Tikrosios Žvėryno bendruomenės pirmininkė, buvusi kriminalinės policijos pareigūnė, NT ekspertė, 3 vaikų (14 m.; 9 m.; 4 m.) mama Rasa Pavarienė naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad tragedija giliai palietė visą Žvėryno bendruomenę, ypač tėvus, turinčius panašaus amžiaus vaikų. Po žiauraus nusikaltimo daugelio šeimų gyvenimas akimirksniu pasikeitė, pokalbiai apie saugumą tapo kasdienybe.
„Vos ne kiekvienoje šeimoje po šios tragedijos įvyko pokalbis: „Tu daugiau niekur neisi, liksi namuose.“ Tą patį pasakiau ir savo sūnui, gimusiam 2010-aisiais. Jis sako: „Einu į „Panoramą“. O aš atsakiau: „Dabar jau neisi, būsim namuose.“ Tas nesaugumo jausmas atsiranda automatiškai.
Kaip bebūtų, jaučiu ir dėkingumą, kad turiu savo vaikus šalia. Bet kartu atsiranda ir baimė, kad nežinai, kurį kitą palies ši tragedija. Tai tarsi „tiksinti bomba“ – nežinai, kas bus sekantis“, – neslėpė susirūpinimo R.Pavarienė.
Mano, kad tokie įvykiai – tik pradžia
Žvėryno bendruomenės nariai išgyvena dėl savo vaikų saugumo ir reiškia nusivylimą teisėsauga, kuri, prisidengdama įstatymais, atsisako atskleisti daugiau informacijos apie nusikaltimą – kas yra žudikas ir kas lėmė tokį kraupų paauglio poelgį.
R.Pavarienė neslepia kartėlio dėl to, kokius prioritetus, jos manymu, šiuo metu turi valstybės institucijos. Kaip buvusi kriminalinės policijos pareigūnė, ji atvirai kritikuoja sistemą.
„Policijos ir teisėsaugos pozicija tokia, kad žmogaus gyvybė nėra aukščiausias prioritetas. Pirmoje vietoje – akcizinės prekės. Esu buvusi policijos pareigūnė ir viešai yra transliuojama, kad būtent jos laikomos svarbiausiu prioritetu. Tai – pasityčiojimas iš visuomenės. Dėl to ir turime tokias pasekmes. Aukščiausia vertybė turi būti žmogus ir jo gyvybė.
Dabar yra saugomas įtriamojo portretas, ginamos vaiko teisės, interesai, jis turi būti apsaugotas. Tačiau ko mes galime pasimokyti ir ką galime padaryti, kad tokios tragedijos ateityje nepasikartotų?“ – atvirai nuomonę išsakė ji.
Pasak R.Pavarienės, bendruomenėje taip pat vengiama charakterizuoti įtariamąjį ar viešai svarstyti jo elgesio motyvus.
„Apie tai nekalbama, žmonės užsivėrę. Tie, kurie pažįsta, nenori komentuoti, nenori pakenkti, nes visi esame linkę, kad jeigu asmeniškai žinai, norisi kažkaip pateisinti. Todėl negalėčiau charakterizuoti vieno ar kito vaiko iš patikimų šaltinių“, – kalbėjo pašnekovė.
Nors pareigūnai ramina, esą pavojus eliminuotas, Žvėryno bendruomenėje viešpatauja kitokios nuotaikos. Tėvai nesijaučia saugūs, o pati R.Pavarienė įsitikinusi, kad tokie baisūs įvykiai – tik pradžia.
„Policija mums sako: „Būkit ramūs, žudikas sulaikytas“. Tačiau tai jau pasekmė, o priežasčių – daug. Jaunų žmonių, linkusių į tokią agresiją, yra daugiau. Mes nežinodami to portreto, nežinodami priežasčių, negalime užkirsti kelio kitoms nelaimėms, kurios vienareikšmiškai atsitiks. Nesinori būti blogu pranašu, bet tai akivaizdu.
Nesaugumo jausmas yra pasėtas. Nuo to, kad policija susitvarkė su pasekmėmis, mums nėra ramiau. Suprantame, kad sutvarkyta tik viena pasekmė, o su priežastimis niekas nedirba. Viskas įvyko policijos departamento pašonėje, tai yra siaubinga. Bendruomenėje kalbame apie tai, kad Žvėryne, kuris yra arti miesto centro, trūksta patruliavimo“, – nuogąstavimo neslėpė 3 vaikų mama.
