Gimnazijų GPS: kaip atrasti tinkamiausią kelią savo vaikui?

2025 m. sausio 24 d. 11:04
Lietuvoje vis dar dažnai manoma, kad mokyklos pasirinkimą turėtų lemti tik jos auklėtinių akademiniai rodikliai – jų žinios, metiniai pažymiai ir egzaminų rezultatai. Šią nuostatą sustiprina ir gimnazijų reitingai, kurie tampa pagrindiniu kriterijumi tėvams, ieškantiems „geriausios“ ugdymo įstaigos savo vaikams, tačiau, ar tai iš tiesų yra tinkamiausias kelias?
Daugiau nuotraukų (5)
Kaip teigia „Ames Education“ tarptautiniame vidurinių mokyklų, stovyklų ir studijų užsienyje forume „STUDY THE WORLD '25“ dalyvausianti privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė ir šio forumo organizatorė Eglė Kesylienė, akademiniai pasiekimai ir stipri mokyklos techninė bazė yra svarbūs, tačiau tai – tik dalis iš daugelio dedamųjų, reikalingų pilnavertei asmenybei ugdyti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ko iš tikro reikia vaikui, padės sužinoti keli paprasti metodai
Turbūt, visiems tėvams ateina toks metas, kai kyla vienas svarbiausių klausimų – kokiais kriterijais vadovaujantis reikėtų vaikui išrinkti gimnaziją, kad ji ne tik užtikrintų gerus akademinius pasiekimus, bet ir atitiktų šeimos vertybes, ugdytų vaiko socialinius įgūdžius bei paruoštų jį nuolat kintančiai darbo rinkai? Tačiau gimnazijos direktorė I. Baranauskienė šiuo klausimu lakoniška – norint kažką rinktis, reikia žinoti, ko nori ir neturėti neįgyvendinamų lūkesčių.
„Kai vaikas gimsta, reikėtų pradėti galvoti, kokios žmogiškosios vertybės jūsų šeimai svarbiausios, kokią asmenybę norite užauginti, kokius būdo ir charakterio bruožus padėsite vaikui išsiugdyti, kad vėliau jis taptų atsparus ir motyvuotas. Pagal tai, tikriausiai, rinksitės darželį, o jį lankydami, jau galvosite ir domėsitės pradinėmis mokyklomis. Taigi, visada reikia domėtis kita pakopa, nes tinkamai būsimasis gimnazistas bus pasiruošęs tada, kai nuosekliai dirbdamas bus įdėjęs daug pastangų nuo 1 klasės.
Ypatingai domėtis būsima mokykla reikia metus prieš teikiant paraišką į ją, nes būna, kad buvusi gera mokyklos situacija staiga pasikeičia. Apskritai šeimoje turėtų būti gerai išdiskutuota, kas vaiką domina, kas jam patinka, nes dažnai tėvai kelia sau vienintelį tikslą – patekti į kuo stipresnius vaikus atsirenkančią mokyklą, kurios svarbiausias kriterijus yra žinios, pažymiai ir egzaminai“, – pasakoja gimnazijos vadovė.
Jai pritaria ir E. Kesylienė, sakydama, kad akademiniai rezultatai reikalingi kaip konstanta, nes tai – pirmas matas vertinant jauno žmogaus gebėjimus, tačiau ne pats svarbiausias. Svarbi visų savybių ir įgūdžių dermė, todėl, pavyzdžiui, privačios mokyklos Jungtinėje Karalystėje ir JAV didžiausią dėmesį teikia holistiniam vaiko išsilavinimui. Ko verti jaunuolio akademiniai rezultatai, jei nebus išlavintas kritinis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai, socialiniai užklasinės veiklos įgūdžiai ir jų įvairovė. Manoma, kad būtent pastarosios savybės užtikrina sėkmingą jauno žmogaus ateitį.
„Stodami į užsienio gimnazijas, moksleiviai pateikia ne tik savo akademinius rezultatus, tačiau ir savo CV. Dažnai jaunas žmogus nustemba, o ką aš įrašysiu į tą CV, jei man tik 14 metų! Čia ir prasideda ta įdomioji dėlionė, ką dar veikia jaunas žmogus – ką skaito, kokius filmus žiūri ir kodėl, kuo domisi, ką veikia po pamokų, kokias savanoriškas veiklas vykdo, kokiose stovyklose, vietinėse ir tarptautinėse, dalyvauja ir kodėl, gal dalyvauja mainų programose, ir svarbiausia – ką tose veiklose išmoksta ir kaip jos keičia jauno žmogaus savivoką.
