Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė pastebi, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje kultūrinis ugdymas dažnai siejamas su apsilankymu kultūros organizacijose, edukacinėmis veiklomis muziejuose, tačiau tai tik viena iš ugdymo formų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Ugdymas dažniausiai siejasi su tikslais, ką mes ugdome, kaip žmogus keičiasi, auga. Daug dirbame su įvairiomis kultūros organizacijomis, pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, tačiau tai nėra atsitiktiniai apsilankymai muziejuose išeinant už mokyklos ribų. Mokiniai ar mokytojai ten keliauja su konkrečiomis mokyklose dirbančių kūrėjų pateiktomis užduotimis, tyrinėja, gilinasi, kuria integruotas pamokas. Svarbu yra kalbėti plačiau – kultūrinė dimensija apima savo tapatybės kūrimą, mokymąsi dirbti su kitaip mąstančiais, atsakomybę priimti sprendimus“, – teigia M. Laužikaitė.
Bendradarbiavimą stiprino kūno perkusija ir repo kūryba
„Kūrybinės jungtys“ jau dešimtmetį Lietuvos mokyklose įgyvendina tęstinę kūrybiško mokymosi programą „Tyrinėjimo menas“, skirtą atskleisti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas. Šiemet programa vyko 20 mokyklų Vilniaus, Šiaulių, Lazdijų, Raseinių, Jurbarko, Rietavo, Širvintų rajonuose. Kiekvienoje mokykloje dirbo kūrybinio lauko profesionalai, kurie kartu su mokytojais ir mokiniais ieškojo atsakymų į svarbiausius mokyklos iššūkius ir kūrė naujus kūrybiško mokymosi būdus.
Šiemet pirmą kartą prie „Kūrybinių jungčių“ kūrėjų prisijungusi aktorė, Lietuvos šiuolaikinio performanso kūrėja ir atlikėja Kristina Švenčionytė dirbo Vilniaus Naujininkų progimnazijoje. Čia pasitelkiant ritmiką ir kuriant repo dainą buvo mokomasi anglų ir lietuvių kalbų bei stiprinamas bendradarbiavimas.
„Penktokų klasė buvo itin aktyvi. Kai bandžiau išsiaiškinti, kuo jie nori užsiimti, dažnai kartojosi žodis sportas, tad manėme, kad kūrybiškai jungsime sportinę veiklą ir kalbas. Tačiau mokiniai labai entuziastingai reagavo į kartą drauge atliktą ritminį apšilimo kūrinį, visi tarsi atgijo, tad norėjosi įtraukti ir ritmą, susieti veiksmą su žodžiu, o tam puikiai tiko repo žanras. Projekto metu mokiniai parengė kelių minučių kūno perkusijos pasirodymą, išmoko kūrinį anglų kalba bei sukūrė autentišką repo dainą apie savo klasę“, – pasakoja K. Švenčionytė.
Tyrinėti kalbos skambesį, melodingumą, žodžių kirčiavimą mokiniai kartu su kūrėja mokėsi naujai besikuriančiame Naujininkų parke, M. Mažvydo bibliotekoje. Užupio meno inkubatoriuje susitiko su kompozitorėmis Milda Venckute ir Kotryna Kvedaryte, kurios parodė, kaip integruoti sutartines į šiuolaikinę kūrybą, teatre „Lėlė“ klausėsi, kaip gali kalbėti lėlės, susipažino su teatru ir personažais. Į mokyklą buvo atvykusi muzikantė Agnė Pasaravičienė, kuri atskleidė ne tik skandinaviško mokymo ypatumus, bet ir kūno perkusijos subtilybes. Pasak K. Švenčionytės, daug iššūkių buvo todėl, kad nemažai vaikų buvo kitakalbiai, dalis – su spec. poreikiais, bet, žvelgiant į vaikų reakcijas po projekto, atrodo, kad nauda akivaizdi.
„Norėdami palyginti, kaip pasikeitė per projektą, vaikai nupiešė nuvytusį ir pražydusį sodą. Net ir tie vaikai, kurie turėjo elgesio problemų, paminėjo teigiamus pokyčius, geresnį klasiokų supratimą. Mokytojai teigė, kad geriau pažino klasę, mokinius, sutvirtėjusį jų ryšį“, –pasakoja „Kūrybinių jungčių“ kūrėja.
K. Švenčionytė pastebi, kad kartais nežinome, kaip kultūra paveiks ir kada poveikis pasireikš. Tačiau tai, be abejo, skatina vaikų jautrumą, pastabumą, stiprina vaizduotę, pradeda gimti jungtys tarp galvos ir širdies.
Pasak Aurimo Vėtos, Naujininkų gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui, pokytį dažnai sunku iš karto pastebėti, tačiau juntamas noras girdėti vieni kitus ir dirbti kartu. „Be abejo, kompetencijų įgauna ir mokytojai, kurie mokosi, kaip rengti integruotas kūrybiškas pamokas. Tai ne tik išėjimas už mokyklos ribų, bet kitoks ir požiūris bei metodika. Žinoma, siekiant tobulinti integruotų pamokų rengimo metodus, būtinas tęstinumas, nuolatinis kūrybiškumo raumens auginimas“, – neabejoja mokytojas.
