Smūgis į širdį: neįgalų vaiką auginančią šiaulietę apgavo „geradarė“

Šiaulietė Audronė Jankė (34 m.) – sunkią negalią turinčio berniuko mama, tad ir jos gyvenimas labai nelengvas. Visgi jame pasitaiko gerų žmonių, užjaučiančių likimo nuskriaustą šeimą ir jai padedančių. Kai prieš Kalėdas feisbuke moteris pamatė siūlymą padėti, pamanė, kad tai bus dar vienas geradarys, tačiau pasirodė, kad susidūrė su apsišaukėle. Tiesa, vėliau Audronė visgi įsitikino, kad gerų žmonių yra.

Audronės gyvenimo tikslas – kad jos sūnus būtų laimingas, kiek tai įmanoma jo situacijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Audronės gyvenimo tikslas – kad jos sūnus būtų laimingas, kiek tai įmanoma jo situacijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sėdėti jis gali, kai artimieji jį pasodina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sėdėti jis gali, kai artimieji jį pasodina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet mama jį supranta iš veido išraiškos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet mama jį supranta iš veido išraiškos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertukas su geraširdės siuvėjos dovanota antklode.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertukas su geraširdės siuvėjos dovanota antklode.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertukas po operacijos, kurios metu jam įdėta gastrostoma.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertukas po operacijos, kurios metu jam įdėta gastrostoma.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertas su tėvais kelionės pas Vilniaus medikus metu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertas su tėvais kelionės pas Vilniaus medikus metu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertuko 2,5 m. sesutė jį labai domina ir džiugina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertuko 2,5 m. sesutė jį labai domina ir džiugina.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertuko 2,5 m. sesutė jį labai nudžiugino.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Hubertuko 2,5 m. sesutė jį labai nudžiugino.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Berniukas nekalba, bet emocijas parodo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kalėdinis sveikinimas Hubertui nuo mokinukų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kalėdinis sveikinimas Hubertui nuo mokinukų.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jan 20, 2020, 8:38 PM

Gruodžio mėnesį neįgalių vaikučių tėvų grupėje „Vilties spindulėlis“ pasirodė Vytautės Š. įrašas, kuriame ji siūlėsi neįgalių vaikų tėvams, kuriems tikrai sunku, padovanoti net du naudotus automobilius. Taip pat rašė, kad kiek galėdama padės kitiems įsigyti jiems reikalingų daiktų, ir kvietė juos nurodyti komentaruose.

„Taip, siūlymas padovanoti automobilius pasirodė keistas, bet visgi parašiau, kad mums reikėtų specialios pasunkintos antklodės. Jos siuvamos, pritaikant prie vaiko svorio. Vaikučiai, kurie, kaip Hubertas, turi miego sutrikimų ir yra jautrūs, geriau jaučiasi, kai būna tvirtai užkloti“, – paaiškino Audronė.

Netrukus pagalbą siūliusi mergina jai parašė ir paklausė, ar nereikia automobilio. „Atsakiau, kad ne, mes šiokį tokį automobilį turime, yra žmonių, kuriems jo reikia labiau“, – sakė Audronė.

Tuomet Vytautė pažadėjo padovanoti jos pageidautą antklodę. Paklausė, kur tokią galima įsigyti, gavusi nuorodą, pati susisiekė su siuvėja, tuomet mamai pasiūlė išsirinkti audinius.

„Su ja susirašinėjome kelias dienas, normaliai bendravome. Tiesa, man pasirodė keistoka jos motyvacija – rašė, jog laukiasi vaikelio, taigi nori susirinkti daugiau karmos taškų“, – pasakojo Audronė.

O vėliau Vytautė tiesiog dingo. Nusivylusi mama susisiekė su siuvėja, sužinojo, kad ir jai nebepavyksta susisiekti su užsakove. „Pasakiau siuvėjai, kad antklodė mums tikrai reikalinga, taigi pati už ją sumokėsiu, ir sulaukiau netikėto pasiūlymo – ji pasakė, kad antklodę mums padovanos“, – pasidžiaugė mama.

Lrytas.lt susisiekė ir su siuvėja iš Radviliškio Monika Astrauskiene, feisbuko paskyros „Labanakt“ administratore, kuri sakė: „Pradžioje įtarimų dėl to užsakymo nekilo, būna atvejų, kai žmonės gaminius užsako ir dovanoja. Kai užsakovė pradingo, pasitarusios su kolege nusprendėme, kad Hubertui antklodę padovanosime – kelis sykius jau esame jas įteikę ypatingiems vaikučiams, kuriems to tikrai reikėjo.“

Beje, Audronė buvo ne vienintelė mama, kuriai Vytautė žadėjo padėti ir pradingo. Pavyzdžiui, dar vienai mamai ji pažadėjo apmokėti išlaidas brangiems implantams, pakoreguosiantiems netaisyklingą vaiko žandikaulį, sutarė dėl vizito su gydytoja ortodonte ir taip pat prapuolė.

