Vienuolikmetis įkyriai kimba prie tėvų: ką reiškia toks elgesys?

„Auginam 11 metų sūnų. Ir nuo praeito rugsėjo neberandam bendros kalbos. Mokykloje viskas gerai, bet grįžęs po pamokų ramus būna tik kol ruošia pamokas, žaidžia kompiuteriu ar telefonu.

 Prašymai liautis nieko nereiškia.<br> 123rf nuotr.
 Prašymai liautis nieko nereiškia.<br> 123rf nuotr.
 R.Kazlauskienė.
 R.Kazlauskienė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 22, 2019, 4:59 PM, atnaujinta Jan 22, 2019, 5:00 PM

Jei ne – čiumpa mus už kojos ir laiko, nepaleidžia, neleidžia eiti, lipa ant mūsų jei sėdime ar gulime. Prašymai liautis nieko nereiškia, jei pradedame kalbėti pakeltu balsu, vadina bet kokiais žodžiais“, – skundžiasi lrytas.lt skaitytoja.

Atsako Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė Rugilė Kazlauskienė:

Labai svarbus klausimas – kokia būna jūsų sūnaus emocija kai jis čiumpa jus už kojos, kai neleidžia eiti, kai lipa ant jūsų sėdinčių, gulinčių. Ką jis sako, daro užlipęs ant jūsų ar stovėdamas prie kojos? Neturėdama šios informacijos negaliu tiksliai atsakyti į klausimą. Labai svarbu suprasti, kokią funkciją vaiko gyvenime tas elgesys atlieka. Pamėginkite patys sau atsakyti į šį klausimą.

Kartais tokio amžiaus vaikai būna įsikibę į tėvus, nes jaučiasi nekompetetingi patys sukurti sau kokybišką laisvalaikį. Jie sako: „nesugalvoju, ką man veikti“ ir tiesiog sukiojasi aplink tėvus. Tuomet perdėm rūpestingi tėvai pradeda galvoti veiklas už vaiką: „gal tu papiešk? Jei sakai, kad vienas nenori, aš galiu piešt su tavimi. O gal pakonstruok lėktuvą? ir t.t.“. Nesvarbu, kad vaikas atsisako jam siūlomų veiklų, tai jam yra maloni patirtis. Jis jaučiasi svarbus ir galingas gavęs visą tėvų dėmesį kai to užsimanė. Net ir kritika ar priekaištai jam yra ženklas, kad jis puikiai siekia savo tikslo – yra matomas ir svarbus. Tačiau tais momentais stiprėja vaiko įsitikinimas „aš nesugebu“, nes tėvai jam priekaištauja, ir jis pats supranta, kad be tėvų jam nepavyksta savęs pradžiuginti ar sukurti kažką prasmingo. Taip pat kartais būna, kad vaikas tokiu būdu siekia savo noro – kompiuterio telefono. Galbūt kažkada po ilgo zirzimo ir nuobodžiavimo, tėvai pasakė „na gerai, pažaisk pusvalanduką telefonu, kad netrukdytum man“. Tokia sėkmės patirtis ilgam įsirašo vaiko atmintin ir motyvuoja vėl ir vėl bandyti tą patį metodą net jei kitąsyk telefono tėvai nebeduoda.

Jei laikymasis už kojos – tai spaudimo priemonė siekiant, kad tėvai duotų telefoną ar kompiuterį, tai išspręs labai aiškus taisyklių apibrėžimas šioje srityje, pvz. „elektronines priemones gauni vienai valandai kai padarai namų darbus“. O vėliau, kad ir ką darytum, šios taisyklės mes nelaužysime.

Jei laikymąsi už kojos vaikas naudoja kaip siekį būti jūsų užimtu ir pradžiugintu, tokiam vaikui svarbu sukurti aiškias ribas ir drąsinti jį. Jokiu būdu nepamokslaukite ir nebarkite vaiko: „kodėl tu pats nesugalvoji kuo užsiimti?“ ir t.t. Vietoje to glaustai aiškiai pasakykit, pvz. „dabar valandą aš būsiu susikaupęs į savo knygą ir su tavimi bendrauti negalėsiu, po valandos pasikalbėsime. Tikiu, kad tu rasi kuo užsiimti pats.“ O tada tereikia ramiai nuosekliai laikytis savo išsakytų taisyklių – kai vaikas kalbina, atsakyti „ pakalbėsime apie tai po valandos“. Jeigu jis sėdi fiziškai įsikibęs į jus, leisti tai daryti, tačiau nekreipti į tai dėmesio. Vaikas patirs, kad sėdėdamas įsikibęs į koją jis nepasiekė nieko ir pradės nuobodžiauti. Vaikui sveika kartais patirti nuobodulį, nes nuobodulys paskatina imti atsakomybę už savo gyvenimą ir pačiam jį vairuoti. Kai vaikui pavyks bent kelioms minutėms užsiimti kažkuo pačiam, už tai girkite, džiaukitės juo, parodykit, kokie esate įkvėpti ir susižavėję. Vaikas turi gauti patyrimą, kad yra svarbus ir matomas tada kai imasi iniciatyvos ir kuria savo gyvenimą.

Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.

***

Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.

Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Asmens sveikatos klinikos specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).

Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.