Trijų – 10, 6 ir 3 metų – vaikų mama sako, kad nuo to momento, kai buvęs vyras išėjo į laisvę, jos gyvenimas vėl virto košmaru. Ji kasdien bijo dėl savo ir vaikų gerovės.
„Nežinau, kaip jį apskritai galėjo paleisti. Gal dėl gero elgesio, nors jam kalėjime jau buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Niekas man apie tai, kaip nukentėjusiajai, nepranešė“, – stebėjosi ji.
Moteris portalui Lrytas pasakojo, kad buvęs sugyventinis pradėjo grasinti, rašyti žinutes, nuolat ją gąsdinti. Ji kreipėsi į policiją, taip pat dėl šios situacijos skambino bylos prokurorei.
„Man pasakė: „Nebijok, jam uždėta apykojė, jis negali artintis. Tačiau žinant, koks jis neadekvatus ir kiek yra visko padaręs, man baisu dėl savęs ir vaikų“, – pasakojimą pradėjo pašnekovė.
Meilės pasaka virtusi košmaru
Su dukros (3 m.) tėvu ji susipažino 2021 m. Santykių pradžioje buvęs vyras atrodė tvarkingas, patikimas, atsakingas. Kai moteris sužinojo, kad laukiasi vaikelio, vyras išvyko uždirbti šeimai pinigų į užsienį. Niekas, anot pašnekovės, neišdavė, kad po kelerių metų viskas virs tokiu siaubu. „Kai pagalvoji, žmogui ant kaktos neparašyta, koks jis bus. Pradžia, turbūt kaip ir pas visus, buvo graži. Tačiau jis labai stipriai mane apgavo. Tik vėliau sužinojau, kad žmogus daug kartų teistas ir užsienyje, ir Lietuvoje.
Lietuvoje jau buvo atlikęs bausmę 2015 metais. Būdamas su manimi santykiuose, jis taip pat užpuolė taksistą su peiliu, buvo parašytas pareiškimas. Apie tai irgi sužinojau tik vėliau“, – kalbėjo Agnė.
Ji pasakojo, kad pirmieji kontrolės ir pykčio protrūkiai pasireiškė, kai vyras grįžo iš užsienio: prasidėjo pavydas, kaltinimai nebūtais dalykais, nuolatinis alkoholio vartojimas.
„Jam užkliūdavo, kad dėl vaikų bendrauju su buvusiu vyru. Jis pradėjo labai dideliais kiekiais vartoti alkoholį. Kai grįždavau iš darbo, jau būdavo girtas, paslėpęs butelius spintelėse. Ne kartą buvo kviesta policija, kad iškraustytų jį girtą“, – sakė kaunietė.
Moteris prisimena, kad bandė ieškoti pateisinimų buvusio sugyventinio elgesiui, tikėdama, kad tai – laikina.
„Jis manimi manipuliuodavo, kad pasikeis. Tuo metu nebuvo smurto, todėl galvojau, gal žmogui blogai, padėsiu, gal paslydo. Vis tiek dukros tėtis, negali taip iškart nuo žmogaus nusisukti“, – dalijosi ji.
Gyvybei iškilo pavojus
2023 m. birželį moteris prisimena kaip baisiausią košmarą – vyras ją žiauriai sumušė. Kaip paaiškėjo vėliau, nuo šio smurtautojo rankos jau buvo nukentėjusi ne viena moteris.
„Jis spyrė man į galvą, kritau, trenkiau galvą į radiatorių, buvau visa mėlyna. Po to jis tris dienas buvo namuose, negalėjau išsikviesti pagalbos.
Po tų trijų dienų atvažiavo jo sesuo ir mama, nes norėjo pirmą kartą pamatyti anūkę, kuriai tuo metu jau buvo virš metų. Jo mama pamatė mane sumuštą ir net nesureagavo. Atrodė, kad tai normali praktika šeimoje“, – prisiminė moteris.
