Kaip galime apdovanoti savo vaikus, kad jie tai prisimintų visą gyvenimą?

Artėjant Šv. Kalėdoms tėvai suks galvas, ką padovanoti savo vaikams. Vertėtų prisiminti, kad laikas, praleistas kartu su vaikais ir tėvais kalbantis, pramogaujant, žaidžiant, mokinantis yra žymiai didesnė dovana už perkamus žaislus, lėles ir pliušinius meškiukus. Nuotykius, patirtus kartu su tėvais vaikai prisimins visą gyvenimą, o brangiausi žaislai pasimirš po metų ar kitų. Siūlome nustebinti savo vaikus ir per šias Šv. Kalėdas padaryti jiems kažką neįprasto, pamokančio, vertingo.

 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
 V.Jančiauskas.
 V.Jančiauskas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 11, 2018, 12:49 PM, atnaujinta Dec 12, 2018, 8:13 AM

Žaidimo šeimai „VauTau“ autorius ir santykių konsultantas Vytautas Jančiauskas dalinasi savo patirtimi iš vaikystės, kaip tėvai jį stebino ir laužė susikurtus stereotipus.

Nutikimai su tėvais, sulaužę stereotipus

V. Jančiauskas pasakoja apie du įvykius, kuriuos patyrė kartu su savo tėvais. Jie stipriai įsirėžė į jo atmintį ir neišgaravo iš galvos iki šios dienos: „Abu šie įvykiai turi vieną bendrą kriterijų, jie viršijo mano lūkesčius ir sulaužė mano įsitikinimus. Vienas iš jų, kai mama laukėsi mano brolio, o man buvo apie 6 metukai. Aš aiškiai, kaip dabar atsimenu, mama nuolat sakydavo: „Mes neturim pinigų, mes šito negalim, reikia taupyti“. Vieną dieną aš varčiau naują žurnaliuką, o ten reklamavo lego komplektą, tai buvo kibiriukas, kuris daug kainavo, nes buvo pats naujausias. Aš pasakiau mamai: „Kaip norėčiau, kad man šitai nupirktumei“. Mama man niekada nepirkdavo pačių naujausių žaislų. Aš buvau įsitikinęs, ji sakys, jog negali, ar kad prašys išsirinkti kokį pigesnį. Tačiau mama nustebino mane ir pasakė: „Gerai, eime“. Ir būdama nėščia, kartu su manimi nuėjo į vietinę parduotuvę ir nupirko man žaislą. Aš pusę metų „kaifavau“ nuo šio lego žaidimo ir vis stebėjausi, kaip man pavyko jį išprašyti.“

Kitas, V. Jančiauską stebinantis ir laužantis jo vaikystėje susikurtus stereotipus, nutikimas įvyko su tėčiu.

„Man buvo 16 metų kai mes su tėčiu ir broliu išvažiavome slidinėti. Tėtis susilaužė koją ir jį su malūnsparniu turėjo išskraidinti į kito miesto ligoninę. Mes su broliu dviese likome ant kalno. Tačiau prieš išnešant tėtį, jis man įdėjo į ranką savo mobilųjį telefoną ir automobilio raktelius. Ir pasakė, jog važiuočiau su automobiliu į viešbutį, kad laukčiau jo skambučio ir pasirūpinčiau broliu. Man buvo 16 metų ir aš neturėjau teisių. Tėtis parodė tokį pasitikėjimą manimi, kad visiškai sulaužė mano nuostatą, ką jis leidžia man daryti ir kiek suteikia atsakomybės“, – pasakoja V. Jančiauskas

Pasak V. Jančiausko, net jei tėvai rodo dėmesį vaikams, jie turi įprastus standartus, kaip rodyti dėmesį ir kiek jie gali padaryti dėl vaiko. „Ir vaikai turi standartus, lūkesčius, pagal kuriuos sako, kad mano mamytė ar tėtis tai to jau niekada negalėtų padaryti. Pavyzdžiui – mėtytis maistu namie. Kokie tėvai galėtų tai leisti?! Juk svarbi švara, tvarka namuose, ką kiti pagalvos ir daug kitų standartų. O jeigu vieną dieną pasakytume vaikams: „Darome blogiukų dieną, darome kažką nestandartiško“. Ir taip įskiepytume vaikui į atmintį, kad jo tėvai yra tokie nerealūs, nes dėl jo daro kažką nestandartiško.

„Todėl ir sukūriau žaidimą tėvams ir vaikams „VauTau“, kuris priverčia kartais pasielgti neįprastai, vien tam, kad suteikti vaikui, ko jam labiausiai trūksta iš tėvų. O taip pat suteikti tėvams, ką jie labiausiai norėtų gauti iš vaiko. Pavyzdžiui, vaikas visa gyvenimą prisimins tėčio jam parašytą saugumo laišką.“ – dalinasi savo įžvalgomis V. Jančiauskas.

Kaip galima apdovanoti vaikus, kad prisimintų ilgam?

Net ir brangiausias žaislas vaikui atsibosta, galiausiai jis jį pamiršta. O štai dovana iš pačios širdies, reikalaujanti laiko, pasiruošimo, prisėdimo kartu su vaiku, yra ir visada bus pati įsimintiniausia, pati vertingiausia. Galima sugalvoti daugybę nuostabių ir įsimintinų dalykų, kaip tėvai galėtų pradžiuginti ir apdovanoti savo vaikus. Siūlome kelias idėjas, kurios parengtos pagal Bruno Ferrero knygą „Jūsų vaikai turi tik jus“.

1. Papasakokite vaikams apie savo gyvenimą. Ypač apie tuos laikus, kai buvote jų amžiaus.

2. Išmokykite vaikus rasti Šiaurinę žvaigždę ir keturias pasaulio šalis.

3. Išmokykite juos, kad nereikia pasiduoti, kol mūšis galutinai nepralaimėtas.

4. Išmokykite juos plaukti, slidinėti, virti, lyginti, siūti ir šokti.

5. Sukurkite su vaiku linksmą dainelę, pasaką ar istoriją ir kartu ją atlikite.

6. Niekada nenuvertinkite jų baimių, nerimo, abejonių, rūpesčių.

7. Atsakinėkite į jų klausimus. Nes kitaip jie liausis jūsų klausinėti.

8. Kiekvieną dieną apsikabinkite juos ir sakykite, kad mylite, nesvarbu, ką jie gero ar blogo padarė per dieną.

9. Padėkite savo vaikams pritapti klasėje, būrelyje, komandoje.

10. Tegul vaikai išgirsta gražiai kalbant apie juos kitiems.

11. Kartais į kuprinę įdėkite jiems siurprizą.

12. Parinkite perskaityti vieną iš kelių gerų knygų ir aptarkite kai perskaitys.

Parengė blog.apiesantykiuskitaip.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.