Trečiadienį LR Seime vyko spaudos konferencija „Dialogas už vaikystę be smurto“, kurioje dalyvavo viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti visuomenininkai.
Jie visi reiškė susirūpinimą dėl kalbų, kad mažiau nei prieš metus priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra kenksmingas šeimoms, ir nepritarė siūlomoms šio įstatymo pataisoms. Pataisas pasirašė 57 LR Seimo nariai, tačiau visuomenininkai pabrėžė, kad jų priėmimas reikštų grįžimą atgal.
Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė, sakė, kad praėjusį penktadienį priimtos pataisos ją labai išgąsdino. Jos rodytų, kad grįžtame į situaciją, buvusią dar prieš Matuko tragediją.
Pataisų esmė – atsiranda sąvoka „žymus skausmas“, o tada išeina, kad tarsi leidžiame vaikams patirti nežymų skausmą. Išeitų, kad tą skausmą gali vaikams sukelti ne tik tėvai, bet ir darželių auklėtojai ar autobusų kontrolieriai, bet juk tai šiuolaikinei visuomenei visiškai neptiimtina.
„Paramos vaikams centro įkūrėja“ ir vadovė, psichologė Aušra Kurienė pabrėžė, kad vaikai turi teisę augti be smurto – lygiai kaip ir teisę augti savo šeimoje. „Nežymus skausmas“ negali būti objektyviai pamatuojamas, juk tai, kas 15 m. vaikui – nežymus skausmas, kūdikiui gali būti mirtinas.
D.Umbraso nuotr.
„Dabar ne laikas svarstyti, kas yra smurtas ir kas nėra, bet laikas susitelkti ir išgirsti išsigandusių tėvų, kurie bijosi, kad vaikai gali būti atimti, skundus. Ir ne žmones gąsdinti, o užtikrinti jiems reikalingas paslaugas“, – sakė A.Kurienė.
VšĮ „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis pastebėjo, kad kiek senesnis organizacijos atliktas tyrimas rodė, kad vaikai, kurie patyrė keturias ar daugiau neigiamas patirtis, vėliau dvylika kartų dažniau norėjo žudytis. Taigi tėvų taikomos bausmės virsta neigiamomis pasekmėmis.
Be to, LR konstitucijoje draudžiama žeminti žmogaus orumą apskritai, nesakoma, kad pažeminimas gali būti šiukštus ir atleistinas. Žinoma, naujo įstatymų paslaugų teikime spragų yra, reiktų priemonių, kurios padėtų pasiekti, kad smurtas nevyktų. Pvz., užsienio šalyse paplitusi vadinamoji „nurse-family partnership“, kai slaugytojai bendrauja su besilaukiančiomis moterimis, kurios turi finansinių sunkumų, yra vienišos, piktnaudžiaja alkoholiu, ir tai sumažina vėliau tikėtino smurto grėsmę.
„SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė Liudovika Pakalkaitė pastebėjo, kad ji ir kiti su šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai maždaug prieš dvejus metus pradėjo sulaukti klausimų, ką daryti, jei vaikų negalime mušti. Tėvams atsakymus jie gali pasiūlyti Vilniuje, o provinciją tokios žinios pasiekia daug sunkiau.
„Visgi negalime priiminėti įstatymo pataisų ir grįžti atgal. Juk gatvėje nepuolame muštis, jei kažkas užmina mums ant kojos – kodėl turėtume teisę mušti savo vaikus", - sakė L.Pakalkaitė.
Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė pritarė, kad jei negaliu supykusi pliaukštelėti antausio kolegai, negaliu to daryti ir savo vaikui. Smurtas turi ilgalaikes pasekmes, tai vienareikšmiškai įrodyta – tai depresijos, nerimo sutrikimai ir kt.
K.Levickaitė aiškino: „Lietuvoje smurto mastai yra milžiniški. Policija kasdien sulaukia 150 skambučių dėl smurto, iš jų 30 tampa fiksuotais nusikaltimo tyrimais, kas šeštas nukentėjęs – vaikas. Daug didesnė tikimybė patirti smurtą namie nei naktį tamsioje gatvėje. Pranešimų apie smurtą padaugėjo, ir tai reiškia, kad visuomenė tapo sąmoningesnė.“
Susiję straipsniai
Dr. Algirdas Gataveckas, vienas iš globos namuose užaugusių brolių dvynių, dabar savanoriškais pagrindais darbuojasi vaikų globos srityje. Jis teigė: „Dabar susidariusi situacija nenormali. Mane asmeniškai labai erzina sąvokos – „normali šeima“ ir „nenormali šeima“. Baikime tokį skirstymą, tiesiog yra smurtaujantys tėvai ir nesmurtaujantys. Atėjome kalbėti apie skaudžius įvykius, kaip tas, kai vaikas namie mato, kaip jo mažasis broliukas iškepa, paliktas ant pečiaus.“
A.Gataveckas pabrėžė ir tai, kad dera kreiptis į institucijas, kai įtari, kad pas kaimynus vyksta kažkas negero. Jis pats gyvena trečiame aukšte, ir kartą antrame aukšte išgirdo triukšmą – kažkas daužė radiatorius ir šaukė. Jis skambino tarnyboms, atvyko gaisrinė ir policija. Durys buvo užrakintos, tad teko lipti pro langą. Paaiškėjo, kad bute gulėjo močiutė, susilaužiusi koją. Pasak A.Gatavecko, jei žiūrėsime tik savo daržo, panašūs atvejai vyks nepastebėti.
„Dabar kalbama, kad nusikalto viena Seimo narė, kuri iš tikrųjų norėjo padėti“, – sakė A.Gataveckas.
Konferencijoje kalbėjo ir radijo laidų vedėja, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė. Ji sakė: „Mes esame prieš vaikų mušimą ir prieš vaikų atėmimą iš šeimų be pagrindo. Jeigu priimtume įstatymo pataisas, būtume pirma valstybė, vaikų apsaugos srityje žengusi atgal.“