Tą kartą vyras su savo mama ir seserimi išvyko. Tai buvo pirmoji akimirka, kai moteris galėjo šauktis pagalbos. „Paskambinau savo sesei. Kartu iškvietėme policiją. Parašiau pareiškimą dėl smurto. Nuėjau pas gydytojus, išsiėmiau medicinos pažymas, kurios patvirtino, kad buvau sumušta“, –pasakojo ji.
Vyrui už smurtą prieš sutuoktinę buvo skirta bauda. Pusę metų jis su moterimi nebendravo, su dukra ryšio nepalaikė, išvyko į užsienį. Atrodė, kad viskas baigta. Tačiau 2023 m. spalio mėnesį jis sugrįžo iš užsienio – vėl pradėjo skambinti, rašyti, teigti, kad nori bendrauti su vaiku.
„Pagalvojau, gal negaliu drausti. Gal tikrai nori bendrauti su dukra. Tuo metu man neatrodė, kad jis galėtų padaryti jai ką nors blogo, nors mane jau buvo nuskriaudęs. Turbūt buvau užmanipuliuota. Per vaiką jis priėjo ir prie manęs. Aš jį priėmiau vėl gyventi pas save“, – pasakojo pašnekovė.
Vos po dviejų savaičių nuo sugrįžimo į moters namus, buvęs sutuoktinis įvykdė dar vieną nusikaltimą.
„Jis apvogė savo motiną, sumušė, surišo ją ir savo seserį. Naktį grįžo pas mane labai išsigandęs. Tą kartą jis gėrė be sustojimo. Sakiau jam: „Arba išsikraustai, arba kviečiu policiją.“ Jis žinojo, kad jeigu paskambinsiu, jį suims, todėl išėjo pas savo močiutę, kuri gyvena netoliese“, – dalijosi kaunietė.
2023 m. lapkričio mėnesį Agnė sulaukė skambučio, kad jos vyras yra suimtas. Priežastį moteris sužinojo iš tuometinio sutuoktinio močiutės.
Tačiau viskas tuo nesibaigė. Prieš Kalėdas moteriai paskambino bylos tyrėja, kuri, kaip teigė Agnė, pasiūlė vėl apgyvendinti smurtautoją pas save namuose.
„Sakė, kad jam uždėta apykojė, todėl bus stebimas, nieko man nepadarys, gaus realią bausmę. Mane įkalbėjo, sutikau“, – pasakojo pašnekovė.
Po kelių dienų pasikartojo smurtas, Agnės gyvybei iškilo pavojus.
„Jis mane vos nepasmaugė, skandino vonioje, daužė. Jis vaikščiojo iš paskos namuose, kontroliavo, negalėjau niekam paskambinti. Vieną dieną jis vėl pradėjo kabinėtis, buvo girtas ir mačiau, kad greitu metu vėl ims smurtauti“, – kalbėjo ji.
Kadangi vyras stebėjo kiekvieną jos žingsnį, Agnė negalėjo niekam paskambinti. Išsigandusi dėl savo gyvybės, moteris parašė žinutę mamai, kad ši iškviestų policiją.
„Ištryniau žinutes, kad jis nepamatytų. Atvyko policija, išdavė jam orderį ir išvežė pas močiutę, nors prieš tai nenorėjo niekur vežti. Pasakė, jog jis su apykoje turi būti šiuo adresu, nes kitaip bus pažeidimas.
Nesvarbu, kad vėliau, kai buvo pas močiutę, jis sugebėjo palikti apykoję namie, išvažiuoti į Klaipėdą, prisigerti ir policija nieko jam dėl to nepadarė“, – teigė moteris.
Griovė gyvenimą ir sėdėdamas kalėjime
2024 m. gegužės mėnesį smurtautojas galiausiai buvo pasodintas į kalėjimą. Moteriai tai buvo lūžio taškas.
„Nusprendžiau skirtis, nes prieš tai jis grasino, kad, jeigu paliksiu, nuskriaus vaikus, žinojo, kur sūnus eina į mokyklą. Buvau nuolat bauginama.
