Paradoksalu ir tai, kad ekranai ne tik didžiausias tėvų kaltės šaltinis, bet ir didelė pagalba kasdienybėje. Tokias išvadas pateikia naujausias Tėvystės būklės tyrimas, kurį atliko vaikų turinio kūrimo bendrovė „Moonbug“, valdanti tokius populiarius vaikų turinio „YouTube“ kanalus kaip „Cocomelon“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kartu su „Kakės Makės“ ir „Nelly Jelly“ vystymo komandos vadove Simona Krasauskiene aiškinamės svarbiausius tyrimo akcentus.
Informacijos gausa kelia didesnius lūkesčius auklėjant vaikus
Jokia kita karta neturėjo tiek daug žinių apie vaikų raidą ir tuo pat metu nejautė tokios stiprios pareigos šias žinias pritaikyti kasdienybėje, kaip šiuolaikiniai tėvai. Dabar tėvai žino daugiau apie vaikų raidą – taip mano 38 proc. apklaustųjų – tačiau kartu jie jaučia ir didesnį visuomenės spaudimą. Net 36 proc. prisipažino, kad aplinkinių vertinimas jiems atrodo kur kas griežtesnis nei jų pačių tėvams. Tėvų lūkestis, kad vaikai augs empatiški, socialūs ir gebės lengvai prisitaikyti, dar niekada nebuvo toks stiprus, pastebima „Moonbug“ tyrime.
„Mūsų kasdienio darbo su šeimomis patirtis rodo tą patį – Lietuvoje tėvai gauna labai daug patarimų. Tiesa, dalis jų – raginimai pirkti, užrašyti vaikus į veiklas, nuolat dalyvauti ir nepraleisti nė vienos galimybės. Kai kurie tėvai jaučiasi vertinami ne tik dėl vaikų auklėjimo, bet ir dėl darbo bei asmeninio gyvenimo derinimo klausimų. Pastabos šia tema ar netiesioginiai pamokymai pasiekia ne tik iš artimos aplinkos, bet ir iš tokių tinklų kaip „LinkedIn“. Kaip visuomenė esame linkę į perfekcionizmą ir tai matome net iš to, kaip įvairiuose skaitmeniniuose kanaluose aptarinėjamos su šeima susijusios temos“, – pastebi Simona Krasauskienė.
Didžioji dalis klauso artimųjų ir intuicijos
Kad prie spaudimo tėvams itin prisideda ir medijos, parodė ir „Moonbug“ tyrimas. Jame dalyvę tėvai pažymėjo, kad socialiniuose tinkluose bei televizijoje dažniausiai matomas šeimos gyvenimas – beveik visada itin tvarkingas, be konfliktų, chaoso ar nuovargio, o tai neatitinka daugelio realybės. Neatsitiktinai net 60 proc. tėvų prisipažino, kad tėvystę jie išgyvena kaip izoliuojančią, o ne vienijančią patirtį.
Tik 28 proc. „Moonbug“ tyrime dalyvavusių tėvų atsakė, kad turinys tėvams palengvina jų tėvystę. Daugeliui šis informacijos perteklius kelia įtampą ir abejonių. Kai patarimai ir nuomonės plūsta iš visų pusių, kiekvienas sprendimas ima atrodyti rizikingas ir net smulkmenos įgauna didelę reikšmę ir didina emocinį tėvų nuovargį.
Palengvėjimą, susidūrus su iššūkiais, tėvams, panašu, suteikia tik fizinis pasaulis ir artimi ryšiai. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad paramos ir patarimų ieško ne internete, o pas šeimos narius bei draugus. Net 56 proc. tėvų nurodė, kad patarimų pirmiausia klausia draugų ir šeimos, o 52 proc. pasitiki tik tais, kurie pažįsta ne tik juos, bet ir jų vaikus. Tiek pat – 52 proc. – pasakė, kad auklėdami vaikus dažniausiai vadovaujasi nuojauta.
Skaitmeninis pasaulis ir gelbėja, ir kelia nerimą
Nepaisant sudėtingų jausmų, kuriuos ekranai atneša į šeimos gyvenimą, dauguma tėvų juos naudoja ir kaip praktinį laiko valdymo įrankį, ir kaip ugdomąją priemonę. Pavyzdžiui, 42 proc. „Moonbug“ tyrime apklaustųjų nurodė, kad pasitelkia turinį vaikams mokyti – raidėms ir skaičiams pasikartoti, socialiniams bei emociniams įgūdžiams lavinti. Daugelis pastebėjo, kad tinkamas turinys padeda vaikams įtvirtinti tai, ką jie jau išmoko darželyje ar mokykloje.
„Įdomu tai, kad po originalių Kakės Makės istorijų ugdomosios priemonės vaikams – garsinės abėcėlės, įvairios enciklopedijos bei atlasai mažiesiems – yra tarp mūsų populiariausių knygų. Todėl nuolat plečiame šių knygų asortimentą su partneriais „Alma littera“ ir stengiamės, kad ši įvairovė leistų vaikams mokytis žaismingai, o kartu vystome „YouTube“ kanalą, kur įkeliame žaismingas ir melodingas originalias dainas, turime įvairių planų, kaip prisidėti prie edukacinio turinio lietuvių kalba kūrimo šioje platformoje, o populiarias Kakės Makės istorijas esame ekranizavę ir jos pasiekiamos Go3 platformoje“, – sako S. Krasauskienė.