R.Pavarienė atvirauja, kad bendruomenėje jaučiamas ne tik nerimas, bet ir išaugęs budrumas. Po žiauraus įvykio daugelis tėvų pradėjo dar labiau stebėti savo vaikų elgesį, aplinką ir bendraamžius.
„Saugome savo vaikus, stengiamės išlikti budrūs, nes situacija yra ganėtinai prasta ir požymių, kad ji gerės, nelabai yra. Priežasčių mes nežinome, bet viena aišku – tokiam žiauriam elgesiui nėra ir negali būti pateisinimų.
Norisi apsaugoti vaikus, padėti tiems, kurie linkę į agresiją ar neprognozuojamą elgesį, bet ką su tuo daryti, nežinia. Dauguma tėvų turbūt pastebi tuos atvejus, kai akivaizdu, jog su vaiku bus bėdų. Nežinau, kaip buvo šiuo atveju“, – mintimis dalijosi R.Pavarienė.
Nors oficialiai neskelbiama, kurios mokyklos mokinys buvo nusikaltimą įvykdęs paauglys, pasak R.Pavarienės, bendruomenėje apie tai kalbama. Moters teigimu, šią ugdymo įstaigą lankančių moksleivių elgesys vietos gyventojams jau seniai kelia klausimų.
„Ta mokykla Žvėryne tampa tam tikra dėme. Tie vaikai turi visokių problemų ir neša jas į gatves. Man pačiai teko žiemą pranešti direktorei, fotografuoti mokines nederamai elgiantis, keikiantis, rūkant pamokų metu viešoje vietoje. Bandome mes, patys žvėryniečiai, drausminti tuos vaikus, bet tai, žinoma, nėra mūsų funkcija.
Mano vaikai lanko kitą mokyklą. Kalbėjomės su mokyklos bendruomene per susitikimą – nuspręsta, kad bus dar daugiau dėmesio skiriama patyčių prevencijai, vaikų saugumui ir nesaugumo jausmo mažinimui. Mūsų mokykloje daug dėmesio skiriama apsaugai: per pertraukas moksleiviai negali išeiti iš teritorijos, net ir vyresnių klasių mokiniai.
Telefonais leidžiama naudotis tik dvyliktokams, o visiems kitiems griežtai draudžiama. Mokykloje dirba puiki apsaugos komanda, tėvai taip pat pasiskirstę budėjimais. Tai vyksta jau metus“, – sakė ji.
Vaikai į tragediją reaguoja kitaip nei suaugusieji
Patys vaikai, pasak R.Pavarienės, į tragediją reaguoja skirtingai. Nors tai palietė visus, tačiau dažnas paauglys nesuvokia grėsmės rimtumo.
„Vaikai apie tai kalba ženkliai mažiau, visgi, jų savisaugos lygis ir suvokimas, kad taip galėjo nutikti bet kam, yra žemesnis. Dauguma jų įsivaizduoja, kad jiems taip nenutiktų, kad jie gintųsi. Situacijos vertinimas nėra visiškai adekvatus. Žinoma, vaikams taip pat neramu, jie klausia: „kas?“, „kodėl?“. Tai klausimai, į kuriuos nėra atsakymų“, – atviravo ji.
Žvėryno bendruomenėje netyla diskusijos, kaip elgtis šiuo metu, ką būtų galima padaryti. Nuomonės, anot pašnekovės, išsiskiria, tačiau dauguma renkasi nesėdėti rankų sudėję.
„Bendruomenėje yra pasiskirstymas į dvi barikadų puses. Vieni sako, kad nieko daryti nereikia – esą temų eskalavimas tik dar labiau didina problemą. Bet aš pati, kaip ir didžioji dauguma mūsų bendruomenės narių, manome, kad reikia ką nors daryti. Kalbamės, diskutuojam, emocijų labai daug. Nėra nė vieno žmogaus, kurio ši tragedija nebūtų palietusi.
Žinoma, mes jau niekuo nebegalime padėti šeimai išspręsti šios situacijos, bet galime bent trupinėliu prisidėti. Pavyzdžiui, rinkdami paramą. Galbūt ji padengs bent dalį advokatų išlaidų“, – sakė R.Pavarienė.