Jam atsidūrus kalėjime, pradėjau gyventi savo gyvenimą, nesu parašius jam į kalėjimą jokių laiškų. Stengiausi tik minimaliai, iš pradžių, palaikyti bendravimą dėl dukros“, – kalbėjo Agnė.
Nors smurtautojas sėdėjo kalėjime, jis ir toliau ieškojo būdų likti moters gyvenime: reikalavo skambučių, vaizdo pokalbių su dukra.
„Nebegalėjau daugiau tverti. Pradėjau nebesijungti į tuos pokalbius. Neberodydavau dukros. Su advokate nusprendėme, kad tokie pokalbiai jokio ryšio nesukurs ir tik kelia įtampą, todėl juos nutraukėme.
Po to jis padavė mane tėvystės nuginčijimui, nors pats rašo skundus, kad neleidžiu bendrauti su vaiku. Aš žinau, kad jis tėtis, bet advokatė sako, jog tai gali būti tiesiog bandymas mane pažeminti, kad turėčiau įrodinėti akivaizdų dalyką. Teismas nuspręs, ar reikia DNR testo“, – sakė moteris.
Agnė pasakojo skambinusi į įkalinimo įstaigą ir prašiusi užtikrinti, kad smurtautojas negalėtų jai skambinti, tačiau išgirdo atsakymą, kad skambučių niekas nekontroliuoja – jis pasipildo sąskaitą ir gali skambinti kam panorėjęs.
„Esu užblokavusi visus taksofono numerius. Skambinau, sakiau, kad jis man grasina, bet niekam nebuvo įdomu. Pasakė, kad situacija jiems žinoma ir kad būdamas kalėjime man jis nieko nepadarys“, – sako ji.
2024 m. lapkričio mėnesį net ir būdamas už grotų buvęs sutuoktinis sugebėjo moteriai apkartinti gyvenimą.
„Jis man pirmą kartą iškvietė vaikų teises, apkaltino narkotikų ir alkoholio vartojimu. Paklausiau atvykusių darbuotojų, ar jiems tai atrodo normalu, kad žmogus, esantis kalėjime, gali rašyti tokius kaltinimus?
Jis buvo parašęs tikslią datą, kada aš, neva, vartojau. Tačiau tą dieną aš dirbau privačioje klinikoje. Turėjau pacientų, važinėjau pas juos. Koks gali būti vartojimas? Aš niekada nesu pripūtus, esu prieš alkoholį, juk šeimoje yra vaikų“ – neslėpė pykčio ji.
Kaip teigė moteris, vaiko teisių apsaugos specialistai ją tikrino ne kartą. Visą tą laiką moteris stengėsi įrodyti institucijoms, kad yra tvarkinga mama, dirbanti gerą darbą, prižiūrinti vaikus. Ji pati kreipėsi į priklausomybių ligų centrą, kad atliktų tyrimus ir paneigtų kaltinimus.
Stebisi institucijų darbu
Liepos pabaigoje išėjęs iš įkalinimo įstaigos vyras ėmėsi terorizavimo iš naujo: rašinėjo grasinimus, dėjo moters nuotraukas į socialinius tinklus, rašė melagingą informaciją moters darbdaviui, vadino ją narkomane, alkoholike.
„Gerai, kad mano vadovė žinojo situaciją, nepraradau darbo, bet buvo nemalonu. Jo tikslas, kad aš netekčiau darbo ir neturėčiau pinigų teisinėms paslaugoms, nes dabar esu pasisamdžius du advokatus“, – įsitikinusi ji.
Moteris sako, kad šioje situacijoje jaučiasi palikta vienui viena, nesulaukia atsakingų institucijų pagalbos.
„Toks jausmas, kad laukiama, kol atsitiks nelaimė, tada jie supras, kas vyksta. Policija sako, kad kol nieko nepadarė man, tol jie nieko negali padaryti. Tai taip, laukim, kol jis įvykdys savo grasinimus, gal tada kažką pradės daryti.
