Moteris neslepia – priežastis, verčianti jos dukterį bėgti iš namų, yra narkotikai. Žolė, „ratai“, metamfetaminas, kokainas, amfetaminas, „kristalas“ – po kiekvieno pabėgimo ir suradimo ligoninėje atliekami penkiolikmetės kraujo tyrimai rodo ją vartojant visus įmanomus narkotikus, nebent išskyrus heroiną.
Jau dvejus su puse metų, taigi, nuo trylikos, graži, dainuojanti ir dainas kurianti talentinga paauglė yra nuo jų priklausoma. Bėgimai iš namų, policijos ir kitų tarnybų apsilankymai yra tapę namų kasdienybe. Jaunesnioji sesė, kuriai dabar dvylika, prarado dalį vaikystės. Kartais ruošia pamokas, kambaryje sėdint policijai.
„Narkotikai sugadino mūsų gyvenimą. Mano antra dukra, dvylikametė, nuolat gyvena strese. Kai vyresnioji tapo priklausoma, pradėjo vogti, bėgti iš namų. Pas mus parom važiuoja tarnybos – policija, greitoji, mes neturime normalaus gyvenimo“, – pasakojo Neringa.
Neringa atvirai pasakoja savo skaudulius ne šiaip ieškodama paguodos – ašarų jau išverkta nesuskaičiuojama galybė. Moteris stoja į kovą už savo vaiką. Ir už kitus panašius vaikus, už jų ateitį, kuri yra ir visų mūsų ateitis.
Suradus vėl pabėga
Po socialinių tinklų sujudimo surasta ir paguldyta į psichiatrijos ligoninę paauglė spėjo dar kartą pabėgti – išlipo pro ligoninės langą.
„Klaipėdoje nėra įstaigos, kuri gali padėti. Policija suranda vaiką, tada ligoninė atlieka narkotikų testą, kuris, aišku, yra teigiamas, nes vaikas yra priklausomas, tada jį paleidžia namo, ir vaikas vėl bėga naujos dozės. Tai užburtas ratas“, – skundėsi mama.
Neringa su viltimi laukia konsultacijos rugpjūčio 19 d. Kauno RPLC paauglių skyriuje, kur paauglius guldo ir gydo nuo narkotinių priklausomybių, tačiau ten yra tik dešimt lovų, tad net ir po konsultacijos vieta jau dabar pagalbos reikalingai mergaitei galbūt atsiras tik rudenį. Paauglė jau yra ten gulėjusi dvi savaites ir, pasak mamos, tai buvę labai veiksminga – du-tris mėnesius po to dukra buvo „švari“, grįžo į mokslus, būrelius, bet tada, deja, su draugų pagalba ir vėl „atkrito“.
Dar viena tokia įstaiga yra Vilniuje, kur lovų taip pat labai mažai. „Visi žmonės, kurie laukia eilėje, lygiai taip pat verkia, kaip ir aš – paimkit mano vaiką, sūnų, dukrą gydymui...“ – apie liūdną situaciją pasakojo paauglės mama.
Kol ateis eilė konsultacijai, moteris paprašė jos dukrą palaikyti psichiatrijos ligoninėje. „Kai nuėjau aplankyti, ji praverkė visą valandą, kaukė – „Paimk mane, mama, aš nenoriu būti su psichiškai nesveikais“. Ten iš tiesų guli psichikos ligoniai, o tie vaikai nėra psichikos ligoniai, jie turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau Klaipėdoje nėra institucijos, kur būtų galima juos palaikyti, kad nebėgtų ir toliau nevartotų. Policija neturi tokios patalpos. Lieka psichiatrijos ligoninė, kuri nėra įkalinimo įstaiga. Langai be grotų – vaikai pabėga, iššoka.
Jeigu aš ją dabar pasiimsiu namo, ji po paros vėl pabėgs, nes yra priklausoma. Esu pervargusi, naktimis nemiegu“, – kalbėjo Neringa. Pastaruosius 2–3 mėnesius dukra iš namų pabėgdavo kas savaitę.
„Suranda, paleidžia. Aš turiu eiti į darbą, užrakinu duris – pabėga per balkoną. Paskutinį kartą ir ugniagesius kvietėm, nes bandė su pledu lipti per balkoną iš trečio aukšto“, – pasakojo mama.
Bet net ir dėl Kauno nėra jokių garantijų. „Dabar ji, norėdama išeiti iš psichiatrinės, sako, kad sutinka gydytis Kaune. Bet jau taip yra buvę, kai jai šiek tiek pagerėdavo, sakydavo, kad nebevažiuos ir atsisako gydymo. O jeigu paauglys, vyresnis nei 14 metų, atsisako gydymo, niekas negali jo priversti. Jeigu jis nepadės parašo, tėvai ar globėjai negali priversti jo važiuoti gydytis. Vaiko teisės irgi tik rankom skėsčioja“, – sakė Neringa.
