Vilniečio mediko skausmas: „Sūnus sakė norintis, kad aš mirčiau“

2018 m. birželio 2 d. 18:42
Vilnietis medikas Darius (45 m.; vardas pakeistas) šią Tėvo dieną savo sūnaus sveikinimų nesulauks, nors labai jų norėtų. Kokie ten sveikinimai – jo sūnus yra sakęs, kad nori, jog jo tėtis mirtų. Nepaisant to, Darius tikino, kad jis tikrai yra geras tėvas, o dėl susiklosčiusios situacijos kalta buvusi jo gyvenimo draugė, nuteikusi vaiką prieš jį.
Daugiau nuotraukų (2)
Darius sakė, kad Tėvo diena jam yra liūdniausia diena metuose. Tikino, kad jis niekuo ne blogesnis nei daugelis tėčių, be galo mylintis savo vaikus, dirbantis, daug kuo besidomintis, neturintis žalingų įpročių. Tačiau po to, kai išsiskyrė su savo sūnaus, kuriam dabar 10 m., mama, jo gyvenimas smarkiai apkarto.
Su vaiko motina jis išsiskyrė prieš septynerius metus (oficialiai susituokę jie nė nebuvo). Viena iš skyrybų priežasčių buvo ta, kad pora nerado bendros kalbos vaiko auginimo klausimais. Pavyzdžiui, mama buvo linkusi susirgusį sūnų gydyti alternatyvios medicinos priemonėmis, o tėtis medikas norėdavo imtis oficialiai pripažintų metodų. Mama sloguojančio vaiko nenorėdavo maudyti vonioje, o tėtis manė, kad tą daryti galima. Tokių smulkių nesutarimų prisikaupė tiek, kad pora nusprendė pasukti skirtingais keliais.
Pradžioje Darius galėdavo sūnų matyti savaitgaliais, kartais ir darbo dienų vakarais, tačiau motina, jo žodžiais tariant, ėmė vaiką vis labiau savintis ir nuteikinėti prieš jį. Ir dabar vaikas nori, kad tėtis išnyktų iš jo gyvenimo, mirtų, skradžiai žemę prasmegtų.
Darius įsitikinęs, kad jo kaltės susiklosčiusioje situacijoje nėra, o dėl tokio sūnaus nusiteikimo kalta jo mama: sąmoningai ar netyčia ji perdavė sūnui savo neigiamus nusistatymus jo atžvilgiu. Skyrybų metu tėvai dažnai vienas kito nekenčia, ir vaikams persiduoda to iš tėvų, su kuriuo jie gyvena (Lietuvoje tai dažniausiai tai būna motina), neapykanta skyriumi gyvenančiam tėvui. Šis reiškinys literatūroje vadinamas tėvo atstūmimu.
Vyras savo sūnaus nematė jau 6 metus. Tačiau kiekvieną dieną apie jį galvoja, siekia atnaujinti ryšį, o atsimušęs į biurokratijos ir neišprusimo sienas naktimis nemiega ir dažnai, kai niekas nemato, verkia. Pašnekovas teigė: „Praradęs sūnų, netgi neturiu kam pasiguosti, ir ta situacija man yra netgi sunkiau pakeliama, negu būtų pakeliama vaiko mirtis. Sūnus lyg ir yra, ir tuo pačiu jo nėra. Turbūt būtų panašiai, turint vaiką narkomaną.“
Darius tikino, kad Lietuvoje nemažai vyrų išgyvena tragediją, panašią į jo: moterys po skyrybų nuteikinėja vaikus prieš jų tėvus taip smarkiai, kad vaikai ima jų nekęsti. Nemaža dalis vyrų, patekę į tokią situaciją, nusispjauna – dingsta iš vaikų gyvenimo. Kai kurie iš tų, kurie nusispjauti nepajėgia, socialiai degraduoja – tampa alkoholikais, benamiais, netgi nusižudo.
