Visus aplink meile apdalinantis berniukas neša didžiulį kančios nešulį: nori, kad vaikai nesirgtų ir šypsotųsi

2025 m. balandžio 30 d. 17:28
Tai jau įvyko. Balandžio 21-ąją, tradiciškai antrąją šv.Velykų dieną, LRT transliuotas R.Kaukėno paramos fondo renginys – labdaros koncertas „Už pergalę gyventi“ – paliudijo, kad mūsų šalies žmonės nėra abejingi kitų skausmui.
Daugiau nuotraukų (2)
Aukoti tam, kad sunkių ligų užklupti vaikai galėtų pasveikti, kad jų šeimos atgautų viltį, skatina ne tik empatija. Noras daryti gerus darbus yra žmogaus prigimtyje ir kartais tereikia tam sudaryti galimybę.
Šiemet per septintąjį labdaros koncertą „Už pergalę gyventi“ buvo paaukota rekordinė pinigų suma – 242 619 eurų.
Didžioji dalis šių lėšų – 221 205 eurai buvo paaukoti trumpaisiais numeriais: 1601 – 5 eurai, 1892 – 10 eurų. Naudodamiesi QR kodo nuoroda žmonės paaukojo 21 414 eurų.
Šios lėšos, kaip įprasta, bus skirtos vėžiu sergančių vaikų gydymui reikalingiems nekompensuojamiesiems vaistams, diagnostinei medicinos įrangai, reabilitacijai, kitoms būtinoms reikmėms.
Pasak fondo steigėjo R.Kaukėno, tai rekordinė pinigų suma, paaukota būtent per labdaros koncertą „Už pergalę gyventi“, kuris antrąją šv.Velykų dieną kasmet vyksta nuo 2019-ųjų.
Nepaprasta vilties istorija
Ruošiantis labdaros koncertui tradiciškai yra parengiama vaizdo siužetų apie vaikus, įveikusius sunkios ligos kelią ar juo tebekeliaujančius.
Viena iš aštuonių per renginį papasakotų istorijų – apie berniuką, kuris visus apdalina besąlygine meile.
„Tikrai nemeluoju – esu linksmiausias žmogus pasaulyje, – Edvardas šypsojosi, ir šio vaiko žodžiais neįmanoma buvo netikėti. – Aš viską viską – visą pasaulį myliu.“
Šilumos ir atjautos aplinkai šis berniukas išdalina tiek, kiek pats gauna iš savo šeimos – tėčio Aivaro, mamos Lauros ir sesutės. Jis yra tas vaikas, kuris drąsiai žingsniuoja po namų ūkį rinkdamas vištų kiaušinius, kalbindamas arklį ir visiems linkėdamas gėrio.
Vis dėlto berniukui teko pakelti didžiulį kančios nešulį, o jo tėvams – nė kiek ne menkesnį. Pasak jo mamos Lauros, didieji iššūkiai prasidėjo vos tik vaikui gimus – jį persekiojo viena infekcija po kitos.
Kartą smogė ypač aukšta temperatūra, limfmazgiai buvo padidėję, tarsi perregima tapo vaiko oda, joje buvo regimi ryškūs kapiliarų raštai.
„Gydytoja ligoninėje paklausė, kad, ko gero, įtariame, kuo sūnus serga. Kai atsakiau, kad ne, ji pasakė, kad tai ūminė limfoblastinė leukemija. Viskas man tarsi išslydo iš rankų – ateitis, gyvenimas, planai“, – pasakojo Aivaras. Juk diagnozė siuntė signalą, kad tėvai gali prarasti sūnų.
Ligoninė, skausmingi tyrimai, sunkiai pakeliamas gydymas, namų ilgesys. Tuo metu, kai berniukas atsidūrė ligoninėje, mamai teko rūpintis mažąja sesute, tad su Edvardu ligoninėje nuolat buvo tėtis.
„Pakeldavau savo vaiką, paglostydavau, apkabindavau. Ne tik aš jį, bet ir jis mane paguosdavo. Būdavo, sunku, silpna, negali Edvardas paeiti, bet įsikibdamas į ranką tardavo, kad jam viskas gerai, ir išjudėdavome kartu iš vietos“, – sunkiąsias akimirkas prisiminė Aivaras.
Edvardo kova už pergalę gyventi tapo stipresnė už onkologinę ligą. Jis grįžo namo, o neseniai R.Kaukėno paramos fondas išpildė didžiausią vaiko svajonę – padovanojo kubilą maudynėms.
„Turiu burtų lazdelę, – pasidžiaugęs dovana pratarė Edvardas. – Norėčiau, kad visi vaikai nesirgtų ir visada šypsotųsi.“
Įvairiapusė pagalba
Labdaros koncertui „Už pergalę gyventi“ sukurti siužetai liudijo ir apie tai, kad R.Kaukėno paramos fondo veikla yra sutelkta į įvairiapusę pagalbą.