Ji su advokate sieks, kad psichiatrijos ligoninė parašytų teismui prašymą, kad jos dukrai būtų skirtas priverstinis gydymas, mat ji pati kaip mama negali kreiptis į teismą dėl priverstinio gydymo, pagal įstatymą tą gali padaryti tik institucija.
Platina tokie pat vaikai
Dukra mamai papasakojo, kad paaugliams narkotikų gauti paprasčiau nei paprasta. „Maximoje“ cigarečių jiems sunkiau nusipirkti, nei gauti narkotikų“, – konstatavo Neringa. Visko galima gauti net mokyklų tualetuose. Narkotikus platina ne kokie suaugę dėdės su kapišonais, besitrinantys aplink mokyklas, nuo kurių šios tveriasi tvoromis, o tokie pat bendraamžiai mokiniai.
„Viskas prasideda nuo mokyklos. Vaikai, paaugliai yra mokyklose. Platintojais įdarbinami paaugliai, nes jie nebaudžiami. Įstatymuose yra spragos – vaikus gina vaikų teisės.
Policija, suradusi nepilnametį platintoją, išsikviečia jį į apklausą, bet nieko negali padaryti, nes negali pažeisti jo teisių. Na, patąsys po vaikų teises, ten posėdžiukas, ir jis vėl – į gatvę. Blogiausiu atveju, jeigu pas jį randa kokios „žolės“, tėvams išrašo baudą, tėvai ją susimoka, o paauglys toliau platina.“, – pasakojo klaipėdietė.
Neringa, atvirai socialiniame tinkle „Facebook“ prabilusi apie problemas gauti pagalbą nuo narkotikų priklausomiems paaugliams, sako gavusi nemažai informacijos apie kvaišalų platinimo vietas Klaipėdoje, net ir pačių platintojų nuotraukų, bet negali jų viešinti perspėjimo tikslais, nes pati liktų kalta pažeidusi tų paauglių teises.
Informaciją, kur gauti narkotikų, paaugliai lengvai gauna per socialinius tinklus, bet policija neturi pakankamai pajėgumų, kad sektų tas programėles ar apsimetę vartotojais sugaudytų platintojus. „Reikia, kad būtų pajungta daugiau savanorių, kurie vykdytų tokias operacijas“, – iškėlė mintį Neringa.
Pasak jos, jau nebėra taip, kaip seniau, kai susitikdavo platintojas su pirkėju tiesiogiai. „Dabar viskas vyksta tose platformose, programėlėse, kur visur viskas išsitrina. Apmokėjimas dažniausiai atliekamas internetine valiuta, kaip bitkoinai, arba pasakoma, kur palikti pinigus, kitas asmuo juos paima, dar kiti išnešioja. Tas, kuris sumokėjo, gauna lokaciją, po kokiu balkonu ar palange pasiimti. Taip pat egzistuoja butai, į kuriuos eina žmonės užsipirkti pigiau, bet policija nieko jiems nepadaro“, – pasakojo priklausomos paauglės mama.
Prasidėjo nuo „veipukų“
Kad dukra priklausoma, Neringa suprato, kai jai buvo trylika. O viskas prasidėjo jau nuo dvylikos. „Cigaretės, „veipukai“, o nuo trylikos prasidėjo sunkesni dalykai, kaip „žolė“.
Paauglių mamų grupėse mamos „veipukus“ nurašo paauglystės smalsumui, norui išbandyti. Maniau, kad mano dukra irgi tiesiog pabandė. O kaip prasidėjo narkotikai, mes net nežinom.
Paaugliai ima pirkti „veipus“ iš žmonių, kurie juos pardavinėja pigiau nei parduotuvėje, be to, parduotuvėje paaugliams jų neparduoda. O tie platintojai į „veipus“ įdeda žiurkių nuodų ar narkotinių medžiagų. Tada paaugliai tampa priklausomi ir pereina prie kažko stipriau“, – sakė Neringa.
„Jau ir devynmečiai yra prie jų pratinami. Duoda netgi nemokamai pabandyti. O tada jie tampa priklausomi“, – sakė mama.
Pasak jos, daugumoje Klaipėdos mokyklų neleidžiama tikrinti vaikų dėl narkotikų – moteris žada siekti, kad toks patikrinimas visose mokyklose būtų privalomas.
