Klaipėdoje mieste veikė septyneri šeiminiai namai, o prieš metus buvo įkurti dar vieni, skirti specialiai vaikams, patiriantiems judėjimo sunkumų. Juose vaikams sukurta rūpestinga, namų sąlygas primenanti aplinka, leidžianti visapusiškai dalyvauti kasdienėje veikloje, augti, mokytis ir tobulėti.
Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Projektų finansavimo ir administravimo skyriaus patarėja Loreta Katinienė, šis įgyvendintas projektas orientuotas ne tik į fizinės erdvės pritaikymą vaikams, bet ir vaikų orumą, gerovę, pilnavertišką gyvenimą.
„Pagrindinė idėja – sukurti aplinką, kurioje vaikai, turintys judėjimo sunkumų, galėtų augti šeimai artimoje, jaukioje ir saugioje aplinkoje, o ne didelėje instituciją primenančioje įstaigoje, kuri apriboja vaiko integraciją į bendruomenę ir kasdienes veiklas“, – pabrėžė ji.
Šiuo projektu siekiama iš esmės spręsti įvairias problemas – nuo emocinės raidos, vaikų kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo iki socialinės atskirties.
Modernūs namai – Klaipėdos širdyje
Klaipėdos miesto savivaldybė įvertinusi, kad rinkoje nėra tinkamo būsto, kuris būtų pritaikytas neįgaliesiems ir atitiktų reikalavimus, šeiminiams namams nusprendė pritaikyti savo turimą pastatą centrinėje miesto dalyje. Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų neįgaliųjų poreikius, o patalpos garantuotų privatumą, jaukumą, būtų funkcionalios ir saugios aštuoniems šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams.
Dviejų aukštų pastatas buvo pilnai apšiltintas, pakeistas stogas, aptverta namo teritorija, atnaujintos vidaus erdvės, įsigyta visa reikalinga įranga ir baldai.
„Įgyvendinant projektą atliktas vidaus patalpų rekonstravimas bei pritaikytas būstas neįgaliųjų poreikiams: įrengtas uždaras keltuvas, nes pastatas yra 2 aukštų, pandusas, atnaujintos grindys, sienos, lubos, praplatintos durų angos, pritaikytos neįgaliesiems sanitarinės patalpos, atlikti elektros instaliacijos darbai, įsigyta reikalinga įranga ir baldai.
Taip pat sutvarkyta teritorija prie šeiminių vaikų globos namų, įrengti pėsčiųjų takai, privažiavimo kelias, vaikų žaidimo aikštelė ir pavėsinė“, – pasakojo L.Katinienė.
Vaikai mokomi svarbiausių gyvenimo įgūdžių
Pasak Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Editos Navickienės, tokie namai iš esmės atkuria šeimos modelį tiek aplinkos, tiek santykių prasme. Juose vaikai auga ir mokosi vieni iš kitų, o suaugusieji rūpinasi jų saugumu, ugdymu ir socialiniu vystymusi.
Rytą vaikai pradeda pusryčiais, eina į mokyklą ar dalyvauja ugdymo veiklose, grįžę ruošia namų darbus, pietauja, užsiima laisvalaikio veiklomis. Vakare – vakarienė, poilsis, pasiruošimas kitai dienai.
„Gyvenimo organizavimas yra orientuotas į vaikų gerovę, jų įtraukimą į kasdienius darbus ir veiklas, taip pat į jų socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimą. Vaikai po pamokų įtraukiami į įvairias kitas veiklas – žaidimus, kūrybines dirbtuves, išvykas, sportą ar socialinius renginius, kurie skatina jų socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.
Dažnai organizuojami mokymosi procesai, pagalba ruošiant namų užduotis, papildomos ugdymo veiklos, užimtumo būreliai, siekiant užtikrinti, kad vaikai gautų reikiamą švietimą ir asmeninį augimą“, – paaiškino E.Navickienė.
Jos teigimu, ugdymo procesas apima labai platų spektrą: vaikai mokomi asmeninės higienos, sveikatos priežiūros, maisto gaminimo, namų ruošos. Taip pat – biudžeto planavimo, atsakingo apsipirkimo, laiko valdymo.
Didelis dėmesys skiriamas socialiniams ir bendravimo įgūdžiams: empatijai, konfliktų sprendimui, atsakomybei, komandiniam darbui. Jie mokosi, kaip saugiai elgtis gatvėje ar internete, kaip atpažinti riziką, kaip pasitikėti savimi ir planuoti dieną.
E.Navickienė pasidžiaugė, kad vaikams persikėlus gyventi į šeiminius namus matomi akivaizdūs elgesio ir emocinės būsenos pokyčiai.
„Vaikai džiaugiasi šviesiais ir jaukiais kambariais, ypač merginos, turinčios asmeninius kambarius, kuriais nereikia dalintis su kitais vaikais. Gyvendami šeiminiuose namuose vaikai turi aukštesnę savivertę, jaučiasi mažiau stigmatizuojami, lengviau integruojasi į visuomenę“, – sakė pašnekovė.