Klaidos – natūrali bet kokio kūrybinio proceso dalis
Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje kartu su dešimtokų klase dirbo kuratorė, menotyrininkė Agnė Taliūtė. Jungiant anglų ir muzikos dalykus buvo siekiama stiprinti mokinių mąstymo suvokimą. „Mokėmės įžodinti savo mintis. Daugelis vaikų turi savo nuomonę, bet nemoka jos išreikšti, nežino, kaip pasakyti, ką jaučia, ko nori. Taigi klasę padalinome į penkias grupes, kurios kūrė skirtingas tinklalaides apie muziką“, – pasakoja A. Taliūtė.
Mokiniai kalbėjosi su tinklalaidės kūrėju Mindaugu Bikausku, muzikos prekių parduotuvėje susitiko su muzikantais, įkvėpimo ieškojo M. Mažvydo bibliotekoje, kur garso įrašų studijoje kiekviena komanda įrašė tinklalaidės šaukinius, o MO muziejaus paveiksluose pamatytoms emocijoms kūrė grojaraščius ir trumpas tinklalaidės rubrikas.
Pasak A. Taliūtės, kultūrinis ugdymas padeda atverti vaizduotę, nes menas dažnai neturi vieno teisingo atsakymo, kaip įprasta mokykloje. „Menas pagrįstas atvirumu ir todėl gali stiprinti vaikų kompetencijas, pavyzdžiui, kūrybiškumą ar kritinį mąstymą. Kultūra suteikia kitokį žvilgsnį, atveria mokymąsi per žaismingumą. Be to, kultūrinis ugdymas leidžia suklysti ir parodo, kad klaidos yra natūrali mokymosi ar bet kokio kūrybinio proceso dalis. Kartais jos gali tapti net įkvėpimo šaltiniu naujiems kūriniams ar projektams“, – teigia menotyrininkė.
Mokytojai rengė integruotas pamokas muziejuose ir net bažnyčioje
Šiemet pirmą kartą programoje „Tyrinėjimo menas“ dalyvavę Širvintų raj. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokytojai aplankė net devynis objektus, kur kartu su „Kūrybinių jungčių“ kūrėja tyrinėjo integruotų pamokų galimybes. Iš viso mokytojai parengė net 17 integruotų pamokų, kurias vėliau gali pritaikyti mokyklos kolegos.
„Pamokos buvo rengiamos tokiuose objektuose kaip Geležinkelių muziejus, Abromiškių dvare ir netgi Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčios teritorijoje. Pavyzdžiui, Geležinkelių muziejuje su kūrėja apsilankę mokytojai dvi savaites ruošėsi integruotai matematikos, informacinių technologijų ir fizinio ugdymo pamokai, į kurią vėliau pakvietė ir mokinius. Vaikams buvo daugybė įspūdžių, kai kurie pirmą kartą važiavo traukiniu“, – pasakojo Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos fizinio ugdymo ir šokių mokytoja Daiva Balandienė.
Pasak jos, po projekto atsirado daugiau komandinio darbo, partnerystės tarp mokytojų ir pasitikėjimo vieni kitais.
Kūrėjai į mokyklą atsineša savo matymą ir darbo modelius
Pasak M. Laužikaitės, programoje „Tyrinėjimo menas“ kultūrinė dimensija pasireiškia keliais svarbiais aspektais. Pirma, mokymasis kultūrinėse erdvėse, kur tiek mokytojai, tiek mokiniai gali išplėsti mokymosi teritorijas – mokytis iš paveikslų ar istorijos artefaktų, tyrinėti spalvas ar formas, kurti integruotas pamokas. Antra, programoje dirba kultūros lauko profesionalai, kurie į mokyklas atneša kūrybiško darbo, elgesio modelius, nuostatas į vertybes, skirtingas perspektyvas.
„Su kūrėjais lengviau išeiti mokytis ir už mokyklos ribų. Tačiau svarbiausia, kad kūrėjai ateina su klaidos galimybe, priimdami ją kaip normalią praktiką. Drąsa veikti atsiranda iš kūrybinių eksperimentų, kai supranti, kad turi galimybę rizikuoti. Mes rodome, kad per kūrybą gali klysti ir pasitaisyti, nes kitaip nesužinosiu, kas veikia ir kas neveikia, įgauti pasitikėjimo“, – teigia „Kūrybinių jungčių“ vadovė.
M. Laužikaitė dar viena svarbia kultūrinio ugdymo sritimi išskiria savo vietos tyrinėjimą. Tai aktualu tiek mokytojams, tiek mokiniams.
„Daugelis sako, kad Vilniuje lengva surasti kultūrinių erdvių mokytis už mokyklos ribų, o ką daryti Veisiejuose ar Lazdijuose? Bet kūrėjai suranda. Pavyzdžiui, pamokos bažnyčioje, o kodėl ne. Kai pagalvoji, koks kultūrinis klodas yra bažnyčia, kur ankstesniais laikais buvo esminis bendruomenės centras. Kita vertus, žmonės gali gyventi Vilniuje, bet nesijausti vilniečiais, tad susipažinimas su vieta, jos tyrinėjimas stiprina ryšį su vietove“, – sako kūrybiško mokymosi ekspertė.
Programą „Tyrinėjimo menas“ įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“, bendradarbiaudama su EDU Vilnius ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.