„Mergaitė taip stipriai kankinosi, kad prarado daug svorio, o nuo intensyvaus verksmo užkimęs balselis vis silpo. Įėjus į skyrių jau iš tolo galėjai atpažinti, kad verkia būtent mūsų Ugnytė“, – dalinasi savanorė Kristina.
Ugnei ligoninėje teko praleisti ilgiau nei įprastai. Laiku pastebėtas plaučių uždegimas dažniausiai pagydomas gana greitai, tačiau susidariusios komplikacijos gydymo metu lėmė, kad mažylė pasiliko palatoje beveik dviem mėnesiams.
„Kaip ir kiekvieno vaikučio verksmas, taip ir Ugnytės – keliauja tiesiai į paširdžius. Visada norisi, kad kiekvienas kentėtų kuo mažiau, tačiau kartais tiesiog turi suprasti, kad dabar yra taip. Viskas, ką gali padaryti – išbūti, globoti, saugoti“, – pasakoja savanorė Kristina.
Nors ilgą laiką situacija buvo sudėtinga, galiausiai reikalai pradėjo gerėti. Mergytė po truputėlį noriau pradėjo valgyti, priaugo taip reikalingo svorio ir galiausiai buvo išleista iš ligoninės. Pastarieji keli mėnesiai mažylei buvo tikras išbandymas, tačiau su savanorių pagalba ir rūpesčiu, Ugnytė galėjo grįžti į gyvenimą kupina jėgų.
Savanoriai daro bene viską, ką darytų tėvai ar globėjai
Jau daugiau nei 6-erius metus iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėse. Savanoriai su vaikais žaidžia, juos ramina, migdo, guodžia, moko naujų įgūdžių, palydi į procedūras. Per visą iniciatyvos veiklos laikotarpį savanoriai pasirūpino jau daugiau nei 1300 vaikų.
Kiekvienas galime prisidėti prie to, kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienas. Sutrumpink vaikų vienatvę ligoninėje ir Tu.