sulaukęs asmuo, nereikia nei tėvų sutikimo, nei motyvuoto prašymo, kodėl to norisi – tereikia Civilinės metrikacijos skyriui pateikti prašymą vardą pakeisti.

Nagrinėjant prašymus žiūrima, ar pasirinktas vardas atitinka asmens lytį, neprieštarauja moralės principams ir teisės aktams, reglamentuojantiems vardų rašybą. Kai šiuos reikalavimus vardas atitinka, jį pasikeisti leidžiama – procedūra tikrai nesudėtinga.

Už vardo keitimo procedūrą reikia susimokėti 12 Eur valstybės rinkliavos mokestį, o norint gauti išrašus, kurie liudija asmenvardžių pasikeitimus – papildomai po 2,9 Eur.

2016 m. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje vardai pakeisti 289 asmenims, 2017 m. iki lapkričio 4 d. vardai pakeisti 321 asmeniui.