Tokios situacijos atbaido moteris kreiptis pagalbos dėl smurto, nes atrodo, kad atsakomybė tenka ne smurtautojui, o tau pačiai vien dėl to, kad su tokiu žmogumi turi vaiką“, – nuogąstavo ji.
Moteris neslepia nusivylimo – anot jos, vaiko teisių apaugos darbuotojai nesigilina į tikrąją situaciją, o tik atlieka formalius patikrinimus.
„Man kyla klausimas, kaip viskas taip neapgalvota – vaikų teises galima kviesti dėl to paties dalyko, nors kiekvieną kartą jie pamato, kad su manimi viskas gerai.
Aš, kaip dirbantis žmogus, negaliu kiekvieną kartą mesti darbų, vaikų nevesti į darželį, mokyklą, vežtis į „vaikų teises“ ir aiškintis dėl to patiesi. Panašu, kad darbuotojos nesigilina per daug, užsideda varnelę, kad patikrino, pabarė, jog vaiko neduodu, ir viskas. Neskiria buvusiam vyrui jokių baudų, o jis toliau rašo nepagrįstus skundus.
Suprasčiau, jei kiekvieną kartą rašytų skirtingus dalykus ar jie būtų pagrįsti, bet kai nepagrindžiamai kaltina žmones ir nesulaukia jokių baudų dėl melagingų kvietimų, tai pikta. Kai buvęs vyras sėdėjo kalėjime, manęs klausdavo, kodėl vaiko nevežu į kalėjimą. Man kyla klausimas, ar vaikui yra vieta kalėjime?“ – kalbėjo Agnė.
Moters teigimu, jai sunku suprasti vaiko teisių apsaugos specialistų poziciją.
„Po daugybės buvusio vyro skundų vaiko teisių apsaugos darbuotojai galiausiai nustojo pas mane važiuoti – darbuotojos žino situaciją ir mato, kad mano namuose nėra jokių pažeidimų. Vienintelis priekaištas, kad neleidžiu dukrai matytis su tėvu, dėl ko esą kyla interesų konfliktas.
Jie turi įrodymus, kad jis smurtavo prieš mane, yra teistas už smurtą, matė mane sumuštą, bet jų atsakymas: „Jis vis tiek yra tėtis, jis prieš vaiką nesmurtavo“. Aš kartais galvoju, ar čia „vaiko teisės“, ar „tėčio teisės“? Ar čia ginami vaiko interesai? Man visa tai atrodo kaip institucinis smurtas“, – be užuolankų kalbėjo pašnekovė.
Bijo dėl savo ir vaikų saugumo
Moteris stebisi kodėl, nepaisant vyro praeities, šiam išėjus iš įkalinimo įstaigos, nurodoma sudaryti sąlygas dukros bendravimui su tėvu.
„Suprantu, kad jie laikosi įstatymų, bet galėtų būti numatytos bausmės arba bent jau vertinama, ar žmogus adekvatus. Kai vaikų teisės reikalauja, kad atiduočiau vaiką, kai jis išeis iš kalėjimo, kyla klausimas – ko jos laukia, nelaimės?
Kaip galiu duoti vaiką smurtautojui? Jeigu jis būtų normalus tėtis, žinoma, leisčiau bendrauti. Tačiau man vaikų saugumas yra svarbiau nei tai, ko nori vaikų teisės ar ką numato įstatymas vien dėl to, kad jis – biologinis tėtis.
Vaikas jokio ryšio su tėvu neturi, jis jos neprižiūrėjo, net į darželį nebuvo atėjęs, auklėtojos nėra jo mačiusios. Vaiko gyvenime praktiškai nedalyvavęs žmogus įsivaizduoja, kad turi kažkokias teises. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai turėtų atsižvelgti, kaip smurtautojas manipuliuoja, bet jie problemos nemato“, – teigė moteris.
Kaip pasakojo Agnė, teismas kol kas bendravimo tvarkos nenustatė, nes tėvas tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje, tačiau priėmė sprendimą dėl laikino išlaikymo mokėjimo dukrai.
„Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis dėl to mane dar labiau terorizavo – priekaištavo, kaip aš drįsau iš jo teistis pinigus, ir dar labiau ėmė spausti, kad atsisakyčiau teisinių paslaugų“, – sakė Agnė.
Anot moters, buvusiam sugyventiniui diagnozuota alkoholio sukelta psichozė, o jo močiutė, pas kurią jis dabar leidžia dienas, gyvena netoliese, todėl kaunietė kasdien bijo dėl savo ir vaikų saugumo ir gyvybės. Moteris šiuo metu vėl pradėjo vartoti vaistus nuo depresijos, nes jaučiasi nesaugi ir persekiojama.
„Kur garantija, kad jis su ta apykojė neišeis iš namų? Jam bet kada gali „užplaukti“, jis bet ką gali padaryti ar paprašyti, kad padarytų koks nors draugas. Institucijos tik sako, kad nieko negali imtis, kol jis tik rašo ir grasina žinutėmis, o kad terorizuoja – niekam neįdomu.
Jis mane skriaudė, mano vaikus gali nuskriausti, tai gali baigtis didele nelaime, nes žmogus yra pavojingas visuomenei, bet niekas manęs negirdi. Protu nesuvokiama“, – kartėlio neslėpė savo istoriją viešai nusprendusi papasakoti kaunietė.
Prokuratūra: vyksta ikiteisminis tyrimas
Naujienų portalas Lrytas dėl šios situacijos kreipėsi į atsakingas institucijas. Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal nurodytas aplinkybes.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 4 dalyje, 215 straipsnio „Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas“ 1 dalyje, 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ 2 dalyje ir 167 straipsnio „Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“ 1 dalyje. Asmeniui yra įteiktas pranešimas apie įtarimą.
Šiuo metu įtariamajam yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos namų, neskambinti ir nebandyti kitaip susisiekti.
Pažymėtina, kad ne ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai priima sprendimus dėl asmenų paleidimo iš įkalinimo įstaigų, neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės“, – rašoma prokuratūros atsakyme.
Policija: gauta skundų dėl triukšmo ir šmeižto
Policija taip pat pateikė savo komentarą dėl situacijos. Pareigūnai nurodė, kad pranešimų ar pareiškimų dėl grasinimų negauta, tačiau adresas, kuriuo gyvena į naujienų portalą Lrytas kreipusis moteris, jiems yra žinomas.
„Policijos pareigūnai šiuo adresu yra kelis kartus vykę dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. buvo gauti penki pranešimai iš kaimynų, jog bute galimai girtaujama, triukšmaujama. Paskutinis pranešimas gautas šių metų liepos 31 d. Jame moteris (gim. 1994 m.) nurodo, jog vyras (gim. 1995 m.) ją šmeižia socialiniuose tinkluose.
Moteriai rekomenduota kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižto (veika dekriminalizuota). Tame pranešime nenurodoma, kad pranešėjai grasinama, nurodoma, kad ji šmeižiama“, – rašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pateiktame atsakyme.
Policijos atstovai taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. dėl grasinimų žmogui gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau, kaip jau minėjome, policijos pareigūnai nebuvo sulaukę pranešimo ar pareiškimo dėl grasinimų“, – pakomentavo Kauno AVPK atstovai.
Vaiko teisių apsaugos specialistai: ryšys su tėvais ribojamas tik kraštutiniu atveju
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė taip pat pateikė institucijos poziciją dėl šios situacijos bei pakomentavo galiojančią tvarką.
„Mamos nerimas dėl tėčio ir mažamečio vaiko bendravimo minimomis aplinkybėmis yra suprantamas. Tačiau šiuo metu vaiko teisių gynėjai nėra gavę pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, ar vaikui nesaugią aplinką bendraujant su tėčiu. Svarbu pasakyti, kad jeigu skyrium gyvenantiems tėvams taikiai sutarti dėl bendravimo su vaiku nepavyko, o socialinių partnerių teikiama pagalba irgi nedavė rezultato – šią tvarką nustato teismas ir jos privalu laikytis.
