Keturmetės elgesys namuose ir darželyje mamai varo neviltį: „Nesuprantu, kas vyksta“

„Mergaitei 4,5 metų. Paskutiniu metu ji labiau renkasi neigiamą elgesį nei teigiamą. Pavyzdžiui, darželyje erzina kitus vaikus, spjaudo, sniegą kasa ant ramiai žaidžiančių vaikų, be priežasties šaukia, į auklėtojos pastabas liautis nereaguoja arba juokiasi.

 Jeigu mergaitė pareiškia, kad košės ji nė už ką nevalgys, reikia leisti jai nevalgyti, tik įspėti, kad jokių užkandžių ar skanėstų iki kito valgymo nebus. <br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Jeigu mergaitė pareiškia, kad košės ji nė už ką nevalgys, reikia leisti jai nevalgyti, tik įspėti, kad jokių užkandžių ar skanėstų iki kito valgymo nebus. <br> 123rf asociatyvi nuotr.
 R.Kazlauskienė.
 R.Kazlauskienė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 14, 2019, 10:41 AM, atnaujinta Apr 1, 2019, 5:25 PM

Namie panašiai: negavusi ko nori klykia, atrodo, iš paskutiniųjų, nenori tvarkytis žaislų, rūbų, taikosi spirti, reikalauja kitos vakarienės, nes paruošta netinka.

Nesam tėvai be žinių, ir „Step“ programą lankę, ir knygų skaitę, bet nesuprantame tokio elgesio priežasčių.

Individualaus dėmesio kaip ir skiriame, kartu piešiam, lankstom origami, skatiname, giriame už gražų elgesį, sakom, kad mylim, apkabinam.

Sakyčiau, dėmesio trūksta, bet kad nepasikeitė niekas, na, gal sakau, per Kalėdas perteklinės dovanos iš giminių iśbalansavo vaiko ribų ir taisyklių santykį, bet jos praėjo“, – rašo lrytas.lt skaitytoja.

Atsako Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė Rugilė Kazlauskienė.

„Visų pirma, svarbu sužinoti, kiek tiksliai laiko tęsiasi toks elgesys? Jeigu jis trunka jau porą metų ir nesikeičia arba tik blogėja, rekomenduočiau kreiptis į specialistą. Svarbu giliai pažinti vaiko vidinį pasaulį bei šeimos santykius, kad būtų galima suprasti, kas už to slepiasi.

Jeigu toks elgesys trunka vos mėnesį, gali būti, kad tai tiesiog laikinas etapas kai vaikas nusprendė išbandyti kitokį elgesį nei jam buvo įprasta iki tol. Vaikai yra jaunieji tyrinėtojai – jie tyrinėja ne tik augalus, vabalus, balas, bet ir žmonių santykius bei emocijas, tad kartais išbando, kas bus jeigu pasielgsiu kitaip. Tokį eksperimentą gali iššaukti pavyzdys – gal namuose yra jaunesnis vaikas, kuris gauna dėmesio, nes pridaro problemų. Kartais vaikui pakanka svečiuose ar darželyje pamatyti, kaip kitas vaikas sulaukia visų dėmesio ir papildomo rūpesčio, nes priešinasi ir sudaro problemas. Ir vaikui šauna mintis: o kodėl man nepabandžius? Dažniausiai augant su ribas išlaikančiais, ramiais tėvais bei auklėtojais toks eksperimentas greitai baigiasi, nes vaikas pamato, kad jokios naudos neigiamas elgesys jam neatneša.

Pamatinis kiekvieno vaiko poreikis yra priklausyti – būti matomam, mylimam ir reikalingam šeimoje bei bendruomenėje (t.y. darželyje). Mergaitė reikalauja vaikų bei auklėtojų dėmesio smurtaudama, rėkaudama, juokdamasi. Jos paslėpta mintis: aš būsiu matoma ir svarbi, nes būsiu bloga. Į tokį elgesį svarbu atsakyti perduodant kitą žinutę: tu būsi matoma ir svarbi kai elgsiesi draugiškai. Tad reikėtų betikslius riksmus tiesiog ignoruoti, o kai vaikas mėto sniegą į kitus, tuoj pat stabdyti stabdyti, sakyti „stop“ ir tada toliau nebeplėtoti tos temos, neparodyti išskirtinio dėmesio dėl neigiamo elgesio. Vietoje to sakyti: pvz. „jeigu pastatysi besmegenį, aš tave pagirsiu, būsi šaunuolė“ arba „eime, padėsi man, aš didžiuosiuosi tavimi“.

Elgesys namuose jau yra kiek kito pobūdžio: jūsų apibūdintose situacijose, mergaitė užsiima neigiamu elgesiu ne iš niekur nieko, o tikslingai – tam, kad gautų tai, ko nori bei galėtų nesitvarkyti žaislų, rūbų. Jos mintis: aš būsiu bloga ir turėsiu galią, o taip pat ir tėvų dėmesį. O mes turime perduoti žinutę: bendradarbiaudami įgyjame dėmesį bei galią. Tad į klykimą kai mergaitė, pvz. užsimano saldainio prieš pietus, reikėtų reaguoti paprasčiausiu ignoravimu, kol mergaitė pajus, kad šiuo elgesiu nieko nelaimėjo. O dėl tvarkos galite įvesti taisyklę, ką malonaus gaunate už tvarkymąsi. Pvz. šeima po vakarienės susitvarko kambarius ir tada geria arbatą su sausainiais. Tad tėvai pasitvarko ir sėda prie stalo. Jeigu mergaitė savo žaisliukų nesusitvarkė, ji negali prisėsti ir prie stalo valgyti sausainių su tėvais. Bet ją galima padrąsinti: „tikiu, kad rytoj tu susitvarkysi ir mes drauge valgysime sausainius“.

Dėl atskiros vakarienės reikalavimo – nemaža dalis vaikų išbando šį eksperimentą bent sykį gyvenime. Gavę patiekalą, kurį šiaip jau tikrai valgo ir pažįsta, jie staiga sako pvz.: „ne, aš nevalgysiu košės, aš noriu blynų“. Tokioje situacijoje svarbu vaikui ramiu balsu atsakyti: „suprantu, kad tu nori blynų, bet blynų dabar nėra, vakarienei mes valgome košę. Prisijunk prie mūsų jeigu nori“. Jeigu mergaitė pareiškia, kad košės ji nė už ką nevalgys, reikia leisti jai nevalgyti, tik įspėti, kad jokių užkandžių ar skanėstų iki kito valgymo nebus. Labai gali būti, kad mergaitės imsis šio eksperimento ir tikrai nevalgys, tokiu atveju reikia neparodyti jokio išskirtinio susidomėjimo jos nevalgymu, priešingai, domėtis ir džiaugtis tais, kurie sėdi prie stalo ir drauge vakarieniauja. Mergaitė suvoks, kad vakarienės atsisakymas neatnešė jai dėmesio nei galios pojūčio, tiesiog teko eiti gulti tuščiu pilvu. Tai paskatins kitą vakarą šio eksperimento nebekartoti.

Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.

***

Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.

Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Asmens sveikatos klinikos specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).

Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.