Fondas siekia, kad ligoninėse atsirastų pati geriausia pasaulinio lygio medicinos įranga. Vienas įrenginys – naujas echoskopas – neseniai buvo padovanotas Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriui. Pasak šio skyriaus vadovės Aušros Lukošiūtės-Urbonienės, ankstyva ligų diagnostika yra svarbiausias žingsnis tinkamo gydymo link.
Anot šios gydytojos, naudojant modernų echoskopą galima diagnozuoti net tam tikrus kraujotakos pakitimus, kurie paprastai regimi tik atliekant rentgeno arba kompiuterinės tomografijos tyrimus. Taigi ši įranga padeda išvengti radiacijos, o tai augančiam vaikui labai svarbu.
R.Kaukėno fondas pasirūpina ir tuo, kad vaikai ir juos slaugantys artimieji ligoninėse jaustųsi kiek įmanoma jaukiau, nes aplinka turi raminamąjį poveikį. Ramina, atrodytų, net ir tokie paprasti dalykai kaip televizorius palatose ir jame rodomi filmukai.
Pasak Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovės gydytojos Aušros Marcijonienės, tenka smarkiai pasistengti, kad pasiligoję žmonės neprarastų vilties.
„Tol, kol esame sveiki, turime daug pastabų buičiai, bet kai susergame, svarbiausia tampa sveikata. Vis dėlto turėtume pasirūpinti tuo, kad ligoniai ir pas mus jaustųsi kuo geriau, todėl reikia ir šaldytuvo palatoje, ir patogios lovos, ir gražios patalynės. Reikia kažkuo padžiuginti akis, kad kiekviena diena nebūtų tiesiog bloga ir liūdna“, – taip apie R.Kaukėno paramos fondo teikiamą pagalbą kalbėjo ši gydytoja.
„Paramos į R.Kaukėno paramos fondą kreipiamės ir tais atvejais, kai vaikui reikia inovatyvaus gydymo, kuris yra sukurtas, bet Lietuvos nepasiekia“, – sakė Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė prof. Jelena Raskon.
Be to, anot jos, prieš skiriant inovatyvius vaistus būtina atlikti retus tyrimus užsienyje ir čia taip pat pagelbėja fondas padengdamas jų išlaidas.
„Tai ypač svarbu, nes tyrimų rezultatai padeda nuspręsti, kokį gydymą skirti“, – paaiškino J.Raskon.
Kelios paramos kryptys
Per šių metų labdaros koncertą „Už pergalę gyventi“ jo žiūrovai iš viso paaukojo 242 619 eurų. Galima žvilgtelėti atgal – pernai buvo surinkta apie 170 tūkst. eurų aukų, užpernai – 192 284 eurai.
– Ką liudija šių renginių patirtis? Ar žmonės yra jautrūs kitų skausmui ir aukoja gausiau? – paklausiau R.Kaukėno.
– Mūsų koncerto tikslas yra ne tik surinkti lėšas, bet ir parodyti vaikų, jų šeimų situacijas. Svarbu ir tai, kad koncertas patiktų visai bendruomenei, kad jis būtų geras, įdomus, patrauklus, gerai suorganizuotas.
Manau, kad už auką dar svarbiau yra kitiems suteikiama viltis, – tiems, kuriuos liga užklupo neseniai. Tai liudijimas jiems visiems, kad reikia kabintis į gyvenimą.
Dažniausiai manoma, kad onkologinės ligos diagnozė yra ne kas kita kaip mirties nuosprendis. Todėl labai svarbu papasakoti vaikų istorijas, kad kiti galėtų pamatyti, kaip sekasi mūsų herojams, kuriems padedame jų ligos kelionėje.
Mums apskritai svarbu turėti stiprią bendruomenę. Labdaros renginių tikslas yra ne spausti žmones, kad jie aukotų „paskutinius centus“, bet kad natūraliai tai darytų, kad pagalba kitiems būdų vidinė jų nuostata. Todėl dažnai ir kitokiais būdais stengiamės priminti apie fondą – apie sunkumus, iššūkius, kuriuos patiria sergantys vaikai, ir kaip jiems padedame tai įveikti.
Mums labai svarbu, kad bendruomenė sureaguotų, kai atsiranda ekstra atvejų, kai skubiai prireikia didelės pinigų sumos.
Toks ypač skubus atvejis buvo pernai lapkritį, kai rinkome lėšas Smiltei. Šiai penkerių metų mergaitei buvo rastas auglys ant optinės akių nervo kryžmės su genetinėmis auglio mutacijomis ir jai reikėjo skubios operacijos užsienyje. Paprašius pagalbos per parą žmonės paaukojo 280 tūkst. eurų.
– Kaip paskirstomos per labdaros koncertus „Už pergalę gyventi“ surenkamos lėšos?
– Yra kelios jų panaudojimo sritys. Viena jų – pagalba įsigyjant sergantiems vaikams būtinus, bet nekompensuojamus vaistus. Kita – tai lėšos, kurios skiriamos medicinos aparatūrai įsigyti.
Taip pat paramos lėšų skiriama vaikų reabilitacijai po vėžio gydymo, dalį jų panaudojame ir vaikų svajonėms išpildyti.
