Parduoti arba sutvarkyti – ne paprastas procesas
Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė kalbėjo, jog Vilniaus mieste yra valstybei priklausančių, tačiau nenaudojamų pastatų, tačiau Turto bankas rūpinasi jų apsauga: aptveria tvoromis, pakabina įspėjamuosius ženklus, įrengia kameras.
„Sudėtingesnė situacija, jei pastatai privatūs, priklauso asmenims, kuriuos surasti ir su kuriais susitarti kartais tampa neįmanoma. Bet tai nėra masinis reiškinys. Už pastatų nepriežiūrą numatyta teisinė atsakomybė – geriausias motyvatorius susitvarkyti.
Dar viena kategorija – nebaigtos statybos, už kurias atsakingi tiek privatūs asmenys, tiek valstybė ar savivaldybė. Visais atvejais miestas kartu su valstybe tariasi kaip spręsti problemas“, – paaiškino S.Bieliūnė.
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas kalbėjo, jog vien tik noro nugriauti ar parduoti bešeimininkius ar valstybės funkcijoms nebereikalingus pastatus neužtenka. Būtina parengti sklypo ar pastato dokumentus – visi procesai užtrunka iki ketverių metų, ypač jautriose miesto vietose, kur papildomai privalu parengti architektūrines sąlygas, kad potencialus pirkėjas žinotų, koks jo įsigyto NT potencialas.
Anot pašnekovo, parduoti turtą nėra vienintelis tikslas, tačiau, ir apsisprendus jį pritaikyti naujoms funkcijoms, būtina pasirūpinti remontu ar rekonstrukcija. Projektavimo, rangos darbai taip pat užtrunka ne vienerius metus.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų atveju procesus apsunkino ne statybų klausimai, bet diskusijos dėl vizijos, kas turėtų įsikurti architektūriškai ir istoriškai vertingame pastate, o tai taip pat neleidžia imtis skubotų veiksmų.
Kovoja su pasekmėmis
Kiek dažnai Vilniaus miesto savivaldybė iš gyventojų sulaukia informacijos apie įsilaužimus į nenaudojamus pastatus? Pasak S. Bieliūnės, jei per savaitę sulaukiama daugiau nei du 2 tūkst. pranešimų, dažniausiai susijusių su automobilių statymu neleistinoje vietoje, triukšmu, statybų pradžia – dulkėmis ir triukšmu, apie netinkamą nepilnamečių elgesį, pavyzdžiui, įsibraunant į valstybei priklausantį pastatą, sulaukiama tik pavienių pranešimų. Tai nėra masinis reiškinys.
Turto bankas, anot G.Makšimo, įprastai kovoja su pasekmėmis, tačiau daug dėmesio skiria prevencijai: samdo apsaugos įmones, montuoja signalizacijas, nenaudojamus pastatus aptveria, tačiau adrenalino ar pavojingų pramogų ieškančių jaunų žmonių tai nesustabdo.
Pašnekovas primena, jog pavojingos teritorijos uždaromos arba aptveriamos ne šiaip sau, o parodant, jog objektas yra privati nuosavybė, arba kai kuriais atvejais, kad tai ne tik privati nuosavybė, bet ir didesnės rizikos teritorija, kurioje kyla pavojus sveikatai ir gyvybei. Bet kuriuo atveju įsibrovimas į privačią nuosavybę gali užtraukti administracinę atsakomybę, prašoma atlyginti žalą turtui.
„Nelegalus patekimas į nebenaudojamus pastatus – ne tik turto niokojimas, bet ir grėsmė sveikatai bei gyvybei. Įeidamas į nesaugų pastatą jaunuolis gali patirti traumą, apleistame pastate būtų labai sudėtinga prisišaukti pagalbos. Mes stengiamės, kad panašių nelaimių neįvyktų, tam skiriame dėmesio ir lėšų, tačiau svarbu didinti ir visuomenės sąmoningumą“, – kalbėjo Turto banko generalinis direktorius.
Teigiama, jog viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės renkasi nelegalius apsilankymus apleistuose, nenaudojamuose pastatuose – kokybiško užimtumo trūkumas.
Anot vicemerės, valstybė neformalųjį švietimą remia 6 milijonais, antra tiek prisideda savivaldybė – vaikų popamokinei veiklai skirta 35 tūkst. mokinio krepšelių. Vilniuje veikia visos dienos mokyklos – pradinių klasių moksleiviai turi galimybę likti mokyklose, kol tėvai dirba. Tuo metu vaikai užsiima namų darbų ruoša, jiems teikiama specialistų pagalba, vyksta neformaliojo švietimo užsiėmimai.