38 proc. „Moonbug“ tyrime dalyvavusių tėvų nurodė, kad turinį vaikams naudoja strategiškai – tam, kad galėtų atlikti svarbius darbus ar buities užduotis. Kol vaikas įsitraukęs į pasakojimą, tėvai turi kelias brangias minutes paruošti vakarienę ar susitvarkyti. Panašus procentas pripažino, kad skaitmeninis turinys padeda vaikams reguliuoti emocijas – mėgstamos istorijos ar personažai juos ramina, kai kyla stiprūs jausmai, su kuriais tėvai nebeturi jėgų susitvarkyti. Dar 36 proc. teigė, kad bendros vaikiško turinio peržiūros stiprina šeimos ryšius: pamatytos istorijos tampa pokalbių tema apie mėgstamus veikėjus ar gyvenimiškas situacijas.
Ekranus lydi nerimas dėl pasekmių
Vis dėlto, šį iš pažiūros strategišką ir konstruktyvų ekranų naudojimą vaikams auklėti lydi labai stiprus nerimas. Net 79 proc. tėvų prisipažino nerimaujantys dėl ilgalaikio ekranų poveikio vaikams, o daugiau nei pusė – 56 proc. – teigė jaučiantys kaltę, kad apskritai įtraukia ekranus į vaikų gyvenimą.
„Pastebime, kad tėvai dažniau jaučia kaltę ne dėl to, kad vaikas žiūri ekraną, o dėl abejonių, ar pasirinktas turinys tinkamas. Todėl vis dažniau kalbama ne apie minutes ar valandas prie ekrano, o apie turinio kokybę. Daugėja tėvų, sakančių, kad vaikų laiko prie ekranų yra linkę beveik
nereguliuoti, jeigu yra tikri, jog vaikus užkabino turinys, padedantis mokytis naujų dalykų, lavinantis emocinį intelektą ar net įkvepiantis patiems kurti ir taip geriau pasiruošti ateičiai. Pasigirsta vis daugiau diskusijų dėl dirbtinio intelekto generuojamo turinio ir jo prieigos vaikams. Čia bus naujas iššūkis“, – pabrėžia S. Krasauskienė.
Kokio turinio reikia ir tėvams, ir vaikams?
Paklausus, kokį turinį jie duotų vaikams be kaltės jausmo, dauguma tyrime dalyvavusių tėvų pabrėžė, kad svarbiausia, jog tai būtų istorijos, kurias galima žiūrėti kartu. Net 40 proc. apklaustųjų sakė, kad jiems patraukliausios būtų istorijos apie gyvenimo situacijas, artimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Trečdalis tėvų, apie 36 proc., norėtų ekranuose matyti tikroviškesnį šeimos gyvenimą – ne idealizuotą, o su realiais iššūkiais. Panašus skaičius, 34 proc., pageidautų, kad turinys taptų įkvėpimu žaidimams ir šeimos veikloms už ekrano ribų. Dar 38 proc. išskyrė poreikį matyti personažus, kurių emocijos būtų tikroviškos – tai ypač aktualu 6–9 metų vaikų tėvams.
Galiausiai, tėvai dėmesį atkreipė ne tik į turinio formą, bet ir į visuomenės požiūrį. Tyrime dalyvavę tėvai pastebėjo, jog pavargo nuo nuolatinio moralizavimo dėl ekranų ir norėtų, kad visuomenė pripažintų jų teisę kartais pasitelkti skaitmeninį turinį kaip pagalbininką užimant vaikus. Net jei tai nėra ideali šeimos kasdienybės dalis, tėvai tikisi, kad sprendimai dėl ekrano bus sutinkami supratingai, o ne smerkiami.
Vis dėlto, kaip pastebi Simona Krasauskienė, toks lūkestis grąžina prie turinio vaikams kokybės klausimo. „Jeigu tėvai nori, kad skaitmeninis turinys taptų realia pagalba auginant vaikus, reikia atlikti tam tikrą atranką, nes turinio vaikams dabar itin daug. Vienas svarbiausių kriterijų – kad turinys ne tik linksmintų, bet ir suteiktų galimybę kartu pagalvoti, aptarti tam tikras situacijas, o ne tik tyliai žiūrėti. Pavyzdžiui, šiandien „Kakės Makės“„YouTube“ kanalas yra vienas populiariausių, ten galima rasti ne tik linksmų dainelių, bet ir edukacinių filmukų apie augintinių priežiūrą, mikrobų pasaulį, įdomių receptų, net tokių paprastų dalykų, kaip padengti stalą, ar pamokėlę, kaip plautis rankas. Kakės Makės knygose slypi dar daugiau: vaikai jose atranda nuotykius, o tėvams atsiveria tikros dilemos, tampančios pagrindu prasmingiems pokalbiams su vaikais.“