Kol dvyniai buvo kūdikiai, juos namuose su dovanomis aplankė ir Panevėžio „Lietkabelyje“ žaidžiantys broliai.
Neretai mažieji Lavrinovičiai stebi bendrapavardžius krepšininkus per televizorių ir gali būti, kad iš jų mokosi krepšinio paslapčių.
Prieš pusantrų metų krepšininkai Lavrinovičiai džiaugėsi laikydami ant rankų bendrapavardžius dvynukus Gabrielių ir Hubertą. Tada Kšištofas ir Darjušas tikino, kad augti dviese labai smagu.
Įkopę į brandžios karjeros viršūnę broliai netgi žaidžia vienoje komandoje ir gali būti, kad jaučiasi taip pat, kaip tada, kai mokykloje sėdėjo viename suole.
Mažieji Lavrinovičiai irgi neišskiriami – šiuo metu jiems nereikia kitų žaidimų draugų, nors ne tik dviese žaidžia, bet ir pykstasi, tačiau nė minutės vienas be kito negali pabūti.
Nors prieš mėnesį Ivetos Kotrynos ir Karolio šeimą papildė naujagimė Beatričė, dvyniai nepajuto dėmesio stygiaus. Lavrinovičiai stengiasi dabar jau trims vaikams padalyti meilės po lygiai.
O kaip tai padaryti, jie galėtų pasiteirauti K.Lavrinovičiaus, kuris su žmona Tatjana irgi augina tris vaikus – sūnus Danielių (11 m.), Dominyką (8 m.) ir dukterį Emily (4 m.).
„Sveikinu sulaukus dukrelės“, – bendrapavardžiams Lavrinovičiams linkėjimus perdavė Kšištofas, žinantis, ką reiškia turėti ne tik sūnus, bet ir dukrą.
Metų ir 7 mėnesių dvynius ir vos mėnesio dukrelę sūpuojanti I.K.Lavrinovičienė jaučiasi laiminga, kad jau turi tris atžalas.
Trečio vaiko labai norėjo vyras. Iveta Kotryna jam pritarė ir pasiryžo dar vienam nėštumui.
O jeigu šeimą vėl būtų papildę dvyniai? Tokios nuojautos pora neturėjo, tačiau tikino, jog iškart auginti du vaikus nėra didelis iššūkis, nes sunkumai greitai pasimiršta.
Kai pasaulį išvydo Beatričė, broliai ja labai džiaugiasi – rytą vis bėga pabučiuoti sesutei į skruostą. Tačiau mažylei ramiai miegoti netrukdo, nes dvyniai randa ką veikti dviese: vienas verčia daiktus, kitas tvarko arba abu žaidžia su kamuoliais.
Ištisai būti šurmulyje tėvams tapo įprasta, jie kitokios kasdienybės neįsivaizduoja, tačiau ir daugiau atžalų susilaukti nebeplanuoja.
Viešbučių versle pardavimo vadybininke dirbusi I.K.Lavrinovičienė po metų ketina sugrįžti į darbą ir tikisi, kad pavyks suderinti karjerą ir vaikų priežiūrą.
Moteris neabejojo dėl sprendimo kone vienu metu auginti pulkelį vaikų, kad vėliau galėtų lengviau atsikvėpti ir skirti laiko karjerai.
Draudimo bendrovės darbuotojas K.Lavrinovičius, tapęs trijų atžalų tėvu, nepamiršo pomėgio žaisti krepšinį. Vaikystėje krepšinio mokyklą lankęs Karolis šiuo metu atstovauja savo darbovietės krepšinio ekipai, kuri šalies draudimo bendrovių taurės varžybose iškovojo antrą vietą.
K.Lavrinovičius ne vienus metus seka ir Lietuvos krepšinio lygos kovas, o šįmet žiemą sostinės „Siemens“ arenoje su šeima stebėjo Panevėžio „Lietkabelio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes.
Pora su dvyniais buvo įsitaisiusi ložėje, kad vaikų netrikdytų aistruolių keliamas triukšmas.
Nors Gabrielius, pasižymintis ramesniu būdu, rungtynes stebėjo iki pabaigos, jo padūkėlis brolis Hubertas negalėjo nustygti vietoje ir vis su mama eidavo pasivaikščioti.
Tėvai sūnums parodydavo, kada krepšį atakuodavo vienas ar kitas jų vadinamas dėdė – Kšištofas ar Darjušas Lavrinovičiai.
