VU rektorius rytoj sakys kalbą „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Karjera & Studijos Lietuvoje 2025“. Jos metu moksleiviai ir studentai bus kviečiami susipažinti su Lietuvos aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, švietimo organizacijų studijų galimybėmis. Svarstantys apie karjeros pokyčius galės daugiau sužinoti apie persikvalifikavimo galimybes, mokymus bei pabendrauti su įvairių verslų atstovais.
Nuo futbolo iki istorijos
Prof. Rimvydas Petrauskas Vilniaus universitete įgijo istorijos bakalauro, magistro ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Tačiau paklaustas, ar istorija domėjosi nuo mažens, jis atviras – vaikiškos ambicijos buvo susijusios visai ne su mokslu.
„Vaikystėje labiau domėjausi ne mokslo, o sporto pasauliu. Iš pradžių turbūt labiausiai norėjau būti futbolininku. Lankiau sporto mokyklą, vaikščiojau į Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes. Bet tuo pačiu pasąmonėje buvo įsitvirtinęs Universiteto ir studijų įvaizdis – pamenu, kad septynmečio akimis pamatyta žymioji jubiliejinė 1979 m. Vilniaus universiteto eisena įsirėžė į atmintį. Tik tuo metu dar turėjau miglotą supratimą, ką konkrečiai norėčiau daryti“, – pasakoja R. Petrauskas.
Jis pasakoja, kad pirmas akademinio mokslo pavyzdys buvo pusbrolis, kuris VU studijavo chemiją. Vėliau, visgi, interesai vis labiau krypo socialinių ir humanitarinių studijų kryptimi.
„Didžiąją dalį mokyklos praleidau sovietmečiu dar iki pokyčių laikotarpio. Tuo metu istorija, kaip disciplina, nebuvo pernelyg patraukli, mokyklinė programa buvo nuobodi, įdomių tekstų buvo nedaug. Viskas pasikeitė, kai maždaug nuo 1988 m. pradėjo rastis naujų knygų ir straipsnių, kur atvirai buvo nagrinėjamos tiek senesnės, tiek naujausios istorijos problemos. Istorija staiga tapo aktuali ir visiems įdomi. Todėl gerai pamenu, kad tuo metu, tai buvo jau paskutiniosios klasės, ir pradėjau galvoti, kad istorija galėtų tapti ta mokslo sritimi, kurią norėčiau studijuoti“, – sako prof. R. Petrauskas.
Vėl rinktųsi studijuoti istoriją
Tačiau R. Petrausko mokymosi laikotarpiu, informacijos apie studijas stipriai stigo. Jis pasakoja, kad tuo metu, apie 1990 metus, nebuvo nei studijų mugių, nei galimybės apsilankyti aukštosiose mokyklose ir daugiau sužinoti apie studijų programas.
„Todėl daugiausia rėmėmės asmeninėmis kitų patirtimis, pasakojimais. Tada man labai pagelbėjo naujas istorijos mokytojas, prie mūsų klasės prisijungęs kaip tik tuo metu, kai svarsčiau, ką norėčiau studijuoti. Jis ir įkvėpė, su juo galėjau pasitarti dėl konkretesnių dalykų. Visgi, galutinį sprendimą, ką studijuoti, priėmiau pats. Tai dar buvo laikai, kai turėjome išsirinkti vienintelį dalyką ir laikyti stojamuosius egzaminus. Studentų priimdavo ne tiek daug ir konkurencija buvo nemaža“, – teigia jis.
Prof. R. Petrausko teigimu, dabartiniai absolventai tikrai turi daug daugiau galimybių iš anksto susidaryti vaizdą apie tai, kas laukia universitete, pavyzdžiui, lankydamiesi studijų parodose.
„Tai – didelė paspirtis, kuria reikia pasinaudoti – susipažinti su studijų pasiūla, programomis, dėstytojais. Mano paties supratimas apie studijavimą universitete buvo tikrai nedidelis, nors jau buvo dalyvavęs istorijos konkurse, kur teko atlikti tiriamąją užduotį. Tačiau, jeigu šiandien turėčiau rinktis iš naujo, nedvejodamas ir vėl studijuočiau istoriją, nors šiais laikais pasirinkimo galimybių yra gerokai daugiau nei prieš 35 metus. Istoriją rinkčiausi dėl studijų įvairiapusiškumo, galimybių po studijų turėti platų tolesnių kelių diapazoną“, – pasakoja jis.
Moksleivius ragina rinktis tai, kas arčiausiai širdies
Svarstydamas, kaip studijų kryptį pasirinkti dabartiniams moksleiviams, kai egzistuoja tokia gausybė studijų programų, prof. R. Petrauskas ragina rinktis tai, kas patiems įdomiausia.
„Universitetinės studijos tuo ir išskirtinės, kad turime unikalią galimybę keturis ar kiek daugiau metų gilintis į sau patinkantį dalyką kartu su taip pat nusiteikusiais, vadovaujant tos srities autoritetams. Kitas dalykas – rinktis geriausias vietas, nes studijuoti įdomiausia ir prasmingiausia su geriausiais“, – sako jis.
Paklaustas, ar verta atsižvelgti į darbo rinkos paklausą, VU rektorius teigia, kad niekas tiksliai nežino, ko darbo rinkoje reikės po penkerių ar dešimties metų.
„Šiuo metu vis didesnė paklausa darbuotojų, turinčių kompleksinį išsilavinimą, gebančių atpažinti problemas, rinkti ir analizuoti medžiagą, lanksčiai prisiderinti, tobulėti, kritiškai vertinti situaciją ir nebijoti prisiimti teisę nuspręsti. Iš esmės kiekvienos kokybiškos universitetinės studijos paverčia žmogų konkurencingu, stiprina jo gebėjimus ir atskleidžia talentus, formuoja pasaulėžiūrą ir savivertę. Tokių žmonių reikia visose srityse“, – svarsto jis.
Sprendimą dėl studijų priimti savarankiškai
Pasak prof. R. Petrausko, geriausia sprendimą dėl studijų krypties jaunuoliams priimti patiems, savarankiškai, o tėvams nebandyti primesti savo neišpildytų lūkesčių.
„Sakyčiau, kad galutinį pasirinkimą visuomet turi padaryti patys absolventai, nes tai – vienas pirmųjų tikrų apsisprendimų, autentiška valios deklaracija, prisiimta atsakomybė. Tai – vienas pirmų svarbių asmeninių sprendimų ilgoje gyvenimo sprendimų grandinėje. Reikia mokytis tą atsakomybę prisiimti kuo anksčiau“, – teigia jis.
Apskritai VU rektorius ragina nebijoti bandyti, klysti ir vėl bandyti, nes nėra vieno teisingo būdo, kaip atrasti savo karjeros kelią.
„Vieni gali svajoti ir įgyvendinti savo siekius nuo pat ankstyvųjų klasių, kiti apsisprendžia paskutinę akimirką, prispausti būtinybės rinktis. Pagaliau nereikia baimintis net pakeisti savo sprendimą, jei pasirodo, kad pasirinkta disciplina ar kryptis neatitinka pirminio įsivaizdavimo. Geriau laiku pereiti į kitą sritį, nei ilgai kentėti abejojant“, – pabaigia jis.