Ekranų žala – tai faktas, o ne prielaida
Remiantis 2024 m. parengta mūsų klinikos ir recenzentų ekspertų komandos metodine medžiaga, ekranai neigiamai veikia vaikų kalbos raidą, dėmesį, elgesį, net fizinę sveikatą.
1. Daugiau nei pusė vaikų naudoja ekranus valgant.
2. Pandemijos metu vaikų ekrano laikas kai kuriais atvejais išaugo iki 9 valandų per dieną.
3. Vaikai, kurie naudojasi ekranais prieš miegą, patiria miego sutrikimus. Mėlyna šviesa iš ekranų slopina melatonino gamybą – todėl vaikai sunkiau užmiega, jų miegas tampa trumpesnis ir prastesnės kokybės.Vaikai, kurie naudojasi ekranais prieš miegą, dažnai vengia fizinių žaidimų, kurie svarbūs vestibulinei ir propriocepcinei sistemoms – tai trukdo pusiausvyrai, koordinacijai, net pasitikėjimui savimi judant.
4. Regėjimo ir laikysenos sutrikimai. Ilgas žiūrėjimas į ekranus – akių įtampa, sausumas, astenopija (regos nuovargis). Net 1 iš 5 vaikų jau patiria regėjimo pervargimo simptomus. Vaikai ilgai sėdėdami netaisyklingai prie ekranų turi laikysenos problemų, kurių pasekmės gali lydėti visą gyvenimą.
Ekranai vaikystę trumpina. Jie mažina smalsumą, kūrybiškumą, dėmesį, kalbos įgūdžius.
10 „raudonų vėliavėlių“ – ar atpažįstate savo vaiką?
Jei pastebite šiuos signalus – jūsų vaikui jau reikia skaitmeninės pertraukos:
1. Reikalauja ekrano vos pabudęs.
2. Supyksta ar isterikuoja, kai ekranas atimamas.
3. Kalba beveik vien tik apie žaidimus ar filmukus.
4. Naudojasi slapta arba meluoja apie laiką.
5. Tik ekrane jaučia džiaugsmą.
6. Ramina save tik naudodamasis įrenginiu.
7. Nustojo domėtis buvusiomis veiklomis.
8. Nuolat prašo „dar penkių minučių“.
9. Blogiau miega, greičiau pavargsta, skundžiasi galvos/akių/kaklo skausmais.
10. Atsirado dėmesio, elgesio ar laikysenos sutrikimų.
Vasara – metas keisti įpročius
Šiltasis sezonas – puikus metas pradėti gyvą, autentišką vaikystę. Ji neprivalo būti „užpildyta“ ekranu. Ji gali būti atrasta iš naujo:
1. Nustatykite šeimos taisyklę: jokių ekranų iki pietų, valgant, prieš miegą.
2. Organizuokite bent vieną dieną per savaitę be ekranų.
3. Pasiūlykite alternatyvas: žygiai, smėlio pilys, piešimas kieme, knygos.
4. Būkite pavyzdys – ribokite ir savo ekrano laiką.
5. Kalbėkite su vaikais apie tai, kodėl ribojimai reikalingi.
Kuo mažiau ekranų – tuo daugiau prisiminimų.
Mažam vaikui reikia ne dar vienos „edukacinės“ programėlės. Jam reikia akių kontakto, nuotykių kieme, akmens kišenėje, upelio purslų ant kojų, tikro žmogaus žvilgsnio, kai jie pasako „žiūrėk!“. Daug kas prasideda nuo mūsų – suaugusiųjų. Nuo mūsų sprendimo padėti ekraną į šalį ir pasakyti: „eime – pabūkim kartu.“
Pradėkime šiandien. Tyliai padėkime telefoną į šalį ir pasakykime: „Eime – pabūkim kartu.“