Atsakant į šiuos klausimus ir gimsta esė apie moksleivį, kuri padeda akademinei įstaigai nuspręsti, ar jie nori šį jauną žmogų matyti savo bendruomenės dalimi ir kokį indėlį priimtas jis į ją įneš. Štai kodėl labai anksti reikėtų pradėti vaiką skatinti domėtis įvairiomis veiklomis, o pamačius tinkamiausią, koncentruotis ir į ją, ne tik gerus pažymius“, – kokie kriterijai svarbūs geram jaunuolio išsilavinimui, pasakoja „Ames Education“ vadovė.
Išsiaiškinti vaiko norus ir galimybes gali padėti šie metodai:
Reguliarūs pokalbiai su vaiku: skirkite laiko atviriems pokalbiams, klauskite, kas vaiką domina, kokiose veiklose jis jaučiasi laimingas.
Stebėjimas: atkreipkite dėmesį, kokias veiklas vaikas renkasi savarankiškai ir ką jis mėgsta daryti laisvalaikiu.
Įvairių veiklų išbandymas: skatinkite vaiką kuo anksčiau išbandyti skirtingas veiklas, pvz., sportą, meną, mokslinius projektus, kad jis galėtų geriau suprasti savo pomėgius ir anksčiau atskleistų savo talentus, kuriuos vėliau galima bus ugdyti.
Individualizuotas ugdymas: aptarkite su mokytojais ar ugdymo specialistais, kokios sritys vaikui sekasi geriausiai, o kur jis dar gali patobulėti.
Vaiko įtraukimas į sprendimų priėmimą: skatinkite vaiką išreikšti savo nuomonę apie mokyklos pasirinkimą, klauskite, ką jis tikisi gauti iš ugdymo proceso.
Pasitelkite testus ar konsultacijas: kai kurios mokyklos ar specialistai siūlo interesų testus, kurie gali padėti vaikui geriau suvokti savo stipriąsias savybes, nes ugdymas yra kur kas daugiau nei geri egzaminų rezultatai.
„Apmaudu, tačiau daugumą Vilniaus mokyklų domina tik mokinių žinios, gebėjimai ir kompetencijos, nes galutiniame rezultate joms rūpi susirinkti tokius gimnazistus, kurie užtikrins gerą vietą reitinguose – jais tėvai vis dar šventai tiki.
Labai dažnai tokiose sustiprinto mokymo mokyklose vertybės užima antraeiles pozicijas, nes tėvams tai nebėra taip svarbu – tėvų autoriteto šeimoje žlugimas sukelia vertybių griūtį, todėl jie turi neadekvačių lūkesčių aplinkinių atžvilgiu. Tėvai turi pasitikėti mokytojais ir remti jų pastangas, tačiau neturėtų visiškai nusišalinti, šiame procese palikdami juos vienus – už kokybišką vaiko ugdymą atsakingos visos trys pusės: mokytojai, tėvai ir pats vaikas“, – pabrėžia „Saulės“ gimnazijos vadovė.
Mokyklos reitingai – dar ne viskas
Gimnazijos direktorės teigimu, visose pirmaujančiose švietimo sistemose neegzistuoja atranka į mokyklas – pagrindinė atranka yra gyvenamoji vieta. Kadangi Lietuvos švietimo politika sudarė sąlygas vaikų atrankoms, atsirado „geros“ ir „blogos“ mokyklos, tad natūraliai kilo konkurencija, o dėl to nukentėjo ne kas kitas, bet mokiniai, jų asmenybės augimas ir Lietuvos akademiniai pasiekimai.
„Didžiausia klaida, padaryta Lietuvos švietime, tai bendrojo ugdymo išskaidymas į pradinę, progimnaziją ir gimnaziją. Mano vadovaujama mokykla yra Europos privačių ugdymo įstaigų (ECNAIS) narė, todėl lankausi visų Europos sąjungos šalių privačiose ir valstybinėse mokyklose, kurių dauguma yra ilgosios gimnazijos. Kai ta pati ugdymo įstaiga priima pirmoką, o išleidžia dvyliktoką, ji neša visą atsakomybę už jo 12-os metų kelionę, o vaikams nereikia niekur blaškytis ir ruoštis stoti į dar vieną mokyklą keliems metams.
Manau, kad Lietuvai 4–5 keturmečių gimnazijų ypač gabiems mokiniams būtų buvę pakankamai, o dabar gimnazijos plėšosi tik dėl akademinių pasiekimų, nes kitaip neprisikvies motyvuotų ir gabių mokinių. Be to, sau tokį pagrindinį tikslą mokyklos kelia ir dėl to, kad yra spaudžiamos tėvų, politikų ir visuomenės, nors reitingai lemia ne viską“, – kodėl viešojoje erdvėje tiek daug negatyvios informacijos apie dabartinę švietimo sistemą, aiškina I. Baranauskienė.