Nė musės nenusibaidys

Dabar Hubertukas jau turi naująją antklodę ir mama tikisi, kad jis miegos ramiau. Iki šiol per septynerius jo gyvenimo metus buvo vos kelios naktys, kai jis išmiegojo neprabusdamas.

Hubertui, be miego sutrikimų, diagnozuota epilepsija, cerebrinis paralyžius, jo svoris per mažas, jis turi mitybos sutrikimų.

Paklausta, ką sūnelis gali daryti, jo mama atsakė: „Jis, atvirai kalbant, negali nieko – net musės nenusibaidys nuo nosies.“

Hubertas pats negali nei atsisėsti, nei pasiversti ant šono. Jis nieko nekalba ir neaišku, kiek mato – jo regos nervai papilkėję, tai yra, pakitę. Artimųjų kalbinamas Hubertukas šypsosi, o į kitus žmones nereaguoja, iš to mama daro išvadą, kad jis juos atpažįsta.

Kai tik berniukas gimė, buvo diagnozuota citomegalo infekcija. Ją pasigavęs žmogus dažnai nė nežino, kad ją turi, bet vaisiui tai gali būti pražūtinga.

1,5 mėnesio naujagimis gydytas Kauno klinikose. Jau tada gydytoja neurologė pasakė, kad infekcija pažeidusi dalį smegenų, tad vaikas turės sunkią negalią.

„Pradžioje mes vis tikėjomės, kad viskas kažkaip susitvarkys, bet, žinoma, per septynerius metus tas tikėjimas išblėso. Susigyvenau su mintimi, kad mano gyvenimo tikslas – rūpintis vaiku ir siekti, kad jis būtų laimingas tiek, kiek jo situacijoje tai įmanoma. Svarbiausia – kad jis nejaustų skausmo“, – sakė mama.

Ji seniau dirbo socialine pedagoge ir savo darbą su vaikais labai mėgo, norėtų į jį grįžti, bet to padaryti negali – turi nuolat rūpintis Hubertuku.

Pagydyti bando dvimetė sesutė

Oficialiai septynmetis berniukas yra pirmaklasis. Rudenį dar lankė ugdymo įstaigą, kur su juo dirbdavo mokytojai, jam būdavo skirtos mankštos ir masažai. Tačiau dabar jis jaučiasi prastai, dažnai vemia, padažnėjo epilepsijos priepuoliai, taigi į ugdymo įstaigą mama jo neveda.

Berniuko būklė pablogėjo po spalį atliktos operacijos, kai jam buvo įstatyta gastrostoma – vamzdelis, per kurį jis maitinamas tiesiai į skrandį. „Tai buvo nelengva operacija, matyt, ji sukėlė stresą ir taip silpnam organizmui“, – sakė Audronė.

Gastrostomos prireikė, kadangi berniuko svoris buvo per mažas ir jam būdavo labai sunku nuryti maistą, jis dažnai springdavo, maisto patekdavo į plaučius ir nuolat kartodavosi plaučių uždegimas. Galbūt ateityje bus geriau, bet kol kas tenka patirti streso: kartą gastrostoma naktį iškrito, mamą Kauno medikai telefonu konsultavo, kaip ją įdėti atgal (jei valandą vamzdelio nebus, ertmė užsitrauks ir vėl reikės operacijos). Mama gastrostomą priklijavo pleistru ir vyko į Šiaulių ligoninę taisyti situacijos, o čia išgirdo, kad vietiniai medikai padėti negali – reikėjo vykti į Kauną.

Neramina ir tai, kad gastrostomos sagutė, kainuojanti 170 eur, nekompensuojama, o ją reikia kas 4 mėnesius keisti. Specialus berniukui reikalingas maistelis kainuoja 10 eurų dienai, taigi per mėnesį jis atsieina 300 eurų.

„Finansiškai tikrai nelengva, todėl įkūrėme ir „Huberčiuko labdaros ir paramos fondą“, kur geri žmonės gali pervesti 2 proc. pajamų mokesčio ar kitaip mums padėti. Už žmonių paaukotus pinigus pavyko Hubertuką nuvežti į Maskvą kamieninių ląstelių terapijai. Ji buvo veiksminga – po jos Hubertas pasuka galvytę, kai kažkas įeina į kambarį ir jį užkalbina“, – sakė Audronė.

Didžiausias šviesos spindulėlis likimo išbandymus patiriančios šeimos gyvenime – 2,5 m. Hubertuko sesutė. Kai ji bėgioja aplink, berniukas net krykštauja iš džiaugsmo. Mergytė turi ir žaislinius gydytojo reikmenis, kuriais vis stengiasi neįgalų broliuką pagydyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.