SOS vaikų kaimai organizacijos specialistė teigia, kad atkurti vaikų ir tėvų ryšį gali padėti nemokama Multidimensinė šeimos terapija (MDFT), rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Dažnai paaugliai praranda motyvaciją ir tikslų siekį, kai šeimoje trūksta supratimo, palaikymo arba artumo. Lūžio taškas dažnai būna susijęs su tuo, kad paauglys jaučiasi nepriimtas, o tokiose situacijose labai svarbi saugi emocinė terpė.
Tiek tėvai, tiek paaugliai turėtų atvirai kalbėtis, iš naujo atrasti pasitikėjimą vieni kitais ir suprasti, kad pokyčiai yra įmanomi. Kreiptis pagalbos iškilus sunkumams šeimoje nėra silpnumo ženklas, tai – galimybė vėl gyventi pilnavertišką gyvenimą“, – teigia MDFT programos specialistė Daiva Raginytė.
Vaikai ir DI: įvertino, kiek ir kuo dirbtinis intelektas naudingas, neišvengiamas bei pavojingas vaikams
Jaunuolių psichologinę savijautą lemia aplinka ir metų laikai
Anot jos, jaunuolių elgesio problemos per pastaruosius kelerius metus iš esmės nekito, o problematika priklauso nuo metų laikų kaitos.
Susiję straipsniai
„Psichoaktyvių medžiagų vartojimas, mokyklos nelankymas, lytiškumas, savižala, savižudybė tai – dalis problemų, su kuriomis susiduria MDFT dalyvaujančių šeimų paaugliai. Vis dėlto, pagrindiniai iššūkiai mokslo metais apima mokyklos nelankymą, mokymosi sunkumus ir netinkamą elgesį ugdymo įstaigose. Vasarą šios problemos dažniausiai sumažėja, tačiau išryškėja konfliktai su tėvais, susitarimų nesilaikymas, pareigų nevykdymas, pabėgimai iš namų ir kiti panašūs atvejai“, – įvardija D.Raginytė.
Problematikai didelę įtaką daro ir miestų geografinė padėtis. Specialistės teigimu, didesniuose miestuose ypač išryškėja psichoaktyvių medžiagų vartojimo masiškumas.
„Paauglių sunkumai mažesniuose ir didesniuose miestuose gali skirtis tiek mastu, tiek problemomis. Mažesniuose miesteliuose – pastebimas didesnis bendruomenės uždarumas, todėl apie problemas, tokias kaip psichoaktyvių medžiagų vartojimas kalbama mažiau, nors jos ir egzistuoja. Tuo tarpu didesniuose miestuose, tokie reiškiniai gerokai labiau matomi – beveik kiekvienoje šeimoje pasitaiko atvejų, kai paaugliai eksperimentuoja su kvaišalais, nors ir ne visi tampa vartojimo įkaitais“, – sako MDFT programos specialistė.
Programoje dalyvauja ne tik jaunuoliai, bet ir jų tėvai
Nors tėvai vis dažniau sutinka vesti savo vaikus pas specialistus, vis dėlto patys bijo pripažinti, kad jiems irgi reikalinga psichologinė pagalba. Multidimensinė šeimos terapija kuria visapusišką požiūrį ir pasitikėjimą efektyviam problemų sprendimui įtraukiant visas suinteresuotas šalis.
„Tėvai dažnai noriai užrašo savo paauglius pas psichologą, tačiau neretai patys vengia kreiptis pagalbos manydami, kad jiems patiems nėra reikalinga emocinė parama ar palaikymas. Todėl MDFT programa apjungia visas reikalingas suinteresuotas šalis, paauglius ir jų tėvus, mokyklos bendruomenę, o prireikus, laikantis konfidencialumo normų, MDFT specialistai bendrauja ir su buvusiais šeimos psichiatrais ar psichoterapeutais“, – teigia D.Raginytė.
Terapija vyksta trimis etapais
Ši šeimos terapija vykdoma keliais etapais, kurie yra kryptingai orientuoti į konkrečius rezultatus. Pasak MDFT programos specialistės D.Raginytės, terapijos pradžioje itin svarbi šeimos motyvacija ir ryšio kūrimas su terapeutu.
„Įprastai terapija taikoma 11–17 metų paaugliams, trunka 4–6 mėnesius ir yra suskirstyta į tris etapus. Pirmojo etapo metu mezgamas ryšys su šeima, įvertinama, ar šeimos ir paauglio problematika atitinka programos nagrinėjamas temas bei lūkesčius. Antrajame etape dėmesys skiriamas pokyčiams – taikomi nauji elgesio modeliai, įgalinantys šeimos narius keistis. Trečiasis – atsisveikinimo etapas, kai aptariami pasiekti pokyčiai, įvertinama atkritimo rizika, sudaromas veiksmų planas galimoms krizėms valdyti ir paliekamos atviros durys šeimai kreiptis pagalbos pakartotinai“, – teigia ji.
Nemokama multidimensinė šeimos terapijos (MDFT) programa Lietuvoje vykdoma jau 3 metus. Šios terapijos pagalba teigiamų elgesio pokyčių pasiekti padėta jau 223 paaugliams ir jų šeimoms.
MDFT programos Lietuvoje įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonę – „Finansuoti nevyriausybinės organizacijos projektą, skirtą Multidimensinės šeimos terapijos programos įgyvendinimo Lietuvoje tęstinumui užtikrinti“.