Bogdano mama Lilija pasakojo, kad šiuo metu jaučiasi neramiai, kaip ir bet kuri kita mama, kurios vaikui ligoninėje būtų numatytas rimta operacija.
Kad galima būtų atlikti transplantaciją, ligoniuką reikėjo tinkamai paruošti, tai yra, pasiekti, kad organizme visiškai neliktų vėžinių ląstelių. Tai pareikalavo daug pastangų ir vaiko jėgų. Bogdano mama pasakojo, kad jo būklė šiuo metu įvardijama kaip sunki, bet stabili. Šiuo metu berniukas, nors ir sąmoningas, beveik nieko nenori, nesidomi nei žaidimais, nei knygelėmis, tiesiog nusilpęs guli lovoje. Nelabai nori ir bendrauti su savo tėvais, nebent linkteli galva ar parodo ranka, kai kažko nori.
Jis pats negali valgyti, tad yra maitinamas per vamzdelį. Be to, jam vis statoma lašelinė, tad yra įdėtas kateteris. Vaikui tokie priedai, suprantama, nepatinka, jis nesupranta, kam to reikia, tad gali vamzdelius išsiimti. Kad to nepadarytų, tėvai ir dieną, ir naktį pasikeisdami prie jo budi ir dėl to jaučiasi pavargę.
Bogdano tėvams padedanti Paramos ir labdaros fondo „Mamų Unija“ prezidentė Eglė Mėlinauskienė apibendrino situaciją: „Mūsų mažylis Bogdanas šiandien jaučiasi labai silpnutis po itin agresyvios chemoterapijos kursų. Berniukas beveik mėnesį laiko praleido intensyvios terapijos skyriuje, kur buvo itin stebimas medikų ir saugomas nuo bet kokio pašalinio kontakto.“
Vaikas netekęs daug svorio, šiandien būdamas pusantrų metukų tesveria vos 8 kg ir yra priklausomas nuo medikamentų bei papildomų kraujo komponentų. Jam nuolat leidžiami kelių rūšių antibiotikai.
Pasak E. Mėlinauskienės, gydymas intensyvios priežiūros skyriuje išaugino gydymo kaštus, ir tai fondą vėl privertė kreiptis į visuomenę su paramos prašymu. Jau buvo suaukoti 60 tūkst. eurų, tačiau jų nebeužteko visam gydymui padengti. Pritrūko dar 15 tūkst. eurų, iš kurių pusę sumos jau pavyko surinkti.
Bogdano mama sakė, kad šiandien, prieš transplantaciją, vaiką nuolat lanko ir stebi medikai. Prognozuoti, kas bus po tranplantacijos, niekas nesiima. Sakoma, kad tam, jog vaikas po jos atsigautų ir pradėtų gerai jaustis, vidutiniškai prireikia 100 dienų, tačiau kai kurie ligoniai pasveiksta ir per 50 dienų – tai priklauso nuo konkretaus ligonio organizmo. Na, o kai kuriuos ligonius ištinka rimtos komplikacijos.
Bogdano mama ir šeimą palaikantys žmonės meldžiasi už tai, kad komplikacijų pavyktų išvengti ir vaikas greičiau pasveiktų.
Gydytoja nieko garantuoti negali
Štai kaip dabartinę Bogdano būklę pakomentavo jį iki transplantacijos gydanti gydytoja, Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja Sigita Stankevičienė: „Ligonio būklė yra iš tiesų sudėtinga dėl intensyvaus ir agresyvaus gydymo, bet Bogdano ir medikų bendromis pastangomis ji valdoma – pasiekta ligos molekulinė remisija, kuri leidžia atlikti alogeninę kaulų čiulpų transplantaciją.
Negiminingų donorų paieškos ir nacionalinio kaulų čiulpų donorų registro bendromis pastangomis ypatingai skubiai susisiekta su donoru ir labai tikimės šiąnakt sulaukti kamieninių kraujodaros ląstelių.
Vieną labai svarbų etapą pasiekėme – turime ligos remisiją molekuliniame lygyje. Pradėjome antrą etapą – jis bus taip pat labai sudėtingas, tačiau be transplantacijos apie pasveikimą galvoti negalime. Žinoma, komplikacijos atliekant transplantaciją yra neišvengiamos, bet skiriame visas medicinines pastangas jas suvaldyti.“
Gydytojos S.Stankevičienės teigimu, Bogdano tėvai nuoširdžiai dėkoja visiems Lietuvos žmonėms už finansinę ir moralinę paramą.
Seniau gydytoja yra sakiusi, kad išgydoma maždaug 85 proc. vaikų, sergančių ūmia leukemija. Bogdano atvejis ypatingai sunkus, bet yra vilčių, kad jis pasveiks ir džiaugsis pilnaverčiu gyvenimu.
Sūnumi džiaugėsi neilgai
Primename, kad Bogdano tėvai Lilija ir Valentinas jo susilaukė, būdami vyresnio amžiaus, prieš tai apie vaiką ilgai svajoję. Ramiai pasidžiaugti tėvyste jiems neteko – prieš metus, gegužės 13 d., kai Bogdanui buvo 9 mėn., jam diagnozuota leukemija. Tėvams įtarimų sukėlė nežinia iš kur ant sūnelio kojų atsiradusios tamsios mėlynės. Buvo atliktas kraujo tyrimas, ir vaikas tuojau atsidūrė reanimacijoje – jo kraujyje buvo tragiškai sumažėjęs trombocitų kiekis. Kiti tyrimai leukemijos diagnozę patvirtino.
Diagnozę išgirdę ir šoką patyrę tėvai kurį laiką sūnų bandė gydyti Ukrainoje, bet ten, pasak mamos, buvo padaryta klaidų. Be to, tėvai išgirdo apie nemažai nuo šios ligos mirusių vaikų ir sužinojo, kad daug geresnis gydymas onkologiniams ligoniukams taikomas Lietuvoje. Taigi Lilija su Valentinu ryžosi išeiti iš darbų ir atvykti į Lietuvą, kad gautų vieninteliam sūnui kuo geresnį gydymą.
Tačiau čia gydymas apmokamas tik Lietuvos piliečiams, o jiems, atvykusiems iš kitos šalies, už jį reikia brangiai mokėti. Pinigų gydymo pradžiai šeima surinko Ukrainoje, jų pakako pirmam chemoterapijos kursui. Vėliau ryžosi prašyti lietuvių paramos, nes nematė kitos išeities iš susiklosčiusios situacijos.
Kovo mėnesį Bogdano mama Lilija portalui Lrytas.lt sakė, kad stengiasi į situaciją žiūrėti optimistiškai: „Kai iš pradžių daug verkdavau, kartu verkdavo ir sūnus. Vaikai tikrai perima savo mamų nuotaikas. Tad dabar, net kai pati jaučiuosi labai prastai, stengiuosi sūnui to nerodyti. Nuolat jam kartoju, kad jis mano šaunuolis, mano kovotojas, ir ligai nepasiduos. Dar truputį pakentės, o tada viskas bus gerai.“
