Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais – vaikai ir paaugliai juda per mažai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – skatindami atžalas mankštintis tėvai per anksti jas nukreipia į nesaugias sporto šakas. Kaip tinkamai pasirinkti, kad bręstančiam organizmui nebūtų padaryta nepataisoma žala?
Kai dukters darželio grupėje pasirodė skelbimas, kviečiantis trimečius ir keturmečius žaisti krepšinį, vyras griežtai uždraudė mergaitei lankyti šias treniruotes.
Nors jis pats baigė krepšinio mokyklą ir iki šiol aktyviai sportuoja, yra įsitikinęs, kad tokio amžiaus vaikui dar per anksti gainioti oranžinį kamuolį, – pirmiausia reikia sustiprėti mokantis plaukti ar bėgiojant.
Tokiai nuomonei pritaria ir specialistai – tėvai dažnai paskuba išleisti vaikus į krepšinio, futbolo ar rankinio treniruotes. Ten yra rizika patirti traumą, kuri gali turėti reikšmės didesnėms traumoms ateityje. Juolab kad augantis organizmas dar nėra pakankamai stiprus, o mažamečiui trūksta koordinacijos ir gebėjimo staigiai priimti sprendimus.
Įvairūs tyrimai rodo, kad tik kas dešimtas šiuolaikinis vaikas juda pakankamai, tad papildomai sportuoti būtina.
„Tik reikėtų rinktis saugias sporto šakas, atsižvelgianti į vaiko raidos etapus“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutas Tomas Balčius.
– Teigiama, kad judėjimas yra sveikatos pamatas. Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti vaikus skatinti judėti ir koks sportas tai turėtų būti? – paklausiau T.Balčiaus.
– Judėjimas yra svarbus visų amžiaus grupių vaikams. Ankstyvoji vaikystė (3–5 metai) yra vienas svarbesnių vaiko raidos vystymosi etapų, kai būtina jį įtraukti į aktyvią veiklą. Tokio amžiaus vaikai turi bėgioti, šokinėti ir mėtyti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą judėdami nestabiliais paviršiais.
Šios savybės bus itin svarbios vėliau atliekant sudėtingesnius judesius. Tokio amžiaus vaikams rekomenduojama tokia veikla kaip bėgiojimas, lengva fizinė mankšta, mėtymas, gaudymas, važinėjimas dviračiu ar triračiu.
– Pasaulio sveikatos organizacija vaikams nuo penkerių metų rekomenduoja judėti ne mažiau kaip valandą per dieną ir dar kelias valandas papildomai. Ar šiuolaikiniai vaikai tiek ir juda?
– Vaikai turėtų judėti kiek įmanoma daugiau, nebent judesys sukelia sveikatos problemų. Tokiu atveju reikia kreiptis į medikus.
Šios PSO rekomendacijos netinka jaunesnio amžiaus vaikams. Svarbiausia atsižvelgti į individualius vaiko poreikius: vieni vaikai aktyvesni ir juda daugiau, kiti gali būti pasyvesni. Tačiau ir vieniems, ir kitiems galima padėti save išreikšti fiziškai per įvairius žaidimus.
Nuo šeštųjų gyvenimo metų prasideda vidurinės vaikystės periodas, kai anksčiau įgytos savybės dar labiau lavėja ir vaiką galima nukreipti į tam tikrą sporto šaką.
Tada rekomenduojamos nekontaktinės sporto šakos, tokios kaip gimnastika, lengvoji atletika, šokiai, dviračiai, tenisas. Galima mokyti ir kontaktinių šakų, pavyzdžiui, futbolo, pagrindų.
Vėlyvoje vaikystėje (10–12 metų) vaikai gali mokytis tokių kontaktinių sporto šakų kaip futbolas, krepšinis ar ledo ritulys judesių.
Ankstyvoje paauglystėje (13–15 metų) jau galima užsiimti daugeliu sporto šakų, išskyrus tokias apkraunančias sporto šakas kaip sunkumų kilnojimas, kuriuo geriausia užsiimti vėlyvoje paauglystėje (16–18 metų).
– Tikėdamiesi, kad išaugs dar vienas Arvydas Sabonis ar Cristiano Ronaldo, tėvai jau keturmečius vaikus išleidžia į krepšinio ar futbolo treniruotes. Ar ne per anksti?
– Mokytis pavienių sporto šakų judesių nėra blogai, tačiau kontaktiniame sporte visada yra rizika patirti traumą.
Be to, keturmečiai dar nėra iki galo fiziškai išsivystę, ne tokie koordinuoti ir mąstantys kaip aukšto lygio atletai, tad traumų rizika didesnė. Svarbu žinoti, kad ir nedidelė trauma vaikystėje gali turėti reikšmės rimtesnių traumų atsiradimui ateityje.
– Su kokiomis vaikų traumomis susiduriate dažniausiai?