Nepaisant nerimo ir bejėgiškumo jausmo, Žvėryno bendruomenė ieško būdų, kaip padėti vieni kitiems. Anot R. Pavarienės, kiekvienas prisideda tuo, kuo gali.
„Turime gydytoją, kuri yra žvėrynietė. Ji pasiūlė pagalbą visiems, susiduriantiems su patyčiomis, nerimu ar grėsmėmis. Į ją galima kreiptis drąsiai ir telefonu, ir anonimiškai. Ji pasirengusi suteikti tokią pagalbą, kokios žmogui reikia.
Mūsų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas kasdien 18 valandą aukoja mišias už jaunimą. Visi bandom prisidėti tuo, kuo galime“, – pasakojo R.Pavarienė.
Pastebi sistemos spragas
R.Pavarienė atvirai išdėstė, ką, jos nuomone, reikėtų keisti, norint išvengti panašių tragedijų ateityje. Pasak moters, vienas iš pagrindinių dalykų yra vaikų užimtumas. Tačiau, anot jos, tai Žvėryne yra gana opi problema.
„Nuo mažens vaikai turėtų būti įtraukiami į sporto užsiėmimus, būreliai turėtų būti prieinami visiems ir visoms socialinėms grupėms. Vaikams, kuriems labiausiai reikia įsitraukti į veiklas, sportas ir būreliai mūsų rajone yra sunkiai prieinami.
Nors Žvėrynas yra vienas iš prestižiškiausių rajonų, daugybė šeimų susiduria su tuo, kad būrelius riboja finansai. Visi mes žinome klasėse vaikų, kurie yra agresyvūs, nesutelkia dėmesio, yra problematiški. Juk žinoma, kad aktyvumas yra labai svarbus sveikatai.
Kuo jaunas, besiformuojantis žmogus yra aktyvesnis, tuo jis automatiškai labiau aplink save formuoja aplinką su žmonėmis, kurių interesai yra sportas, o ne, tarkim, vagiliavimas, girtuokliavimas ar narkotikai, kas dabar yra didelė problema. Kuo didesnis užimtumas, tuo mažiau lieka terpės blogiems dalykams“, – įsitikinusi R.Pavarienė.
Kalbėdama apie visą Lietuvą sukrėtusią tragediją, pašnekovė akcentuoja ir sistemos spragas. Anot jos, net kai vaiko elgesys kelia akivaizdžią grėsmę aplinkiniams, mokyklos ir institucijos lieka bejėgės.
„Yra vaikų, kurie klasėje kelia pavojų kitiems. Tačiau mokyklos nieko negali padaryti. Įsijungia socialiniai darbuotojai, gerovės komisija, vaikų teisės, bet realiai jų rankos surištos.
Vaiko pašalinti iš mokyklos negali. Vaikų teisių vaidmuo yra tik pagąsdinti, jiems reikia daugiau įgalinimų, nes, kai dešimtokas gauna penkis ar septynis įspėjimus ir nieko neįvyksta, jis supranta, kad sistema neveikia.
Toliau vyksta tragedijos. Aš, kaip buvusi policijos pareigūnė, matydavau savo vaikų klasėse vaikus, kurie yra „tiksinčios bombos“. Ir visada sakydavau kitiems tėvams, kad mes turime ką nors daryti. Kuris tapsim auka, yra tik laiko klausimas. Tie žodžiai išsipildydavo, ačiū Dievui, ne baisiausiu scenarijumi“, – kalbėjo pašnekovė.
R.Pavarienė įsitikinusi – grėsmes galima atpažinti gerokai anksčiau, tačiau tam būtina pasirūpinti, kad švietimo įstaigos turėtų tinkamus įrankius.
„Mokytojai ir švietimo įstaigų darbuotojai jau ankstyvame amžiuje gali atpažinti vaikus, kurių elgesys kelia nerimą. Turėtų būti organizuojami mokymai, kaip identifikuoti kylančias grėsmes ir kaip su jomis dirbti.
Jei matomas vaiko neprognozuojamas, kitų vaikų atžvilgiu neadekvatus elgesys, būtina kuo anksčiau įtraukti kompetentingus specialistus, kurie galėtų padėti tiek vaikui, tiek jo šeimai.