Kyla į kovą dėl vaikų
„Dėl nieko nebegėda, noriu viešinti šią problemą, kad jungtųsi visi miestai, eisim iki Seimo. Turiu advokatę, kitą savaitę Klaipėdoje darysim susirinkimą su Savivaldybe, Vaikų teisėmis, policija, medikais, psichologinėmis tarnybomis, dirbančiomis su vaikais.
Tėvai po vieną kovodami nieko nepakeis – reikalinga teisinė, įstatyminė bazė. Vakar apskambinau kelis reabilitacijos centrus – per visą Lietuvą jų nemažai, bet į juos priima tik nuo 18 metų. O nepilnamečiams net nėra jokio gydymo. Tai ką daryti tėvams? Arba nuleidžiam rankas ir mūsų vaikai miršta, arba bandom kažką daryti“, – sakė ryžtingai nusiteikusi mama.
Ji prašys savivaldybės ir medikų skirti patalpą Klaipėdoje, tegul ir su penkiom lovom, ir personalą, kad ir uostamiestyje atsirastų panaši įstaiga paaugliams, kaip Vilniuje ir Kaune. „Jeigu reikės, ant kelių atsiklaupsiu ir maldausiu“, – žadėjo Neringa.
Steigti didesnio centro Klaipėdoje neleidžia gyventojai
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė, kalbėdama apie pagalbą priklausomiems paaugliams Klaipėdoje, paminėjo RPLC Klaipėdos filiale veikiantį Vaikų dienos stacionaro skyrių, kur su nepilnamečiais dirba daug puikių specialistų. Tik Neringos patirtis rodo, kad įtikinti priklausomą paauglį ten lankytis, jeigu jis atsisako, nėra galimybių. Leidimo Klaipėdoje steigti panašią įstaigą, kaip Vilniuje ir Kaune, centras, pasak direktorės, negauna dėl gyventojų protestų.
– Koks yra nepilnamečių priklausomybės nuo narkotinių medžiagų mastas Lietuvoje? – Lrytas paklausė RPLC direktorės.
– Nerenkame statistikos apie visos šalies mastus. Iš to, kiek paauglių ar jų šeimos narių kreipiasi į mus, matome, kad vis daugiau nepilnamečių vartoja kelias skirtingas psichoaktyviąsias medžiagas – daugiau nei 4-i iš 10-ties asmenų, 2024 metais RPLC gydytų dėl kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, buvo iki 18 metų amžiaus.
Be to, besikreipiančių į RPLC amžius jaunėja – didžiąją dalį mūsų nepilnamečių pacientų sudaro 14–17 metų paaugliai, tačiau turime ir jaunesnių. Norime atkreipti dėmesį, kad šie RPLC duomenys rodo besikreipiančiųjų į gydymo įstaigą skaičių, dėl konkrečių problemų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, o ne bendrą skaičių vartojančių psichoaktyvias medžiagas Lietuvoje.
– Kodėl nepilnamečiams taip lengva gauti narkotinių medžiagų? Kokias medžiagas Lietuvoje dažniausiai vartoja, kokiais būdais? Kaip veikia prekeiviai, kokiose vietose, kaip randa priėjimą prie nepilnamečių?
– Deja, bet šiandien psichoaktyviosios medžiagos nepilnamečiams yra ne tik lengvai prieinamos nelegalioje rinkoje, kuri iš esmės veikia skaitmeniniame pasaulyje, bet ir pateikiamos patraukliomis formomis, pavyzdžiui, saldainių ar guminukų, spalvotų ir skaniai kvepiančių skysčių ir pan., kurias dar ir paprasta vartoti nepastebint aplinkiniams.
Kalbant apie pačias medžiagas, labai dažnai nepilnamečiai ir patys nežino, ką jie įsigijo, kokia medžiagų sudėtis. Net ir specialistams sunku pasakyti, kokią medžiagą žmogus vartoja, nes ne visas medžiagas yra būdų ištirti. Iš to, ką mums sako atvykę gydytis patys nepilnamečiai, jie vartoja sintetinius kanabinoidus, sintetinius katinonus, haliucinogenų grupei priskiriamas medžiagas, rūko elektronines cigaretes arba jų pagalba nelegalias psichoaktyvias medžiagas. Taip pat vartoja ir alkoholinius gėrimus.
– Ką gali padaryti, ko nepadaro institucijos, kad apsaugotų vaikus nuo priklausomybių? Galbūt kažkurioje vietoje įstatymais surištos rankos?