Tėvo skausmas ir neviltis
Dariaus tikinimu, jis yra vienui vienas savo skausme atsidūrė dėl to, kad tėvo atstūmimas vyksta pagal principą „skaldyk ir valdyk“, literatūroje apibūdinamą kaip trianguliacija. Motina, po skyrybų gyvenanti su vaiku, nekęsdama buvusio vyro, ieško sąjungininkų. Pirmas jos sąjungininkas būna tas, kuris yra silpniausias, nuo jos labiausiai priklausomas – tai vaikas.
Vaiko nuteikimas prieš tėtį sukelia vaikui tam tikras psichologines pasekmes. Tas pasekmes mato vaiko auklėtojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Jie yra specialistai, nesuprantantys nei tėvų atstūmimo reiškinio, nei trianguliacijos, ir vaiko psichologinių problemų atsiradimą grindžia netinkamu tėvo elgesiu. Tokiu būdu specialistai, būdami naivūs, patys tampa trianguliuoti – rekomenduoja dar didesnę vaiko izoliaciją nuo tėčio.
Kuo daugiau motinos versiją palaiko trianguliuotų specialistų, tuo greičiau nauji žmonės, susidūrę su vaiku, tampa tokiais pat. Suveikia bandos instinktas: jei visi sako, kad tėtis kaltas, vadinasi, nereikia to net tikrinti.
Ginčui pasiekus teismą, ir teisėjai tampa trianguliuoti, jei neturi specifinių žinių apie TA.
„Lietuvoje niekas – nei vaiko teisių specialistai, nei psichologai, nei teisėjai – nėra mokomi apie tėvų atstūmimą, nėra ruošiami, kaip su tuo reiškiniu kovoti“, – atsiduso Darius.
Teismo „dovana“ – apribotos tėvo teisės
Vilniaus miesto apylinkės teismas prieš pat Tėvo dieną Dariui įteikė sprendimą 5 metus nagrinėtoje byloje: skubiai vykdytinu sprendimu apribojo jo tėvo valdžią sūnui.
Darius negalėjo atskleisti bylos aplinkybių, kadangi byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose. Tačiau teismo motyvai, kuriais priimtas sprendimas, pasak pašnekovo, nesuprantami nei jam, nei 5 advokatams, su kuriais jau spėjo pasikonsultuoti.
„Jaučiuosi be galo pažemintas tokio teismo sprendimo, tačiau jau bylos nagrinėjimo metu mačiau, kad kitokios baigties negaliu tikėtis, kadangi mano bylą nagrinėjo teisėja, apie kurios „teisingumą“ šeimos bylose ir skriaudas vyrų atžvilgiu jau buvo rašyta žiniasklaidoje“, – sakė Darius.
Jis teigė jutęs teisėjos seksistines pažiūras viso bylos nagrinėjimo metu, skundęs jos veiksmus Teisėjų etikos komisijai, reiškęs prašymą nušalinti teisėją nuo bylos, tačiau visi skundai atsimušė į, jo žodžiais tariant, biurokratinę sieną.
„Manau, kad teismas labiausiai nuskriaudė ne mane. Labiausiai jis nuskriaudė mano sūnų: atėmė iš jo tėtį, tuo pasmerkdamas jį būti nelaimingu. Literatūroje nurodoma, kad vieno iš tėvų auginamiems vaikams kelis kartus didesnė depresijos, savižudybės, asocialaus elgesio, alkoholizmo tikimybė nei auginamiems abiejų tėvų“, – aiškino šią temą nuodugniai išstudijavęs medikas.
Tinkamas būti gydytoju, netinkamas būti tėvu
„Nesuprantu, kodėl gydyti net sudėtingiausius pacientus galiu, o rūpintis vaikais – ne? Valstybė man leidžia naudotis gydytojo – specialisto, kuriam keliami aukščiausi elgesio su žmonėmis, etikos reikalavimai – licencija, tačiau ta pati valstybė mane laiko netinkamu būti tėčiu: būdamas gydytoju, kas dieną kovodamas su gyvybės ir mirties situacijomis, aš negaliu netgi dalyvauti priimant sprendimą, ar vesti sukarščiavusį savo sūnų pas gydytoją, ar dar palaukti“, – svarstė tėtis.
