„Šiuo metu rinkdami savivaldybių duomenis matome, kad 90 proc. vaiko teisių skyrių darbuotojų sutinka pereiti dirbti į tarnybą. Iki šiandien atsakymus yra pateikusios 52 iš 60 šalies savivaldybių. Mes tai labai vertiname ir esame pasiruošę kartu pradėti naują etapą vaiko apsaugos sistemoje. Turime siekį, kad vaiko teisių gynėjas visų pirma būtų girdintis vaiką, atsakingas, profesionalus, patikimas, gerbiamas darbuotojas. Darbuotojų patirčiai, žinioms, praktikai stiprinti esame numatę mokymus“, – teigia direktorė.
Nauja sistema turės ne tik užtikrinti pagalbą krizinėje situacijoje atsidūrusiems vaikams, tėvams, bet ir mažins vaiko teisių apsaugos atotrūkį tarp miesto ir kaimo savivaldybių.
Visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis vertybinėmis nuostatomis ir taikomai vienodi teisiniai pagrindai.
Pasak Ž.Žukauskaitės-Kas- parienės, liepos 1 dieną pradės veikti visą parą nepertraukiama sistema, kuri užtikrins vienodą praktiką apsaugant ir ginant kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir greitą sprendimų priėmimą, pagalbos suteikimą kiekvienam vaikui taikant atvejo vadybos metodiką.
Aiškus ir pagrįstas bus vaiko paėmimas iš šeimos, paremtas grėsmės vaikui lygio vertinimo kriterijais, patvirtintas teismo, operatyvus reagavimas nustačius vaiko teisių pažeidimus.
Kita naujovė: vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalės pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Atsiras atvejo vadybininkas, kurio pareiga – sekti įvykį nuo pradžios iki pabaigos. Jis žinos, nuo ko prasidėjo ir kaip baigėsi kiekvienas probleminės šeimos atvejis. Nustačius vaikui iškilusį grėsmės lygį, prasidės atvejo vadybos procesas, kurį koordinuos savivaldybėje dirbantis socialinis darbuotojas.
Tokiame procese būna labai daug sudedamųjų dalių: mokykla, darželis, sveikatos priežiūros įstaiga, artimieji, policija – įvairios suinteresuotos šalys, kurios dirba su šeima.
Atvejo vadybos procese visada privalomai dalyvaus du žmonės: atvejo vadybininkas iš savivaldybės ir darbuotojas iš tarnybos. Šis tandemas spręs susiklosčiusią situaciją. Visos susijusios institucijos turės prievolę dalyvauti šiame procese.
Kad būtų operatyviai reaguojama į kiekvieną situaciją, visoje šalyje savo darbo vietose visą parą – darbo ir ne darbo metu, savaitgaliais bei švenčių dienomis nuolat budės 88 vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
„Jeigu antrą valandą nakties policija gaus pranešimą, kad šeimoje smurtaujama ir ten galimai yra vaikai, į įvykio vietą vyks ne tik policijos pareigūnai, bet ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
Jie įvertins situaciją ir priims sprendimą dėl vaiko paėmimo. Jei vaikas bus paimamas dėl jam iškilusios grėsmės, mobiliosios komandos užduotis bus padėti šeimai susiprasti, kas įvyko, ir teikti visą įmanomą pagalbą, kad jos nariai suvoktų savo elgesio pasekmes. Visi darbuotojai bus apmokyti atskirti grėsmės lygius, kad nebūtų subjektyvių vertinimų, – viskas vyks pagal vienodą sistemą.
Vaiko teisių gynimo sistema pertvarkoma taip, kad būtų apgintos kiekvieno vaiko teisės ir teisėti interesai per kuo trumpesnį laiką.
Tarnyba dės visas pastangas, kad į pranešimus apie smurto naudojimą prieš vaiką būtų reaguojama nedelsiant, kad būtų kuo greičiau nutraukti galimi vaiko teisių pažeidimai ir užtikrinta vaikui saugi aplinka“, – apie permainas kalbėjo direktorė.
Tarnybos siekis – ne atimti vaiką iš šeimos, o kad jis gyventų su biologiniais tėvais. Jo paėmimas nėra savitikslis. Tam reikalingos specialistų pajėgos ir visokeriopa pagalba šeimai, kad vaikas į ją galėtų grįžti.
Pirmosios dvi savaitės po vaiko paėmimo kritiškai svarbios, todėl šeimos nariams padės priklausomybės ligų konsultantai, psichologai, psichiatrai, kiti tam atvejui būtini specialistai.
Įstatymo pakeitimuose atsirado naujas dalykas – dvylikos mėnesių terminas, kurio metu dirbama su šeima.
Jei su krize susidūrusiai šeimai, kurios vaikui nustatyta laikinoji globa, teikta pagalba per metus bus nerezultatyvi, bus sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo teismine tvarka paimant vaiką iš šeimos ir nustatant jam nuolatinę globą arba leidžiant jį įvaikinti.
Pasak Ž.Žukauskaitės-Kas- parienės, kad tragedijų įvyktų mažiau, labai svarbi yra išankstinė pagalba su krizine situacija susidūrusiai, vaiką auginančiai šeimai: informacinė, prevencinė, konsultacinė, paslaugos pagal poreikį konkrečiam vaikui ir jo šeimai, kurioje pastebima, kad vaikas turi atitinkamų problemų.
Informaciją apie tokius vaikus turės pateikti visos institucijos, kurių darbas susijęs su vaikais, įskaitant ir pediatrus, kitus medikus.
Šią pagalbą organizuos socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai. Į šiuos centrus tiesiogiai galės kreiptis tėvai ir savo iniciatyva, kai jiems reikės tokios pagalbos: „Visų svarbiausia – nepamesti vaiko ir ne tik išgirsti jo balsą, bet ir nedelsiant reaguoti.
Turime subręsti kaip visuomenė ir suprasti, kad būti apsaugotam – vaiko prigimtinė teisė – gimdamas jis atsineša teisę į saugią vaikystę. Tai ne tik tarnybų, o pirmiausia visų tėvų, auginančių vaikus, atsakomybė.“