– Ikimokyklinukai dažniau patiria nelaimingus atsitikimus, kai sumušamos galūnės ar galva. Pasitaiko ir lūžių. Dažniausiai tokio amžiaus vaikai susižaloja nukritę nuo dviračio, paspirtuko ar tiesiog pargriuvę.
Paaugliai daugiau traumų patiria per kontaktines sporto šakas – krepšinį, futbolą ir kovų menus. Šiose sporto šakose dominuoja raiščių pažeidimai, kaulų lūžiai, galvos traumos, kurios dažniausiai patiriamos susidūrus su kitu žaidėju ar netiksliai atlikus judesį.
Reabilitacija trunka skirtingai, bet ilgiausiai gydomos kelio raiščių traumos. Jų reabilitacija gali trukti net iki metų.
– Koks saugiausias sportas kūdikiams?
– Kūdikių mankšta turi būti orientuota į raidos etapus. Pirmąjį mėnesį po gimimo dėl fiziologinio tonuso daugumai naujagimių mankšta iš viso nerekomenduojama – šis laikas svarbus savaiminiam tonuso atsipalaidavimui.
– Kokie svarbiausi kūdikio raidos etapai? Į ką svarbiausia tėvams atkreipti dėmesį?
– Kūdikiams būdingi bendri vystymosi dėsningumai. Normalios raidos vaikas pamažu išmoksta kontroliuoti galvos padėtį, vartytis, sėdėti, šliaužti, ropoti, vaikščioti, bėgioti ir šokinėti.
Svarbu, kad vaikas nepraleistų nė vieno iš šių raidos etapų, nes be pirminio įgūdžio jis negali išmokti efektyviai atlikti sudėtingesnių judesių.
Ankstyvosios vaikystės įgūdžiai kloja tolesnio gyvenimo pagrindus, todėl praleidus nors vieną raidos etapą kyla rizika ateityje turėti judėjimo sistemos sutrikimų.
Tėvams rekomenduočiau atkreipti dėmesį, ar vaikas perėjo visus raidos etapus. Jis turi stabiliai laikyti galvą bet kurioje kūno padėtyje, remdamasis rankomis išlaikyti savo kūno svorį. Kai vaikas jau vaikšto, svarbu atkreipti dėmesį į pėdų padėtį – remtis būtina visa pėda, o ne tik pirštais.
Sporto šakos pagal amžiaus grupes
Dinaminės kūdikio mankštos.
Nerekomenduojama iš viso.
Pirmąjį mėnesį po gimimo nerekomenduojama jokia mankšta. Jei yra tonuso pakitimų, šias bėdas gali išspręsti tik specialistas. Per dinamines mankštas yra rizika ne tik išnarinti sąnarius, bet gali atsirasti ir patologinis sąnarių laisvumas, dėl kurio visą gyvenimą bus didesnė traumų rizika.
Didelė problema – sukrėsto kūdikio sindromas, kai dėl staigesnių judesių pažeidžiamos kūdikio smegenys. Galimi tonuso sutrikimai.
Plaukimas.
Rekomenduojama nuo kūdikystės.
Vanduo padeda kūdikiui atsipalaiduoti, jį ramina. Mokytis plaukti taisyklingai gali jau sąmoningas vaikas.
Techniškas plaukimas – viena saugiausių sporto šakų. Vis dėlto daug žmonių plaukia netaisyklingai. Kai galva plaukiant kyšo virš vandens, apkraunamas kaklas ir juosmuo, iškreipiama judesio biomechanika. Netaisyklingas plaukimas gali lemti dideles sveikatos problemas ateityje.
Sportiniai ir gatvės šokiai.
Nuo 5–6 metų rekomenduojami tik šokių elementai.
Ypač merginos turi nugaros ir laikysenos problemų. Kai kuriuose šokiuose reikalaujama šiek tiek išlenkti nugarą, tad padidėja natūralus nugaros linkis. Tai neretai lemia nugaros skausmus. Šokant gatvės šokius gresia traumos dėl griuvimo, kelių sumušimai, raiščių problemos, meniskų pažeidimai. Priklausomai nuo šokių stiliaus, ilgainiui gali atsirasti sąnarių problemų.
Dviratis.
Rekomenduojama nuo 6 metų. Iki tol su tėvų priežiūra – triratis arba balansinis dviratis.
Nukritus nuo dviračio gresia sumušimai ir net įvairūs lūžiai, tačiau apskritai tai viena saugiausių sporto šakų.
Įvairios judesio terapijos, joga, pilatesas, gimnastika.
Rekomenduojama nuo 6 metų. Iki tol – tik šios šakos elementai.
Ankstyvo amžiaus vaikų minkštųjų audinių ir raumenų elastinės savybės yra geresnės. Laikui bėgant tas elastingumas mažėja. Jei vaikai anksti pradeda lavinti lankstumą, tos elastinės savybės išlieka. Bet gali atsirasti patologinis lankstumas, kai žmogus tampa per daug lankstus. Tada kyla patempimų, sąnarių išnirimų rizika, nes judama ne taip stabiliai, kaip tai daro ne toks lankstus žmogus.