Tačiau jei tas vaikas jau kelia realią grėsmę ar sukelia skausmą kitiems, jis turi būti pašalintas iš bendruomenės, kad nežalotų kitų vaikų. Tai yra būdas užkirsti kelią rimtoms pasekmėms“, – komentavo ji.
„Apie tai reikia kalbėti, o ne apsimesti, kad nieko nenutiko“
Pasak R.Pavarienės, būtina ne tik stebėti vaikus, bet ir ugdyti sąmoningumą tėvų tarpe, kalbėti apie priklausomybes, kurios kelia grėsmę jauno žmogaus realybės suvokimui, elgesiui, psichikai.
„Užimtumas, tėvų švietimas, pokalbiai apie telefonų, kompiuterių naudojimą, priklausomybę keliančius žaidimus, kurie atitolina realybės suvokimą, visa tai labai svarbu. Dažnai tėvams atrodo, kad lengviausia išeitis yra numesti vaikui telefoną, bet tai yra priežastys, dėl kurių turime baisias pasekmes.
Net jei dabar, idealiu atveju, imtume taikyti visus įmanomus sprendimus, realius pokyčius matytume turbūt tik po penkerių metų. Tačiau jei nieko nedarysime, labai greitai matysime dar daugiau tragedijų“, – įsitikinusi ji.
Moters teigimu, skaudžiausia tai, kad teisėsauga dažnai pradeda veikti tik tada, kai jau būna per vėlu.
„Policijos rankos yra surištos. Kol neįvyksta sunkus nusikaltimas, jie nieko negali padaryti. Tokie žmonės yra sustabdomi tik tada, kai kažką užmuša. Tai yra siaubinga. Jeigu tik sužalojo, o ne užmušė, tai teisėsauga efektyviai nedirba. Apie tai reikia kalbėti, o ne apsimesti, kad nieko nenutiko“, – teigė Žvėryno bendruomenės pirmininkė.
Moteris savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rugpjūčio 5 d. paskelbė įrašą, kuriame ragina paremti skaudžią netektį išgyvenančią žuvusio paauglio šeimą.
„Užuojauta – nepakankama. Reikia veikimo. Tad šiandien turime pasirinkimą: arba toliau tylėti ir laukti, kol kitas vaikas taps auka, arba garsiai reikalauti atsakomybės, keisti įstatymus, reikalauti realios, o ne simuliuotos pagalbos. Ši tragedija – ne pavienis atvejis. Ji – pasekmė. Pasekmė metų neveiklumo, atsakomybės stokos, ir visuomenės abejingumo.
Todėl kviečiame visus, kuriems skauda ne tik širdį, bet ir sąžinę – aukoti į „Tikrosios Žvėryno Bendruomenės“ sąskaitą“, – rašoma socialinio tinklo įraše.
Galintys prisidėti, informaciją, kaip tą padaryti, gali rasti žemiau nurodytame įraše.
Žmogžudystę įvykdė bendraamžis
Primename, kad siaubingas nusikaltimas buvo įvykdytas rugpjūčio 3 dieną. Kaip rašė portalas Lrytas, nužudytas 15-metis rastas sekmadienio rytą. Kūnas buvo šiukšlių konteineryje. Policija tą patį rytą sulaikė žmogžudyste įtariamą aukos bendraamžį, kuris davė parodymus.
Portalo Lrytas žiniomis, jis jau sekmadienį pripažino kaltę.
Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi informacija, kad įtariamasis, pristatytas į nusikaltimo vietą, parodė pareigūnams, kaip įvykdė egzekuciją ir paslėpė palaikus.
Žmogžudystė – ypatingai žiauri, ant kūno gausu smurto žymių. Pirminiais duomenimis, žudikas mėgino nuslėpti nusikaltimą, palaikus degindamas, atskirdamas juos dalimis.
Ugniagesiai iškvietimo dėl minėto konteinerio buvo sulaukę du kartus: sekmadienio naktį, apie 1 val. 39 min. konteineriui suliepsnojus ir 10 val., kuomet reikėjo suteikti pagalbą policijai.
Naktį užgesinus gaisrą, kūnas nebuvo pastebėtas – palaikai buvo aptikti tiktai sekmadienio rytą.