– Apsaugoti vaikus labai svarbu ir tai nėra tik institucijų darbas. Labai svarbus ir šeimos vaidmuo. Jei namuose nėra atviro dialogo, palaikymo ir gero pavyzdžio, net ir geriausios programos ar geriausia institucijų praktika praranda didelę dalį savo poveikio. Todėl šiai dienai labai svarbu siekti ir efektyvinti bendradarbiavimą ne tik tarp skirtingų institucijų (socialinių, sveikatos, švietimo ir pan.), bet ir organizuoti pagalbą taip, kad ji būtų teikiama šeimai ir artimiausiai vaiko aplinkai.
Tai didžiulis iššūkis, nes daugelis tikisi, kad visas problemas išspręs institucijos ar švietimo ar gydymo įstaigos, tačiau realybė ta, kad niekur pasaulyje nėra institucijos, kuri galėtų padaryti stebuklus ir pakeisti žmonių elgesį be jų pačių pastangų ir artimos aplinkos palaikymo ir teisingų elgesio modelių.
– Kaip tėvams pastebėti, kad jų sūnus ar dukra pradeda užsikabinti už priklausomybės, kol problema dar neįsisenėjusi ir ne akivaizdi?
– Kad vaikas galbūt pradėjo žalingai vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, gali išduoti jo elgesys. Gali pradėti kristi pažangumas mokykloje, gali sutrikti jo dėmesys, atmintis, mąstymas, emocijų kontrolė. Paauglys gali būti apatiškas arba, priešingai, pasireiškia nevaldomi agresijos protrūkiai. Vaikas gali atsiriboti nuo tėvų, nebejausti ryšio su savo aplinka, pradėti apgaudinėti, manipuliuoti, elgtis kenkėjiškai. Gali atsirasti savižalos apraiškų.
Jei kyla bent menkiausi įtarimai – tėvai turėtų pasikalbėti su vaiku, o įtarimais pasidalinti su šeimos ar vaiko gydytoju, taip pat galima kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisirašę – ten taip pat teikiama pagalba dėl priklausomybės.
Tėvai, globėjai ar artimieji, įtariantys, kad vaikas gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar net būti nuo jų priklausomas, tiek telefonu, tiek atvykę gyvai gali konsultuotis ir su RPLC specialistais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tėvams teikiamos konsultacijos apie priklausomybės sindromą ir žalingą vartojimą, priežastis ir pagalbos būdus, kaip bendrauti su vaiku ir reaguoti į jo rizikingą elgesį. Prireikus galima konsultuotis su gydytoju psichiatru, kuris įvertins situaciją ir pasiūlys reikalingą pagalbos ar gydymo būdą.
Apskritai visada, net jei įtarimų dėl vartojimo nėra, kviečiame tėvus kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą – atvirai, negąsdinant ir nemoralizuojant. Kiekvienas tėvas ir mama tikisi, kad nesusidurs su šia problema, bet realybė būna ir kitokia, todėl sukūrėme 10 videofilmų su paprastais patarimais tėvams, kaip kalbėtis su vaikais, kaip pastebėti, kad vaikas galbūt vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, ką daryti tai pastebėjus. Videofilmai yra tarsi gairės, padėsiančios ruošiantis pokalbiui ir jo metu: https://www.rplc.lt/kita-pagalba-lietuvoje/informacija-tevams/
– Ar dažnu atveju nepilnamečių dingimai (ir mirtys) būna susiję su narkotikų problema?
– Tokios informacijos neturime, tad komentuoti negalime.
– Neseniai ieškotos (laimei, atsiradusios) paauglės mama teigia, kad Klaipėdoje ypač prasta situacija su priklausomų paauglių gydymu, juos hospitalizuoti galima tik Vilniuje ir Kaune, eilės didelės. Kaip mato šias problemas specialistai? Kas daroma, sprendžiant uostamiesčio bėdas?
– Klaipėdoje pagalba yra – RPLC Klaipėdos filiale veikia Vaikų dienos stacionaro skyrius, kur su nepilnamečiais dirba vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai. Dienos stacionare lavinami emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos. Kiekvienam vaikui yra sudaromas individualus gydymo / pagalbos planas, apimantis psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis – šeimos santykio stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą. Plano įgyvendinimas trunka, kol jaunuolis lanko dienos stacionarą, bei pagal poreikį ilgiau, bendradarbiaujant su kitomis šeimai / vaikui pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Beje, prieš keletą metų, steigiant Vaikų dienos stacionaro skyrių Klaipėdoje, miesto gyventojai rodė nepasitenkinimą ir nepritarimą planams šį skyrių atidaryti jų gyvenamojoje aplinkoje. Šiuo metu dėl panašių priežasčių negauname ir leidimo įkurti RPLC filialą Klaipėdos Bangų g., kur turėtume didesnes patalpas ir galėtume teikti visapuses priklausomybės ligų gydymo paslaugas didesniam skaičiui žmonių.