Tačiau apskritai tai saugios sporto šakos, o kūnas vystomas visapusiškai – lavinamas paslankumas, didinama raumenų jėga. Svarbiausia, kad pratimai būtų atliekami taisyklingai ir techniškai.
Lengvoji atletika.
Rekomenduojama nuo 6 metų. Iki tol – šios šakos elementai.
Pasitelkta kaip žaidimas lengvoji atletika padeda lavinti jėgą, bendrąją organizmo ištvermę, lankstumą, koordinaciją, pusiausvyrą. Tačiau jei paaugliai rimtai treniruojasi ir dalyvauja varžybose, galimos įvairios traumos dėl nuovargio. Pavyzdžiui, dėl minkštųjų audinių pertempimo – klubų, kelių, čiurnų. Dėl nuovargio galimi ir raiščių plyšimai.
Kvadratas.
Rekomenduojamas nuo 6–7 metų. Mėtyti kamuolį gali ir 4–5 metų vaikai.
Tai – viena saugesnių sporto šakų. Žaidžiant kvadratą lavinama pusiausvyra ir judesių koordinacija, tačiau yra ir rizikos. Dažniausiai lūžta pirštai, kai į juos pataiko kamuolys ir užkliuvus griūvama. Traumų pasitaiko ir siekiant išvengti kamuolio. Neretai galimos galvos traumos, sumušimai, kai pataiko kamuolys.
Tenisas, badmintonas, tinklinis.
Rekomenduojama nuo 6–7 metų.
Dėl panašios judesių biomechanikos žaidžiant tenisą ar badmintoną pažeidimų mechanizmai yra panašūs. Kamuoliuko atmušimas rakete yra sudėtingas judesys – reikalingas didelis greitis, lankstumas, jėga, koordinacija. Dėl nuolat pasikartojančių smūgiavimo veiksmų itin pažeidžiama yra pečių sritis.
Tinklininkams dėl pasikartojančių šuolių žaidžiant ilgainiui gali atsirasti šuolininko kelio sindromas, kai išsivysto uždegimas kelio girnelės srityje. Be to, dėl šuolių didelė apkrova tenka stuburui, todėl ypač jauniems sportininkams galimi nugaros skausmai. Galimos ir pečių srities traumos.
Krepšinis, rankinis, futbolas, ledo ritulys.
Rekomenduojama nuo vėlyvosios vaikystės – 10–12 metų. Fragmentai (kamuolio varymasis ar spyrimas, dvižingsnio mokymasis) galimi ir nuo ankstyvosios vaikystės.
Tai – kontaktinės sporto šakos, per kurias gresia judamojo aparato traumos, raumenų disbalansas, nes metama kaire arba dešine ranka, atsispiriamoji viena koja. Futbole irgi dominuoja viena pusė: viena stabilizuojanti, kita – dinaminė.
Tėvai dažniausiai per anksti veda vaikus į šių šakų treniruotes, nes paauglystėje prasideda didysis brendimas, vaikų judamasis aparatas dar nėra susiformavęs, tad bet koks stipresnis kontaktas, staigus krypties keitimas gali lemti judėjimo sistemų pažeidimus. Be to, pradinių klasių vaikai dar neturi geros koordinacijos, negali tiksliai reaguoti į kai kurias situacijas.
Kovos menai.
Rekomenduojama nuo 10–12 metų.
Gresia sumušimai, lūžiai. Kiekvienas kontaktas su varžovu – apkrova stuburui. Sportuojant kovos menus privalomai turi būti stiprinami juosmens, apatinės nugaros dalies, pilvo, šoniniai pilvo raumenys. Stiprūs raumenys gali pašalinti iki 50 procentų sąnariams tenkančio krūvio.
Jojimas.
Rekomenduojama nuo 10–12 metų.
Jodamas žmogus priklauso ne tik nuo savęs, bet ir nuo žirgo, tad yra rizika nugriūti, patirti galvos traumą, lūžių, išnirimų. Be to, jojant nuolat pašokama ir patiriama atatranka, tad nugarai, ypač juosmeninei daliai, tenka didžiulis krūvis. Kenčia ir pečiai, tad dažnai pertempiama pečių juosta. Gali būti įvairių kaklo problemų.
Sunkioji atletika.
Rekomenduojama nuo 16–18 metų ar vėliau.
Sunkumų kilnojimas gali lemti augimo lėtėjimą. Be to, milžinišką apkrovą gauna judamasis aparatas. Dėl to atsiranda nugaros problemų: išvarža, disko degeneracija, laikysenos sutrikimai. Sunkiaatlečiai dažnai susiduria su minkštųjų audinių pažeidimais – peties sąnarių, įvairiais sausgyslių patempimais, plyšimais, laisvumais. Per anksti pradėjus sportuoti gali būti padaryta nepataisoma žala sveikatai.