Dar viena paaukotų lėšų dalis atitenka Kauno hospiso statyboms – šiuo metu vyksta jo įrengimo darbai.
– Per pastarąjį labdaros koncertą „Už pergalę gyventi“ buvo parodyti aštuoni siužetai apie ligų palytėtus vaikus – tuos, kuriems yra girdėtas žodis „mirtis“. Pats lankote vaikus ligoninėse, tad kas labiausiai skaudina su jais bendraujant?
– Žinios apie atsinaujinusią ligą. Būna daug atvejų, kai liga atsitraukia ir prasideda remisija – kai atliekant tyrimus vėžio ląstelių neberandama.
Bet žinau ir tai, kad negalima atsipalaiduoti, nes būna situacijų, kai vėžys sugrįžta ir vaikams iš naujo tenka įveikti visus gydymo etapus.
Nenoriu, kad tai skambėtų pesimistiškai, bet aš pats, besidžiaugdamas dėl vaiko ir jo šeimos sėkmės, vis tiek juntu įtampą. Man ilgai kirba mintis, kad tik vėžys nesugrįžtų.
Vis dėlto sunkiausia dalis yra tada, kai vaikui niekuo nebeįmanoma padėti. Tokiais atvejais jaučiuosi bejėgis ir bet koks ištartas žodis tampa beprasmiškas. Negaliu rodyti gailesčio, negaliu sakyti: „Laikykis.“
Atrodo, viską atiduočiau, kad vaikas galėtų grįžti į normalų gyvenimą, – galėtų išeiti į lauką, pažaisti futbolą, krepšinį, pasivažinėti dviračiu. Bet visa tai jau neįmanoma.
– Velykinis labdaros koncertas – vienas paramos fondo kultūrinių renginių, kiti kvietimai aukoti lėšų yra labiau susiję su sportu. Tai reiškia, kad sportininkai, kuriems nuolat tenka įveikti iššūkius, yra jautrūs kitų skausmui?
– Per metus rengiame kone dešimt įvairių sporto renginių, kurių metu pasiūlome sporto mėgėjams dalyvauti ir gerumo misijoje.
Žmonėms, kurie mėgsta sportuoti, primename, kad tai galima daryti prasmingai, pavyzdžiui, per bėgimo varžybas skirti lėšų, kurių reikia sunkiai sergantiems vaikams gydyti. Tai kuria didelę sporto renginių pridėtinę vertę.
Pavyzdžiui, pats didžiausias mūsų paramos fondo organizuojamas sporto renginys, kuris vienija įvairaus amžiaus krepšinio ir aktyvaus laisvalaikio entuziastus, yra 3x3 krepšinio turnyras „Už pergalę gyventi!“.
Jo dalyviai skiria lėšų sunkiai sergantiems vaikams.
Džiugu, kad prie šios idėjos prisijungia ir garsiausi Lietuvos krepšininkai, palaikantys fondo misiją. To paties pavadinimo krepšinio turas sujungia įvairių komandų žaidėjus ir bendruomenes, ištikimiausius sirgalius ir tuos, kuriems reikia pagalbos.
Pavyzdžiui, „Betsafe-LKL“ komandos, sužaidusios namų aikštelėje su specialia šiam projektui kurta apranga, išstatė ją aukcione. Pardavus šią aprangą gautos lėšos buvo skirtos sergantiems vaikams.
Vienas laukiamiausių yra pavasarį, kovo mėnesį, vykstantis kiokušin karatė čempionatas „Let’s Join The Fight Together“. Jo metu surinktos lėšos skiriamos vaikų svajonėms išpildyti, taip pat reabilitacijai ir kitokiai pagalbai suteikti.
– Paramos fondą įkūrėte 2012-aisiais. Kas jus patį motyvuoja tiek laiko skirti labdaringai veiklai?
– Kelio atgal nėra. Mūsų bendruomenė, kurią vienija fondas, yra ypač stipri. Mums privalu eiti pirmyn – augti toliau.
– Dalis žmonių neapsisprendžia, kam skirti paramą – 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Kuo ji svarbi jūsų paramos fondui?
– Ši parama sudaro didžiąją dalį metinio mūsų organizacijos biudžeto ir yra ypač svarbi mūsų tiesioginei veiklai, nes suteikia galimybę toliau tęsti prasmingus darbus – pagelbėti sunkiai sergantiems vaikams.
Kiekvienas gali pajusti, kur linksta širdis, – kokiai organizacijai skirti paramą. Svarbiausia, kad žmonės nepamirštų tokio paprasto būdo prisidėti prie reikšmingų darbų.
Tiems, kurie jaučia, kad šiemet norėtų prisidėti būtent prie mūsų paramos fondo veiklos, savo interneto svetainėje esame paruošę išsamią instrukciją, kaip tai padaryti, – esame dėkingi visiems, kurie apsisprendžia pagelbėti sergantiesiems: https://kaukenoparama.lt/1–2-proc/

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.