Naujoji gyvenamoji aplinka leidžia vaikams ne tik atsiskleisti kaip asmenybėms, bet ir kurti santykius, kurie primena šeimos ryšius – glaudžius, saugius ir pastovius. Vaikai drąsiai kviečia draugus į svečius, aktyviai dalyvauja kasdienėje namų veikloje, tampa atsakingesni ir labiau savarankiški.
„Vaikai patys tvarkosi namus, prisideda prie maisto ruošimo, kartu eina apsipirkti, dalyvauja priimant šeimynos sprendimus, tokius, kaip planuojamos laisvalaikio veiklos ar namų taisyklės“, – pasakojo E.Navickienė.
Kasdienybės herojai – socialiniai darbuotojai, tampantys šeimos nariais
Už kiekvieno vaiko saugumo ir gerovės slypi suaugusieji – ne tik savo darbą išmanantys specialistai, bet ir širdimi savo profesiją pasirinkę žmonės. Šeiminiuose namuose komandą sudaro 2 socialiniai darbuotojai ir 4 individualios priežiūros darbuotojai.
Socialiniai darbuotojai ne tik vertina vaikų socialinius poreikius, bet ir kuria individualius pagalbos planus, organizuoja paslaugų teikimą, bendrauja su mokyklomis, sveikatos įstaigomis, savivaldybėmis. Jie yra atsakingi už vaikų ugdymą, sveikatą, užimtumą ir emocinę gerovę.
„Socialinės darbuotojos atstoja mamas – jos eina į vaikų klasės susirinkimus, lanko mokyklos renginius, palydi pas gydytojus, kartu švenčia, džiaugiasi, liūdi, mokosi, auga ir stiprėja. Socialinių darbuotojų vaidmuo yra labai svarbus, nes jie padeda vaikams mokytis, suteikia palaikymą ir pavyzdį“, – pridūrė pašnekovė.
Individualios priežiūros darbuotojas kasdien padeda vaikui – palaiko emocinį ryšį, moko kasdienių įgūdžių, užtikrina vaikų saugumą, pagalbą kasdienėje veikloje.
Šeiminių namų vaikams ir darbuotojams pagalbą teikia psichologas, vyr. socialinis darbuotojas ir kiti specialistai.
„Įstaigoje dirbantys specialistai, remdamiesi profesionalumu ir žmogiškumu, kasdien rūpinasi vaikų saugumu, emocine gerove ir socialinių įgūdžių ugdymu, kurdami pagrindą jų sėkmingam ir visaverčiam gyvenimui.
Čia, kur susitinka vaikų svajonės ir specialistų atsidavimas, gimsta mažieji stebuklai – saugūs ryšiai, pasitikėjimas ir naujos gyvenimo pradžios“, – dalijosi E.Navickienė.
Kaimynystė, kurioje auga ne tik vaikai, bet ir visuomenė
Šeiminių namų įsikūrimas bendruomenėje tampa pokyčiu, kurį jaučia ne tik globojami vaikai ir juos lydintys specialistai, bet ir aplinkiniai gyventojai.
„Vieni vietos gyventojai mato šeiminius namus kaip teigiamą žingsnį vaikų globos sistemoje, jų įkūrimas ir veikla yra palaikoma kaip būdas suteikti vaikams šeimos aplinką ir geresnę gyvenimo kokybę, kiti jaučia nerimą ar susirūpinimą dėl saugumo, vietos vertės ar socialinių pasekmių.
Sėkmingas bendruomenės ir šeiminių namų bendradarbiavimas dažnai priklauso nuo atviro dialogo, informacijos sklaidos ir bendro tikslo siekimo, kad būtų užtikrintas vaikų gerovės ir saugumo jausmas visiems nariams“, – atvirai pasakojo E.Navickienė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad šiais laikais pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris į globojamus vaikus.
„Dar prieš 10–20 metų vaikų globos namai buvo tarsi atskira realybė – didelis pastatas, daug vaikų, mažai ryšių, mažai galimybių, daug stigmų. Globojami vaikai dažnai buvo laikomi „kitokiais“, susidurdavo su atstūmimu.
Šiandien šeiminiai namai sėkmingai įsiliejo į Klaipėdos miesto bendruomenę – vaikai gyvena tarp mūsų, lanko tas pačias mokyklas, žaidžia tose pačiose aikštelėse, apsiperka tose pačiose parduotuvėse. Ir svarbiausia, nėra jokio užrašo ar iškabos ant šeiminių namų butų durų ar namo.
Šeiminiai namai – tai ne tik butas ir mažesnis vaikų skaičius, bet ir kitoks santykis su vaiku. Visuomenė tampa brandesnė – keičiasi stereotipai, mažėja stigmų, žmonės labiau įsitraukia: savanoriauja, globoja, priima“, – pasakojo E.Navickienė.