Tyrimai taip pat rodo, kad prestižas ir akademiniai pasiekimai gali būti pervertinami: pavyzdžiui, 2024 m. publikuotas tyrimas „British Journal of Educational Studies“ parodė, kad atrankinėse mokyklose mokiniai pasiekia geresnių rezultatų ankstyvaisiais metais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie pranašumai išnyksta – 19 ir 25 metų amžiaus mokinių galimybės įstoti į universitetą ar rasti darbą buvo panašios nepriklausomai nuo to, ar jie lankė atrankinę, ar paprastą mokyklą.
Be to, kartais aukšti reitingai gali būti paremti korepetitorių indėliu, o ne pačios mokyklos mokymo metodais: 2023 m. Kauno švietimo inovacijų centro atliktas tyrimas parodė, kad kas antras dvyliktokas sostinėje mokėsi papildomai su korepetitoriumi, o kituose šalies miestuose jų paslaugomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų. 11–12 klasių mokiniams dažniausiai prireikia korepetitorių, kad padėtų pasiruošti brandos egzaminams (31 proc.), pradinių klasių mokiniams – nes kai kuriuos dalykus mokytis sekasi sunkiau (40 proc.).
Geriausių pažymių poreikis devalvavo vertybes? Kita šio medalio pusė, kaip pastebi ugdymo ekspertė, yra ta, kad daugėja tėvų, kurie save laiko šiuolaikiškais ir liberalaus požiūrio į vaikų ugdymą žmonėmis, tad nekontroliuojamą vaiko elgesį, taisyklių nesilaikymą, nepagarbą suaugusiems vadina stipriu vaiko charakteriu ir ieško ugdymo įstaigos, kur bus jam nuolaidžiaujama. Nes Lietuva, pasak jos, skirtingai nei Estija, per visą nepriklausomybės laikotarpį neišsiugdė visuomenės, kuri vertintų mokslą, gerbtų ir pasitikėtų savos srities specialistais, o sunkų darbą vertintų kaip galimybę tobulėti.
„Saulės“ gimnazijoje, kuriai vadovauju, svarbūs ne tik pažymiai, bet ir vertybės, mokinio ir jo šeimos lūkesčiai – to visada paklausiame prieš priimdami. Pavyzdžiui, esame nepriėmę mokinio, kurio tėvas individualaus pokalbio metu prie paauglio sūnaus mane „įspėjo“, kad mokės už jo mokslus, todėl neigiamų pažymių dienyne nenori matyti nei vieno. Taip yra todėl, kad per 30 metų įvyko didelė vertybių devalvacija, todėl dauguma žmonių prarado ir praranda atspirties tašką.
Tai rodo ir eilės pas psichologus – tėvai blaškosi ieškodami stebuklingos mokyklos, nes kartais kelia keistokus tikslus: kad vaikui visą laiką sektųsi, kad jis nesusidurtų su problemomis, nepatirtų sunkumų, visada pirmautų ir t.t. Tai juk neįmanoma, todėl renkantis mokyklą labai svarbu išsiaiškinti, kiek dėmesio ji skiria asmenybės ugdymui ir vaiko parengimui ne tik universitetui, bet ir gyvenimui“, – į ką atkreipti dėmesį renkantis mokyklą, pataria I. Baranauskienė.
Įvertinti mokyklos puoselėjamas vertybes padės šie žingsniai:
Apsilankymas mokykloje: vertėtų nepagailėti laiko ir pasikalbėti su mokyklos administracija bei mokytojais, kad būtų aiškiau, kokias vertybes jie deklaruoja ir kaip jos integruojamos į ugdymo procesą. Mokykla turi ugdyti ne tik žinias, bet ir empatiją, socialinius įgūdžius ir atsakomybę. Tai tampa ypač svarbu šiuolaikinėje globalioje visuomenėje, kurioje svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir gebėjimas bendrauti su skirtingų kultūrų bei patirčių žmonėmis.
Bendruomenės nuomonė: jeigu yra galimybė, reikėtų pasidomėti kitų tėvų ir mokinių atsiliepimais apie mokyklą. Atkreipkite dėmesį, ar vertybės nėra tik deklaratyvios, o iš tiesų gyvos bendruomenės gyvenime.
Vertybių palyginimas su šeimos prioritetais: aptarkite su vaiku, kokias vertybes mokykla skatina, ir pasvarstykite, ar jos dera su jūsų šeimos vertybėmis.
