Pirmojo vizito pas ginekologę metu Raimondai buvo pasakyta, jog ji turi lankytis pas gydytojus, kurie dirba su moterimis, kurios laukiasi dvynių:
„Man iš karto pasakė, kad tai yra sudėtingas atvejis. Jau per pirmąsias nėštumo savaites aš pastebėjau, kad vienas iš dvynių yra žymiai mažesnis. Gydytojai sakė, kad prognozės nėra geros.“
Raimonda pasakoja, kad buvo akylai stebima specialistų, pas gydytojus lankėsi kartą per savaitę, tačiau kiekvieną vizitą lydėjo blogos prognozės. Vienas iš Raimondos dvynių sunkiau augo, moteris sako, kad atrodė, jog jis vis mažėja ir mažėja. Augimo skirtumas tarp dvynių siekė net 30 proc.
„Prisimenu, kad tai buvo kalėdinis laikotarpis, kai gydytoja pasakė, kad jeigu po naujųjų metų vienas iš dvynių vis dar mažėja – turėsiu važiuoti į Lenkiją, kur man bus atlikta speciali procedūra, kuri Lietuvoje nėra atliekama. Dvyniai ne tik augo ne vienodai, bet ir mano placenta nebuvo prisitvirtinusi tvirtai, o jos padėtis – per žema“, – pasakoja Raimonda.
Raimondos atveju, bet kuris gydymas ar chirurginis įsikišimas būtų buvęs labai pavojingas tiek jos pačios, tiek dvynių gyvybėms.
„Mūsų dvynukai yra identiški – iš vienos placentos, tačiau jie turėjo placentos persiskyrimą, todėl virkštelės kraujagyslių kraujotaka buvo pasiskirsčiusi nevienodai. Tai reiškia, kad vienas iš vaikų maistinių medžiagų gaudavo mažiau nei kitas“, – paaiškina Raimonda.
Visgi po naujųjų metų situacija pradėjo gerėti – gydytojai pastebėjo, kad tarp dvynukų mažėja skirtumas, tačiau Raimonda buvo perspėta, jog dabar ypač turi saugoti savo ir savo sveikatą.
„31-ąją nėštumo savaitę netikėtai susirgau COVID-19 liga. Labai silpnai jaučiausi, todėl išsikviečiau greitąją. Keletą dienų praleidau ligoninėje, dėl rizikingo nėštumo buvai labai stebima, o vaikams buvo subrandinti plaučiai. Pasveikusi išvykau namo“, – prisimena moteris.
Praėjus vos dviem svaitėm po grįžimo namo, Raimondai nubėgo vandenys ir ji vėl išvyko į ligoninę, šį kartą – susitikti su savo vaikais:
„Kai atvykau į ligoninę, gimda jau buvo atsivėrusi 5 centimetrus. Vaikus pagimdžiau pati, viskas vyko sklandžiai ir pakankamai lengvai. Tiesa, po gimdymo vaikų negalėjau matyti, nes jie buvo paguldyti į inkubatorius ir išvežti į reanimaciją.“
Moteris pasakoja, kad tą pačią dieną, vos tik spėjusi sukaupti jėgas ji ėjo aplankyti vaikų, tačiau pripažįsta, kad kiek gąsdino inkubatorių, įvairių laidų ir vamzdelių vaizdas prie kurio prireikė šiek tiek laiko priprasti. Tarp berniukų matėsi akivaizdus skirtumas – pirmasis dvynys svėrė daugiau, buvo didesnis, atrodė, kad yra ir stipresnis, o antrasis buvo smulkesnis.
Pirmasis dvynys gavo Oskaro vardą, o antrąjį pavadino Luku.
„Turiu pirmagimį sūnų, todėl visą procesą galėjau palyginti. Pirmąjį vaiką po gimdymo iš karto galėjau priglausti prie krūtinės, o su Luku ir Oskaru viskas vyko visai kitaip, todėl buvo baisu“, – sako Raimonda.