Vaiko teisių gynėjai yra visada pasirengę patarti ar padėti tėvams rasti kompromisus vaikui svarbiais klausimais. Tarpininkaujant vaiko teisių gynėjams gali būti sudaryta laikina tėvų bendravimo su vaiku tvarka, kol šią tvarką įvertinęs visas aplinkybes, taip pat ir vaiko teisių gynėjų rekomendacijas, patvirtina teismas. Kai vienas iš tėvų mano, kad bendravimas su kitu iš tėvų neatitinka vaiko geriausių interesų, galima prašyti teismo nustatyti minimalų bendravimą su vaiku“, – rašoma atsakyme.
Anot vaiko teisių apsaugos specialistų, vaikui bendravimas su abiem tėvais yra labai reikšmingas.
„Kiekvienas iš tėvų kuria su vaiku unikalų ryšį. Jeigu vaikas netenka ryšio su vienu iš tėvų, jis gali jaustis atstumtas, nevertingas, patirti kitus emocinius išgyvenimus, paliekančius gilius pėdsakus vaiko sąmonėje. Todėl, net jeigu vienas iš tėvų gyvena kitoje šalyje ar dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su vaiku gyvai, arba, jeigu tėvai atlieka bausmę, svarbu išnaudoti visas priemones užtikrinti ryšį su vaiku“, – komentavo A.Vežbavičiūtė.
Anot jos, pastebėjus neigiamus vaiko emocinės būklės pokyčius po bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu ar mama, būtina ieškoti sprendimų ir prireikus kreiptis pagalbos. Institucija teigia dedanti pastangas užtikrinti vaiko ryšį su biologiniais tėvais net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
„Gal vaikas jausis geriau, kai tokiems susitikimams bus ramiai paruošta, vaikui paaiškinta, kodėl tam tikru metu vienas iš tėvų negali bendrauti gyvai ir pan. Su vaiko teisių gynėjų, psichologų ar kitų vaiko gerovės srityje dirbančių žmonių pagalba tėvams dažniausiai pavyksta rasti sprendimą.
Svarbu suprasti, jog kaip besusiklostytų tėvų tarpusavio santykiai, ar sunkumus patiria vienas iš tėvų arba abu, net ir tais atvejais, kai vaikas jau auga pas globėjus, dedame visas pastangas maksimaliai užtikrinti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšį“, – nurodė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A.Vežbavičiūtė.
Anot specialistės, bendravimas su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų vaikui gali kelti iššūkių, ypač jei šeimoje būta smurto ar kitų sunkumų. Tačiau, kaip nurodė A.Vežbavičiūtė, ryšys su biologiniais tėvais gali būti ribojamas tik kraštutiniu atveju, iškilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.
„Kiekvienas pranešimas apie vaikui galimai nesaugią aplinką yra vertinamas atidžiai, nors pasitaiko, kad vaiko tėvai pateikia jų ir kelias dešimtis vienas dėl kito netinkamo elgesio su vaiku, skundų pagrįstumo nevertiname, skubame padėti vaikui. Priminsime, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus raštu, žodžiu ar bet kokia kita forma gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Į pranešimus apie galimą smurtą šeimoje reaguojame nedelsiant.
Bendraudami su šeima susitelkiame į pagalbos jai inicijavimą, drauge ieškome geriausių sprendimų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai. Tokiose situacijose, kurios tiesiogiai liečia vaiką, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, jeigu dėl amžiaus jis ją gali išsakyti. Į vaiko nuomonę visada atsižvelgiama.
Tai reiškia, kad išnaudojame visas priemones tam, kad vaikas galėtų likti ir augti savo šeimoje, o šeima gautų pagalbą. Dažniausiai šeimai būna reikalinga kompleksinė pagalba. Svarbiausia vaiko teisių gynėjų užduotis gavus pranešimą ir susitikus su šeima – užtikrinti vaiko saugumą, identifikuoti šeimos arba vaiko sunkumus ir nukreipti pagalbos į kitus specialistus“, – rašoma Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pateiktame atsakyme.