Keturmečio Nikitos mama Erika (23 m., pavardė redakcijai žinoma. - Red.) kreipėsi į lrytas.lt prašydama padėti surinkti pinigų sūnaus akių operacijai. Moteris vylėsi, jog operacija apsaugos berniuką nuo patyčių dėl žvairavimo.
Tačiau pradėjus aiškintis situaciją paaiškėjo, kad vaiko šiuo metu ne tik negalima operuoti, bet ir būtina skubiai tirti dėl kur kas didesnių grėsmių nei ilgalaikis žvairumas.
Kuo toliau, tuo blogiau
Su medicininėmis intervencijomis berniukas pirmąkart susidūrė anksti. Nikitai buvo tik 8 mėnesiai, kai jam reikėjo atlikti kirkšnies operaciją. Tik po to, artėjant pirmajam gimtadieniui, tėvai pastebėjo ir jo dešinės akies žvairumą.
„Matėm, kad vis kitaip su viena akim žiūri ir galvytę pradėjo labai sukti į vieną šoną. Kai pamatė šeimos gydytoja, nusiuntė tikrintis pas okulistus. Lankėmės Santaros klinikose, jam nustatė žvairavimą ir iš pradžių nieko tokio ypatingo neskyrė, tiesiog lankėmės.
Nuo metų amžiaus žvairavimas jau buvo ryškiai matomas, o paskui kuo toliau, tuo blogiau. Ta akytė vos ne vos šone sujuda, visa į vieną pusę pakrypusi. Regėjimas ta akimi daug blogesnis, vaikas vargiai mato.
Gydytojai seniau siūlė nešioti akinius ir pridūrė, kad vaikui žvairavimas dar gali ir praeiti. Tačiau jam tik blogėjo. Apsilankėme vėl, tada liepė dengti vieną akį.
O paskutinį kartą, kai buvome, irgi pabrėžė akytės dengimą ir išrašė stipresnius akinukus, nes pablogėjo net ir gerosios akytės regėjimas.
Kai teiravomės dėl operacijos, gydytojai sakė dar palaukti, galbūt viską išgydys akinukai. Bet matydami, kad viskas tik blogėja, nebenorėjome laukti“, – tvirtino mama.
Pagalbos prašymas
Matydami prastėjančią situaciją tėvai nutarė vis viena siekti operacijos, tačiau kadangi, jų teigimu, klinikose ji nebuvo rekomenduota, ketino kreiptis į privačią įstaigą.
„Vaikutis jaučia nepatogumą, tą akytę vis trina, pirštus kiša, jam niežti... Kai išeiname į lauką, kiti vaikai rodo pirštais. Žaidimų aikštelėje, lauke Nikitą pastebi, atsisuka.
Nuo rugsėjo jis eis į darželį, bijome patyčių, kitų vaikų reakcijos. Pats Nikita žiūrėdamas į save veidrodyje jau nusimena, užsidengia tą nesveiką akytę... Norim, kad jis nesigėdytų tos akytės, nejaustų komplekso dėl jos“, – rūpinosi mama.
Ji teigė žinanti, jog operacija regėjimo smarkiai neatstatytų, tačiau pakeistų išvaizdą, suteiktų patogumo.
„Kaip supratom, neveikia jo akies raumuo, todėl Nikita negali jos judinti, valdyti. Operacijos metu, kaip tikimės, atstatytų tą raumenį ir akytė žiūrėtų tiesiai“, – sakė Erika.
Moteris netgi pradėjo planuoti operaciją, paprašė padėti rasti žmonių, galinčių paremti finansiškai.
„Operacijos kaina privačioje klinikoje – 1090 eurų. Gyvenam iš pašalpų: aš auginu ne tik sūnų, bet ir 3 mėnesių mažylį, o vyras užsiregistravęs darbo biržoje“, – pasakojo ji.
Anot Erikos, keturių asmenų šeimos mėnesio pajamos tėra maždaug 400 eurų. Todėl savarankiškai sutaupyti norimą sumą sūnaus operacijai šeimai būtų itin sunku.
Kreiptis į privačią kliniką būtų klaida
Lrytas.lt susisiekė su Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstove ryšiams su visuomene Jolanta Normantiene ir paprašė pakomentuoti berniuko ligos istoriją.
Iš jos paaiškėjo, jog šeimai kreiptis į privačią kliniką būtų klaida.
„Vaikutis gimė šiek tiek neišnešiotas ir jo žvairumas dokumentuose užfiksuotas jau nuo gimimo. Paskui mama lankėsi pas gydytojus. 2015 metais liepta dengti vaikučio akį ir buvo paskirtos neurologo konsultacijos. 2016 metais Nikitai diagnozuotas trečio akies nervo paralyžius. Tai – sudėtinga būklė.
Vaiką reikia stebėti ir operacijos daryti negalima. Trečio nervo paralyžius yra rimtas pakitimas ir berniukui reikalinga nuolatinė neurologų priežiūra. Vaikas turi būti nuolat stebimas. Jam rekomenduotas atlikti magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Tačiau po to mama nebeapsilankė.
Šiam vaikui būtini tyrimai. Jeigu juos atlikus paaiškės, kad operacija jam leistina, ji bus padaryta be jokių pinigų – pas Vilniaus ar Kauno okulistus. Nereikia ieškoti jokių privačių klinikų“, – tvirtino J.Normantienė.
Jei kyla klausimų – nedelskite
Ligoninės paaiškinimą išgirdusi Erika nustebo – jos teigimu, įvykęs nesusipratimas ir apie rekomenduojamą MRT tyrimą moteris sužinojusi pirmą kartą.
Per nelemtą nesusikalbėjimą su gydytojais ir laiko, laukiantis antrojo kūdikio, stoką, Nikita jau daugiau kaip metus nesilankė ligoninėje.
„Apie rekomenduojamą MRT tyrimą nieko nežinojau. Dabar jau žinoma, kad vešime jį pas gydytojus, tirsime viską, ką pasakys.
Kai Nikita pradėjo žvairuoti, laukėme ir tikėjomės, kad tai praeis. Tačiau dabar aišku, jog laukti negalima, esant žvairumui reikia eiti ir aiškintis viską iš karto“, – sakė mama ir tvirtino tuojau pat registruosianti sūnų vizitui pas gydytoją.
Moteris tikisi, kad po tyrimų viskas bus gerai ir operacija berniukui bus įmanoma. Taip pat ji patarė nedelsti visiems, kurių vaikai nors truputį žvairuoja – aiškintis ir tirti, kol būklė dar netapo kritine.
