Veiksmingiausia pagalba – pokalbis
Vaikų ir paauglių psichologė Jurgita Šatė pasakojo, jog sulaikius nepilnametį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, jai tenka dalyvauti apklausose, todėl ji puikiai žino, jog dažnai tėvai nė neįtaria, kad jų vaikai pasirinko pavojingą pomėgį – lankytis apleistuose pastatuose.
„Apleistuose, neprižiūrimuose pastatuose neegzistuoja taisyklės, čia jų niekas nevaržo, galima daryti, ką norisi. Kaip elgtis sužinojus apie tokį paauglių poelgį? Jokiu būdu nemoralizuoti, nebausti paauglio, netaikyti bausmės, pavyzdžiui, atimant telefoną, atjungiant interneto ryšį ar uždarant namuose. Kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, su juo svarbu kalbėtis be kaltinimų. Galima paklausti: „kodėl tu ten eini?“ „Kas tau patinka tame pastate?“ Labai svarbu paaiškinti apie saugumą – apleisti pastatai ar statybvietės pavojingos, čia yra įvykusi ne viena nelaimė“, – patarė psichologė.
Pašnekovė pritaria, jog paaugliai paprastai po vieną į apleistus pastatus neina, nes supranta, jog tamsiu paros metu juose nesaugu – tenka šviestis telefonais, orientuotis nepažįstamose erdvėse. Be to, nežinia, ką apleistuose pastatuose gali surasti.
Ar paaugliui sunku atsisakyti eiti? Psichologė patvirtina: pasakyti „ne“ išties sudėtinga, nes toks paauglys rizikuoja būti atskirtas nuo kompanijos, sulaukti nemalonių replikų.
„Jeigu jaunas žmogus – labiau paklūstantis, bijantis pasekmės – būti atstumas, jis paklūsta ir eina. Tam, kad galėtų atsisakyti rizikuoti, privalo turėti labai stiprų moralinį stuburą, mokėti pasakyti „ne“ – šis gebėjimas išugdomas šeimoje. Svarbiausias mano patarimas – mylėti jauną žmogų ir mokėti kartu būti. Be bausmių, moralizavimų. Namai turėtų būti saugi vieta, kurioje paauglys gali būti savimi ir žinoti – kad ir kas nutiktų jo gyvenime, namuose niekas nenuteis, nepasmerks, netaikys bausmių, tiesiog kalbėsis. Jei vaikai ar paaugliai šeimoje jaučiasi blogai, nesaugiai, nesuprasti, bijo atsiverti, mąstyti, pasakyti savo nuomonę, ieško kompanijų, kurioje jį supras, kur jo neteis“, – apibendrino pašnekovė.
Gatvėse renkasi ne tik nusikalsti
Gatvėse su jaunimu dirbantys socialiniai darbuotojai iš arti mato jaunimo kasdienybę, iššūkius ir problemas. VŠĮ Vilniaus socialinio klubo VSC Mobilios programos vadovė Giedrė Laniauskienė pasakojo, jog socialinis darbuotojas gatvėje darbą pradeda nuo aplinkos tyrinėjimo: kada ir kuriose vietose renkasi jaunuoliai, ko trūksta teritorijoje, kurioje jie gyvena, pavyzdžiui, žaidimų aikštelių ar kitų saugių erdvių.
Antrasis etapas – ryšio užmezgimas su jaunuoliais. Gatvės socialiniai darbuotojai reguliariai lankosi paauglių susibūrimo vietose, prisistato, vertina jų reakciją, pasipriešinimą ir emocijas, teikia konsultacijas tuo metu, kada jos reikia – kuria tvirtus, pasitikėjimu grįstus, santykius su jaunais žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Kartu dirba su vietos bendruomene, kuri taip pat gali prisidėti kurdama saugesnę aplinką paaugliams.
Anot G.Laniauskienės, tai, kad jauni žmonės renkasi atvirose erdvėse – natūrali jų raidos dalis. Jiems svarbu priklausyti grupei ar šiek tiek rizikuoti. „Mes džiaugiamės, kad jaunuoliai leidžia laiką gatvėje, nes tai efektyviausias būdas bręsti. Tą daro nebūtinai tie, kuriems blogai namuose, tiesiog jauni žmonės nori leisti laiką su savo draugais“, – kalbėjo Mobilios programos vadovė.
Pašnekovei didžiausią nerimą kelia paauglystės demonizavimas. „Mes, suaugusieji, turėtume sudaryti galimybes jauniems žmonėms saugiai leisti laiką grupėse. Pavyzdžiui, įkurti erdves, kur jie galėtų būti, bendrauti, susirinkti. Jauni žmonės dažnai būriais renkasi Katedros aikštėje, jei yra išvaikomi, jie kažkur tiesiog dingsta. Gatvės socialiniams darbuotojams tokiais atvejais sunku dirbti, nes dažnai jauni žmonės – išsigąsta suaugusių žmonių. Lengviausia – atgrasyti, tačiau tuomet kurti santykius labai sudėtinga. Mūsų ilgalaikis tikslas – tą santykį sukurti, juos suprasti ir atjausti“, – komentavo pašnekovė.
G.Laniauskienės žodžiais, blogiausia visuomenėje – kaltųjų paieška. „Kas liečia tėvų atsakomybę, labai daug kaltinimo, gėdinimo, jaunų žmonių demonizavimo. Jaunų žmonių elgesys nėra vieno žmogaus atsakomybė. Tėvams tikrai trūksta palaikymo ir supratimo. Jie ir taip jaučia gėdą, kad jų vaikas padarė kažką bloga. Tėvai yra atsakingi už vaiko elgesį, bet kartu jiems patiems reikia pagalbos ir supratimo“, – apibendrino pašnekovė.