Atviras dialogas su vaiku: paaiškinkite vaikui, kodėl tam tikros vertybės yra svarbios, ir paskatinkite jį pasidalyti savo nuomone apie tai, ko tikisi iš mokyklos.
„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vertybinis pagrindas pirmiausia ugdomas šeimoje, o mokykla tik gali prie to prisidėti. Žinoma, kai į mokyklą susirenka 50 proc. vaikų, kurių tėvai nesuka galvos dėl tokių „niekų“, net ir tos mokyklos, kurios rūpinasi tik akademiniais rezultatais, turi prisidėti prie to, kad vaikai augtų ir vertybiškai.
Ir dėl to apmaudu, nes labai daug kalbame apie vaikų gebėjimą gyventi globaliame pasaulyje, bendravimą su skirtingų kultūrų žmonėmis, tačiau per mažai dedame pastangų, kad jie užaugtų pilietiškais, tautiškai ir politiškai susiformavę. Lietuvai reikalingi žmonės, kurie myli savo valstybę, gerbia jos istoriją ir tradicijas, yra ištvermingi, kantrūs ir dėkingi savo tėvams bei mokytojams. Tik tokie žmonės bus žymiai patrauklesni kitiems globalaus pasaulio gyventojams“, – į ką atkreipti dėmesį ugdant vaikus, pasakoja „STUDY THE WORLD '25“ diskusijoje apie stojimą į gimnazijas dalyvausianti „Saulės“ gimnazijos direktorė I. Baranauskienė.
Kad vertybės svarbios vėliau stojant į užsienio universitetus, patvirtina ir studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė, pabrėždama, kad po akademinių pasiekimų ir CV pateikimo, jaunuolio šeimos ir jo paties laukia pokalbis su mokymo įstaigos atstovu. Pokalbio metu bandoma išsiaiškinti apie jauno žmogaus vertybes, užklasines veiklas ir jo supratimą apie savo indėlį visuomenėje.
„Klausimas „kodėl“ yra pats svarbiausias. Dažnai net suaugusiems nelengva būna atsakyti, kodėl jie užsiima viena ar kita veikla, jaunam žmogui tai – lyg stabtelėjimas, susimąstymas apie tai, kokius tikslus sau kelia gyvenime ir kur tie tikslai jį nuves. Štai taip ir sudėlioja mokymo įstaigos pradinį sprendimą apie moksleivio tinkamumą vienai ar kitai mokymo įstaigai, kaip ir tai, ar mokymo įstaiga atitinka jaunuolio lūkesčius.
Ypatingai JAV mokyklos ir universitetai daug kalba apie „best fit“ aspektą – kiek mokymo įstaiga atitinka jauno žmogaus lūkesčius ir siekius, nes vieni nori mokytis megapolyje, kiti – mažame mieste ar net užmiestyje, vieni nori mokytis skirtingų pastatų aplinkoje, kiti – vieno pastato ir vientisos teritorijos „campus based“ mokyklose, be to, svarbu suprasti, kiek ir kokia sporto veikla svarbi jaunam žmogui, ar jam aktualūs meno užsiėmimai, užlasinės veiklos, tarptautiniai mainai, tautybių įvairovė ir pan.
Tik su šeima įvertinęs visus aspektus, moksleivis turėtų apsispręsti, ar konkreti mokymo įstaiga jam tinkama, nes, kokia nauda iš pastangų įstoti į aukščiausiai reitinguojamas mokymo įstaigas ir ten nesijausti patogiai, neįsilieti į bendruomenę ir užsisklęsti savyje? Todėl mes visada rekomenduojame šeimoms aplankyti bent tris pasirinktas mokyklas, jas palyginti ir, svarbiausia, sau atsakyti, ar vaikas toje aplinkoje bus laimingas ir augs kaip asmenybė“, – pataria E. Kesylienė.
Kaip ir kasmet, vasarį „AMES Education“ organizuojamame nemokamame tarptautiniame vidurinių mokyklų, stovyklų ir studijų užsienyje forume „STUDY THE WORLD '25“ su įvairiais specialistais diskusijoje bus kalbama apie tai, kaip vaikui parinkti tinkamiausią gimnaziją, kokių klaidų nedaryti ir kam verta pasiruošti iš anksto. Diskusijose dalyvausiantys švietimo organizacijų atstovai ir praktikuojantys mokytojai pateiks įžvalgų, atsakys į rūpimus klausimus ir pateiks praktinių patarimų, kaip sistemingai stojimui į gimnaziją pasiruošti bei išvengti klaidų.
Nemokamas Tarptautinis vidurinių mokyklų, stovyklų ir studijų užsienyje forumas „STUDY THE WORLD '25“ vyks Vasario 1 d. 10–17 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.