Neseniai negailestingą diagnozę išgirdo ir šilutiškių šeima – netrukus ketvirtąjį gimtadienį švęsianti įstabaus grožio mergytė serga reta liga. Tiesa, ji laiku pastebėta, todėl yra reali galimybė ją įveikti. Bet tą padaryti šeima viena nepajėgi, tą padaryti galime tik drauge.
Pasikeitė akių spalva
„Vasario mėnesį pastebėjau, kad Emilijos kairioji akytė kitokios spalvos nei dešinioji – truputį gelsvesnė. Pradžioje nieko blogo negalvojau. Juk pasitaiko tokių atvejų, kai akys skirtingų spalvų. Pradėjau vartyti senas nuotraukas, gal nepastebėjau iš seniau. Bet visose nuotraukose akių spalvos buvo vienodos“, – pradėjo pokalbį Emilijos mama Dovilė Dvarionaitė.
Netrukus ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri ligoniukę nukreipė į Klaipėdos vaikų polikliniką. O čia tėvus pasiekė baisi žinia: „Jūsų dukra nemato kairiąja akimi''. Dovilė net nebuvo įtarusi, kad taip gali būti. Juk dukrelė atrodė sveika, aktyvi, o akytės nežvairavo.
„Iš Klaipėdos kitą dieną nuvykome į Kauno akių ligų kliniką. Po apžiūros Emilijai paskyrė magnetinį rezonansą. Laukėme tris savaites eilėje, bet dukra susirgo, nusitęsė dar mėnesiui. Tas nežinojimas ir laukimas labai slėgė. Kol laukėme, internete ieškojau atsakymų. Radau istorijų apie vaikus, sergančius retinoblastoma. Tai piktybinis akies navikas. Žinoma, nenorėjau pritaikyti to Emilijai, nes tikėjausi geriausio.
Bet deja, po magnetinio rezonanso, gydytoja nustatė Emilijai šią ligą. Sužinojau, kad ji gana reta, dažnesnė berniukams ir nustatoma dažniausiai iki vienerių metų vaikams. Bet mūsų Emilijai birželio 23d. jau bus keturi metukai ir sužinojome tokią diagnozę tik dabar. Džiaugiamės, kad nepavėlavome ir auglys nepadarė didesnės žalos ir kad gydymas yra“, – kalbėjo mama.
Galimas gydymas Šveicarijoje
Šeimai medikai papasakojo apie gydymą Lietuvoje ir Šveicarijoje. Mažylei buvo skirti trys chemoterapijos kursai ir birželio mėnesį išvykimas gydytis į užsienį. Pirmasis kursas praėjo sklandžiai. Kraujo rodikliai šiek tiek nukrito, bet ne taip blogai, kaip galėtų būti.
Šiuo metu šeima laukai kitų kursų ir, žinoma, labiausiai su baime laukiama kelionė į Šveicariją. Lietuvos Valstybinė ligonių kasa padengs visas medicinines išlaidas, bet už keliones ir pragyvenimą užsienyje reikės mokėti patiems.
„Vizitai į Šveicariją pradžioje būna dažni, vėliau retėja. Bet pats gydymas trunka apie dvejus metus. Lėšų iš šeimos biudžeto paimti negalime. Gyvename nuo algos iki algos. Taip pat Emilija turi dar ir broliuką, kuriam tik metukai. Neįsivaizdavau, kad gali prireikti tokios pagalbos. Bet šiandien yra tokia situacija ir aš Jūsų, visų žmonių prašau, padėkite išgelbėti Emilijos akytę, nes tik mūsų šeima to padaryti nesugebės“, – tęsė pašnekovė.
Šiandien Emilijos savijauta kasdien vis kitokia – vieną dieną ji jaučiasi geriau, kitą – prasčiau. Po chemoterapijų nusilpo imuninė sistema. Todėl dar labiau ją mylintys žmonės saugo, kad ji nesusirgtų kokia liga. Anot Dovilės, ji susipažino su nuostabia ir šilta moterimi, „Mamų unijos'' vadove Egle Mėlinauskiene. Šis paramos ir labdaros fondas padeda surinkti lėšas sergantiems vaikučiams, o tarp jų ir Emilijai.
Vaikai kenčia... Bet jiems užuojautos nereikia, jiems reikia realių mūsų visų darbų. Visi norime gyventi bendruomenėje, kuri, užklupus bėdai, išties pagalbos ranką. Todėl visi galintys ir norintys padėti mažylei, gali taip ir padaryti.
Jums tereikia norimą pinigų sumą pervesti į sąskaitą LT77 7300 0101 4079 5625. Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, paskirtis – Emilijai Butkeviciūtei, įmonės kodas: 302288579, Swedbank AB, Banko kodas 73000,BIC – HABALT22. Iniciatyvą galima palaikyti ir pavedimu iš užsienio per PAYPAL sistemą: egle@mamuunija.lt