VŠĮ Vilniaus socialinio klubo VSC Mobilios programos vadovės teigimu, organizacijos misija – padėti jauniems žmonėms, kurie ir patys vieni kitiems tampa rimta pagalba.
„Paauglystės laikotarpis sudėtingas, dalį laiko tenka išbūti su nesėkmėmis. Ne tik paaugliams, bet ir tėvams tikrai trūksta palaikymo, nes išties dalis jaunuolių – smalsūs, nepaklūstantys taisyklėms. Tėvams tokiais atvejais labai sunku, nes jie sulaukia daug negatyvo, patiria įtampos, yra atstumiami bendruomenės, užuot pasiūlius supratimą ir pagalbą“, – atkreipė dėmesį G. Laniauskienė.
Skiriasi atsakomybės lygis
Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė jaunuolių apsilankymai Sporto rūmuose. Į Turto bankui priklausantį pastatą ne kartą teko vykti policijai. Tuomet svarstyta, ar formuojasi jaunuolių grupuotės, ar jie tiesiog ieškojo veiklos gatvėje. Praėjusių metų rudenį jaunuolių padaryti nuostoliai siekė maždaug 20 tūkst. Eur. Jie išdaužė langų stiklus, sugadino signalizaciją, pažeidė tvoros segmentus.
Kaip paaiškino Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė, įsibrovus į privačius ar kitiems asmenims priklausančius statinius bei teritoriją gali būti taikoma skirtinga teisinė atsakomybė, t. y. tiek civilinė, tiek administracinė arba net baudžiamoji.
Daugeliu atvejų, įsibrovus į svetimą teritoriją ar statinius, padaroma žala tiek pačiam objektui, tiek jo apsaugai skirtoms priemonėms – tvorai, apsaugos sistemai, vaizdo kameroms. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą turtui ar asmeniui, privalo visiškai atlyginti tai padaręs asmuo.
Jeigu nustatoma, kad įsibraunant į svetimą teritoriją ar statinius, žala yra padaroma tyčia, tokiu atveju neteisėtus veiksmus padariusiam asmeniui, kartu su civiline atsakomybe, gali būti taikoma ir administracinė arba net baudžiamoji atsakomybė. Tai priklauso nuo to, kokio dydžio žala padaroma ir / ar nėra nustatyta svetimo turto vagystės ar pagrobimo požymių.
Tam tikrais atvejais administracinė arba net baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ir tuo atveju, jeigu įsibrovimu į svetimą statinį ar teritoriją žala turtui nėra padaroma. Pavyzdžiui, LR administracinių nusižengimų kodeksas nustato atsakomybę už patekimą į saugomą objektą, kuriame yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, arba į branduolinės energetikos objekto aikštelę, neturint tam teisės. LR baudžiamasis kodeksas taip pat nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą.
Kiekvieną kartą, nustačius neteisėto patekimo į teritoriją ar pastatus atvejus, aiškinamasi, kokia žala padaryta ir ar nėra administracinio nusižengimo, baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.
Gresia didžiulės baudos
Turto banko atstovė atkreipė dėmesį, kad statybvietės ir saugomos teritorijos žymimos skirtingai. Statybvietėse vyksta aktyvūs darbai, todėl pavojų pašalinių asmenų sveikatai gali sukelti ne tik konstrukcijos, bet ir statybvietėje esantys mechanizmai. Pagal galiojančią tvarką, statybvietėse yra įrengiami informaciniai stendai su įspėjimu apie galimas grėsmes, taip pat, saugumo statybvietėje instrukcijos. Tokia teritorija yra aptveriama tvoros segmentais, neretai teritorijoje dirbantys rangovai įrengia stebėjimo kameras ar signalizaciją. Užkonservuoti pastatai, arba tokie, kurie yra nebenaudojami, žymimi specialiais ženklais, įspėjančiais apie galimą pavojų. Kiekvieno pastato situacija vertinama skirtingai: jei pastato būklė yra pakankamai gera, nėra plyšių, per kuriuos galima patekti į vidų, tokie pastatai ženklinami įspėjamaisiais ženklais.
Tačiau tokie pastatai, į kuriuos jau yra brautasi anksčiau arba tie, kurie kelia padidintą riziką pašaliniams asmenims, yra žymimi papildomai. Priklausomai nuo situacijos, tokie pastatai gali būti apjuosiami papildoma STOP juosta, aptveriami tvora, perimetras gali būti saugomas pasitelkiant vaizdo kameras, signalizaciją. Norime atkreipti dėmesį, kad ženklai įrengiami siekiant atkreipti dėmesį, kad objekte pašaliniams asmenims laikytis nesaugu.
Pavyzdžiui, tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (bazinis dydis šiuo metu siekia 50 Eur), sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia administracinę baudą nuo 50 iki 750 eurų. Už didesnės vertės turto sugadinimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Tuo atveju, jeigu svetimas turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu arba, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, taip pat jei sunaikinamas ar sugadinamas didelės vertės (kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą) svetimas turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, tuomet gali grėsti ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už administracinius nusižengimus asmenys atsako nuo 16 metų, už kai kuriuos iš nusikaltimų (pavyzdžiui, už didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą) – net nuo 14 metų.
Valstybės valdomas reguliariai prižiūrimas. Dažniausiai toks turtas yra miestų ir miestelių centruose, todėl yra gerai matomas ir praeiviams. Jei gyventojai pamato nusikalstamos veikos pėdsakus, visuomet prašome nebūti abejingiems ir pranešti pareigūnams.