Paaugliai laukiami atviruose jaunimo centruose, jiems duris atveria nevyriausybinės organizacijos.
Vilniuje mokosi ketvirtadalis visos Lietuvos moksleivių ir gyvena trečdalis visų Lietuvos vaikų, taigi, labai svarbu jie užtikrinti kokybišką ugdymą, bet ir popamokinę veiklą, ir Vilnius tą daro.
„Paauglystėje jaunuoliai išbando ribas, smalsauja, kai kuriems jaunuoliams sunku pasakyti draugams „ne“, jie tinkamai neįvertina aplinkybių ir pavojaus. Nelegalų lankymąsi valstybei priklausančiuose pastatuose lyginčiau su psichoaktyvių medžiagų bandymu – nepriimtina, bet smalsu išbandyti. Žinoma, jaunuolių elgesiui įtakos turi socialiniai tinklai, kuriuose gimsta įvairūs, kartais pavojingi, iššūkiai, kopijuojami kiti neteisėtai besielgiantys jaunuoliai. Kartais pavojingų pramogų griebiamasi neturint veiklos. Kartu su Turto banku ir policijos pareigūnais analizavome vaikų, kurie pavojingai pramogauja, kompanijas. Vieni apie galimybę patekti į apleistą pastatą sužinojo socialiniuose tinkluose, bandė kopijuoti tą padariusius paauglius. Patys pirmieji tą padarė spontaniškai, ir tie vaikai, priešingai nei daugelis mano, nebuvo iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Ne tik nelegalus lankymasis apleistuose pastatuose, bet ir kiti iššūkiai gali kainuoti sveikatą arba gyvybę. Apie tokias rizikas su vaikais kalbėti būtina“, – atkreipė dėmesį S.Bieliūnė.
Kartais paaugliai ryžtasi rizikuoti ne tik dėl noro pasirodyti prieš draugus, bet ir norėdami atkreipti tėvų dėmesį. Pasak pašnekovės, mieste fiksuojama blogėjanti vaikų, ypač paauglių, psichikos sveikata – tai susiję su globalia situacija, kurioje mes gyvename, ir yra būdinga visai Europai. „Jauni žmonės daug atviresni nei jų tėvai, o netinkamas elgesys – nebūtinai taisyklių nepaisymas, kartais tai noras pritapti arba atkreipti dėmesį į save“, – kalbėjo pašnekovė.
Turime sėkmės pavyzdžių
Kaip sostinėje sekasi įveiklinti valstybei ar savivaldybei priklausančius pastatus? Vienas sėkmės pavyzdžių – pirmasis Šiaurės Europoje dirbtinės bangos baseinas, įrengtas sostinės Naujamiestyje. Bernardinų sode naujam gyvenimui prikelta „Rotonda“, anksčiau garsėjusi kaip neformalaus jaunimo susibūrimo vieta. Naujininkuose, Tunelio gatvėje, savivaldybė atidarė grupinio gyvenimo namus žmonėms su negalia.
Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto muziejui perdavė du medinius pastatus Šnipiškėse – Giedraičių ir Kintų gatvėse. Kintų gatvėje po rekonstrukcijos planuojama įrengti medinių pastatų detalių restauravimo dirbtuves, kuriose meistrai teiks konsultacijas medinių namų savininkams, o Giedraičių gatvėje – įkurti muziejaus ir vietos bendruomenės susibūrimų ir kultūrinių veiklų erdvę.
Po pusantrų metų besitęsusių projektavimo darbų, netrukus planuojama skelbti rangos darbų konkursą, o po dar poros metų Kirdiejų rūmuose atidaryti pagrindinį miesto muziejų.
Maironio gatvėje antruoju numeriu pažymėtas pastatas kone dvidešimtmetį stovėjo neužbaigtas, jį perėmus savivaldybei, čia planuojama įrengti miesto skaityklą ir erdves šeimoms.
Turto banko portfelyje reikšmingiausias objektas – Lukiškių kalėjimas. „Džiaugiamės, kad jauni žmonės patikėjo idėja, rizikavo ir ėmėsi įgyvendinti pokytį šiame pastatų komplekse, kurio praeitis sunki, o būklė – ne ideali, tačiau kuris buvo išmaniai konvertuotas ir tapo miesto traukos objektu: jame vyksta didžiuliai renginiai, transliuojamos sporto varžybos.
Kokių pokyčių trūksta, kad panašių sėkmės istorijų būtų daugiau? Labiausiai – teisės aktų pokyčių. Taip pat, anot Turto banko generalinio direktoriaus, kartais pasigendama miesto ir valstybės institucijų veikimo greičio.