Po savaitės reanimacijoje berniukai, buvo perkelti į ankstukų skyrių, o dar po kurio laiko jau apsigyveno palatoje pas mamą. Raimonda pasakoja, kad jai pavyko susitvarkyti su emocijomis ir nepalūžti:
„Galbūt taip nutiko dėl patirties, nes žinojau ką reikia daryti. Tiesa, daug dalykų buvo naujų, pavyzdžiui, sudėtingas maitinimas, inkubatoriai, tačiau ir su tuo susitvarkiau. Tiek gydytojai, tiek aš pati labai stebėjome Luką, kadangi jis gimė žymiai mažesnis už brolį, tačiau vienu momentu viskas apsivertė aukštyn kojom. Oskaras pasidarė irzlus, atpylinėjo pieną, todėl mus prižiūrinti gydytoja pasiūlė padaryti echoskopą“, – pasakoja Luko ir Oskaro mama.
Atlikus galvos echoskopo procedūrą, Oskarui buvo nustatytas meningitas, todėl gydytojai nedelsdami paskyrė berniukui antibiotikus. Visai šeimai buvo daug nerimo, tačiau vaistai veikė ir Oskaras netrukus pasveiko.
„Ligoninėje išbūti buvo sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tuo metu buvo karantinas, todėl mūsų negalėjo aplankyti nei vyras, nei pirmagimis sūnus. Tokiomis sąlygomis ligoninėje su berniukais praleidome du mėnesius. Be Luko geltos ir Oskaro meningito didesnių problemų neturėjome – tiesiog stengėmės juos užauginti ir sutiprinti“, – sako Raimonda.
Kai berniukai priaugo pakankamai svorio ir jau mokėjo valgyti patys, kartu su mama buvo išlydėti namo, kur visai šeimai puikiai sekėsi tvarkytis. Raimonda pabrėžia, kad ligoninėje daug ko išmoko, išsinešė nemažai pamokų, todėl žinojo kas gali laukti namuose, buvo pasiruošusi.
„Dar prieš išvažiuojant namo, berniukams buvo nustatyta mažakraujystė. Jiems buvo išrašyti papildai, vitaminai ir viskas buvo gerai, kol po mėnesio Lukui stipriai nukrito hemoglobinas. Tuomet teko staigiai važiuoti į ligoninę, kad jam perpiltų kraują. Procedūra buvo atlikta sėkmingai ir po jos viskas normalizavosi ir tik gerėjo“, – prisimena dvynukų mama.
Raimonda pasakoja, kad net grįžus namo, gydytojai labai rūpinosi berniukais. Jie buvo kviečiami lankytis raidos centre, apžiūrose:
„Dabar berniukams jau treji. Šiuo metu esame susikoncentravę į Oskarą, kuris sirgo meningitu. Natūralu, kad ankstukų raida šiek tiek atsilieka. Jis vėliau pradėjo vaikščioti, yra kiek lėtesnis už brolį, todėl mus dar prižiūri raidos centras, lankomės reabilitacijose. Abu mūsų berniukai yra labai protingi. Visgi kartais viskas vėl apsisuka aukštyn kojom. Pradžioje „dominavo“ Lukas, jis pirmasis pradėjo viską daryti, o dabar matome, kad kai kurie augimo procesai šiek tiek sulėtėjo, todėl esame stebėjimo būsenoje. Ir, žinoma, daug dirbame.“
Taip pat besijuokdama Raimonda sako, kad šiuo metu didžiausia problema – Oskaro ir Luko tarpusavio barniai ir broliškos peštynės. Moteris džiaugiasi, kad jų šeimoje tik tokios bėdos ir pabrėžia, kad šeima pasiruošusi įveikti bet ką.
„Visoms mamoms linkiu pasitikėti medikais. Kuo ramesnės mūsų pačių širdys – tuo ramiau ir lengviau vaikams. Noriu išreikšti didžiulį dėkingumą gydytojams ir ligoninės personalui, kuris be galo rūpinasi vaikais ir juos nuoširdžiai myli. Šie žmonės daro stebuklus, todėl jais tikrai verta pasitikėti“, – savo ir dvynių Oskaro ir Luko istoriją užbaigia Raimonda.
„Ankstukų“ paramos fondas jau 11 metų palaiko mažiausius Lietuvos kovotojus.
Prisijunkite prie geradarių būrio – padėkite anksčiau laiko gimusiems ir sergantiems naujagimiams užaugti sveikiems ir stipriems: ankstukai.lt/parama-vaikams/.
Šeimų, kurioms reikalinga pagalba, žinučių laukiame el. paštu parama@ankstukai.lt.
Daugiau apie paramos projektą „Ankstukai“: ankstukai.lt.