Tėvo dienai artėjant jis norėtų visiems Lrytas.lt skaitytojams perduoti tokią žinią: „Pasveikinkite šios dienos proga savo tėčius, net jei to niekada nedarėte. Pasveikinkite juos, kad ir kaip jūsų santykiai besusiklostė. Gali būti, kad, jei nekenčiate savo tėčio, tiesiog žiauriai jo nekenčiate, bet negalite pasakyti, ką konkrečiai blogo jis jums padarė, tai esate prieš tėtį dar vaikystėje nuteiktas. Žinokite, tokie tėčiai, kaip aš, jūsų pasveikinimo labai laukia, jus labai myli ir dėl nieko ant jūsų nepyksta. Net jei sveikindami suklysite, ir jūsų tėtis iš tiesų blogas – ką jūs turite prarasti?“
Lietuviai diskriminuoja tėčius?
Asociacijos „Prieš tėvų atstūmimą“ (APTA) teisininkas Darius Marčiulaitis teigė: „Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai buvo uždari, asociacijai „Prieš tėvų atstūmimą“ žinoma tik rezoliucinė teismo sprendimo dalis, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja Lina Tamulevičienė) skubiai vykdytinu sprendimu laikinai apribojo Dariaus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.
Mūsų asociacijai Darius yra žinomas kaip mylintis tėtis, kurio ryšius su vaiku visais įmanomais būdais bando nutraukti jo vaiko motina. Pažymėtina, kad Darius kovoja ne tik dėl savo ryšio su vaiku, tačiau yra aktyvus ir visuomeninėje veikloje, nukreiptoje prieš tėvų atstūmimąir už lygiavertę tėvystę.
Tėvų atstūmimas – vieno iš tėvų (dažniausiai kartu su vaiku gyvenančio) sąmoningas, ar – netgi dažniau – pasąmoninis elgesys, kuomet vaikai yra nuteikiami prieš kitą iš tėvų. Tokiais atvejais vaiko nusistatymas prieš nuteiktąjį tėvą būna žymiai kategoriškesnis, nei nuo smurto nukentėjusių vaikų. Tai klaidina su šia situacija susiduriančius specialistus – jie būna linkę galvoti, kad tėvas vaikui turėjo padaryti kažką ypatingai negero, kad vaikas jo taip nekęstų.
Kadangi Lietuvoje dažniausiai po skyrybų vaikai, teismo sprendimu ar šalių sutarimu, lieka gyventi su motina, tėvo atstūmimas dažniau pasireiškia prieš tėtį, o, pvz., arabų šalyse yra priešingai. Tokiu būdu Lietuvoje vykdoma tėčių diskriminacija, pažeidžiamos vaiko teisės.
Asociacijos narių nuomone, dauguma Lietuvos psichologų, VTAS specialistų, teisėjų nesupranta tėvų atstūmimo reiškinio ir jo daromos žalos vaikui. Be to, Lietuvos įstatyminė bazė ir specialistų požiūris nėra pakankamas lygiavertei tėvystei įsitvirtinti. Lygiavertę tėvystę, kai po skyrybų vaikai panašią laiko dalį leidžia su abiem iš tėvų, seniai taiko pažangios šalys. Jos naudą ir vaikams, ir tėvams įrodė psichologiniai tyrimai.“
Pabrėšime, kad šitaip situaciją mato ją papasakojęs Darius ir asociacijos, kuriai jis priklauso, teisininkas. Paprašėme situaciją pakomentuoti Dariaus sūnaus mamą, tačiau ji tą daryti atsisakė. Ji sakė, kad teismo sprendimas parodo, jog tiesa – jos pusėje, ir daugiau į šią istoriją gilintis nebenori.
Skyrybos^Instanttėvystės teisės
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.