Seimas nesusitaria, kokiais atvejais galima paimti vaiką iš šeimos

Planuota, kad antradienį per pietus LR Seime bus priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris vadinamas „kompromisiniu“. Jis priimamas, atsižvelgiant į visuomenėje kilusį rezonansą dėl atvejų, kai iš šeimų buvo paimti vaikai.

 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.<br> D.Umbraso nuotr.
  Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.<br> D.Umbraso nuotr.
  Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė.<br> D.Umbraso nuotr.
 Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė Dovilė Šakalienė.<br> D.Umbraso nuotr.
 LR Seimo narė Dovilė Šakalienė.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2019-03-26 14:44

Visgi įstatymo priėmimas atidėtas, padaryta pertrauka iki vakarinio posėdžio ir planuojama, kad jis bus priimtas šįvakar. Kas sukliudė priimti įstatymą tada, kad planuota, Lrytas.lt paklausė Seimo narės, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narės Monikos Navickienės.

– Kodėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurį buvote nusiteikusi pristatyti spaudos konferencijoje, vis dar nepriimtas?

– Džiaugiausi tuo, kaip mes ėjome iki kompromisinio įstatymo varianto iki šiol, nes jį svarstant dalyvavo ir aktyvios šeimų organizacijos, ir tie žmonės, kurie teikia paslaugas šeimoms, vyriausybės atstovai, Seimo nariai, ir tikrai rasta nemažai gerų, kompromisinių formuluočių, kurios įstatymą patobulino.

Deja, šiandien salėje valstiečių ir pono Ramūno Karbauskio iniciatyva buvo sumanyta papildomai imtis pataisų kompromisiniame variante. Jis pasiūlė pakeisti formuluotes ir paaiškinti, kad vaikas iš šeimos būtų paimamas, „ir toliau išlikus realiam pavojui vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, kuris gali sukelti reikšmingą žalą sveikatai ar grėsti jo gyvybei“. Vadinasi, neužtenka, kad būtų pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui – iš to dar turi plaukti ir pasekmė. Vadinasi, yra susiaurinama formuluotė ir taip pablogėja šio principo taikomumas.

Svarbiausia, kad Vyriausybė, ponas Linas Kukuraitis parašė savo komentarus, kodėl nepritaria tokiai valdančiųjų (pono R.Karbauskio) minčiai ir buvo net pasakyta, kad tokiu atveju nebus galimybių visapusiškai užtikrinti vaiko apsaugą ir gerovę, ir vis tiek šis siūlymas Seime buvo priimtas.

Man atrodo, kad tai yra labai neigiamas pavyzdys, kai rodomas nepasitikėjimas savo pačių deleguotų ministru, kuris po to turės ir įgyvendinti visą šį Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Svarbiausia yra tai, kad Lietuvos šeimos nesijaustų įbaugintos ir toliau ir kad suprastų, kad vaiko paėmimas bet kuriuo atveju yra tik kraštutinė priemonė, ką ir įtvirtina visas šis kompromisinis įstatymas. Pirmiausia turi eiti savalaikės, kokybiškos paslaugos kiekvienai šeimai, kuri gali atsidurti krizinėje situacijoje. O kaip matome iš šiandien vykstančio painaus žaidimo sąvokomis, bus labai apsunkintas pats įstatymo įgyvendinimas.

– Visi nesutarimai šiandien ir vyko dėl tos sąvokos?

– Taip. Tiesiog labai tikiuosi, kad Seimui užteks išminties vadovautis jau sutartomis kompromisinėmis formuluotėmis, kurios yra palankiausios Lietuvos šeimoms ir kuria saugią aplinką Lietuvos vaikams.

– Kaip paprastiems įstatymų neišmanantiems tėvams paaiškintumėte, koks būtų tas kompromisinis įstatymas?

– Visų pirma, labai svarbu akcentuoti tai, kad tą, ką pavyko pasiekti komitete derybų būdu ir geriausio sprendimo paieškos keliu, yra tai, kad vaiko paėmimas būtų įmanomas tik pačiu kraštutiniausiu atveju.

Antra, dar labiau įtvirtintas šeimos prioritetas, paslaugų šeimai viršenybė vietoj grėsmės lygio. Vaiko paėmimas būtų kraštutinė priemonė. Taip pat buvo priimti papildomi sprendimai dėl kvalifikacijos tų žmonių, kurie reaguoja ir teikia paslaugas šeimoms.

Mes radome daug kompromisų tose srityse, kurios anksčiau buvo silpnos, ir tas reglamentavimas, koks turėtų būti dabar, būtų šeimoms palankesnis visose plotmėse.

Be jokios abejonės, noriu akcentuoti, kad labai reikalinga įstatymo vykdymo kontrolė, ir čia jau yra ministro atsakomybė, ir mūsų, parlamentarų, kontrolė ir stebėsena. Svarbus ir tinkamas resursų užtikrinimas, kad įstatymo įgyvendinimui užkektų finansinių resursų ir būtų užtikrinta paslaugų kokybė.

– O grėsmės lygių nebeliks?

– Jų nebėra, yra paslaugos šeimai, atvejo vadyba, reikiamu momentu teikiant kokybiškas paslaugas šeimoms sprendžiama šeimoje iškilusi problema. Dar labai svarbu, kad atsiranda laikinosios priežiūros institutas, kad vaikas nebūtų iš karto paimamas iš šeimos, bet galėtų būti talpinamas į saugią aplinką laikinai priežiūrai, o tėvai išlaikytų visas teises ir galėtų pakeisti savo įpročius, kad užtikrintų vaikams saugią aplinką.

– Kas teiktų tą laikiną priežiūrą?

– Artimi giminaičiai, turintys tamprius emocinius ryšius su vaiku, kad aplinka būtų artima ir taip pat vaikas tuo metu galėtų bendrauti ir būti su savo tėvais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.