Sutuoktiniai su dvyniais tąsyk po rungtynių nenuėjo pasisveikinti su bendrapavardžiais krepšininkais.
Jeigu sutiktų juos kokiame nors renginyje, mažylių dvynių tėvai nesikuklindami paduotų ranką žinomiems broliams.
Šeima iš tolo stebi brolius ir viliasi, kad jų dvyniai kada nors galėtų būti jiems pamaina aikštėje. Bet to teks ilgokai palaukti.
Iveta Kotryna ir Karolis seka krepšininkų Lavrinovičių komentarus socialiniame tinkle, nes broliai juos priėmė į draugus. Tačiau mažylių tėvai nenori būti įkyrūs ir susirašinėti, neretai jie pažymi tik patiktukus.
„Šiuo metu nei broliai Lavrinovičiai, nei mes neturime laiko susitikimams. Pirmąkart su jais susitikome, kai dvyniai buvo kūdikiai. Jie aplankė mus namuose, maloniai pasišnekėjome, pasifotografavome.
Mes žinojome, kad tikrai nesame giminės, tačiau buvo malonu susipažinti, juolab kad jie ir mūsų vaikai – dvyniai. Tik krepšininkai identiški dvyniai, o mūsiškiai – ne“, – susitikimą prisiminė I.K.Lavrinovičienė.
Nors ir dabar brolius krepšininkus nelengva atskirti dėl didelio abiejų panašumo, tai aplinkiniams kelia daugiau žavesio. Kadaise broliai yra prisipažinę, kad juos mokykloje painiojo mokytojai, todėl vienas už kitą galėdavo eiti atsakinėti prie lentos.
Gabrieliui ir Hubertui tokia gudrybė vargu ar pavyks, nes jie turi skirtumų. „Sūnūs – labai skirtingi tiek išvaizda, tiek elgesiu“, – pasakojo Iveta Kotryna.
Mamos akimis, Gabrielius – ramus, nedrąsus, tačiau gudrus. Jis mėgsta iškraustyti pirkinius, išimti skalbinius.
„Jis jau dalyvauja šeimos gyvenime“, – juokdamasi apibūdino I.K.Lavrinovičienė.
O Hubertas – lyg vijurkas: bėgioja, lipa ir viską, ką mato, ima.
Broliai kieme turi drauges dvynes, su jomis žaidžia. Kieme iš panašaus amžiaus vaikų Hubertas išsiskiria svoriu – nė dvejų metų neturintis berniukas sveria 16 kilogramų. Jo brolis dvynys dviem kilogramais lengvesnis.
Kai dvyniai gimė, Hubertas puse kilogramo buvo sunkesnis už Gabrielių. Tačiau vienas ir kitas svėrė kone po du kilogramus. Bet sesutė pasaulį išvydo nemaža – naujagimės svoris siekė arti keturių kilogramų.
„Ji – išnešiotas kūdikis, todėl labai stipri. Dukra jau moka šypsotis“, – pasidžiaugė motina.
Kol naujagimė dienomis miega, namuose bumbsi kamuoliai, nes dvyniai bando žaisti krepšinį. Gimus dvyniams tėvai nupirko du kamuolius, o atvykę krepšininkai Lavrinovičiai ant jų pasirašė.
Hubertas ir Gabrielius tuos pačius kamuolius su parašais mėto į kambaryje pritaisytą mažą krepšinio lanką.
„Tai buvo mūsų paskatinimas, kad vaikai žaistų krepšinį. Kai paduodame kamuolius, tada ir žaidžia. Vaikams reikia keisti žaidimus, kad neatsibostų tie patys žaislai.
Bet krepšinis mūsų šeimoje užima reikšmingą vietą – vyras laukia, kada galės pažaisti su vaikais kaip su lygiaverčiais žaidėjais. To reikės palaukti dar keletą metų“, – šypsojosi I.K.Lavrinovičienė.
Gimtadieniai – lapkritį
Krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai gimė 1979 metų lapkričio 1 dieną Vilniuje.
2016 metų lapkričio 3 dieną sostinėje pasaulį išvydo dar vieni Lavrinovičiai – dvyniai Gabrielius ir Hubertas.
Abi dvynių poros gimusios po Skorpiono ženklu (spalio 24–lapkričio 22 d.). Šio ženklo atstovai apibūdinami taip: „Skorpiono asmenybė – tai permainingas visiškai priešingų jėgų derinys.“
