Ir nors iš pažiūros gali atrodyti, kad sugrįžimai į darbą po poilsio, motinystės ar tėvystės atostogų, ligos ar perdegimo tėra formalumas – atžymėta data kalendoriuje, kolegų rankos paspaudimas, pirmasis susirinkimas, – iš tikrųjų tai yra vienas jautriausių momentų, kuris parodo, ar darbdavys geba kurti tvarius santykius su žmonėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai tikina: netinkamai sutiktas grįžęs darbuotojas netrukus išeis pas konkurentus.
„Kartais žmogus grįžta fiziškai pailsėjęs, bet emociškai vis dar išsikvėpęs. Kartais organizacija nepadeda sklandžiai vėl įsitraukti – darbas laukia „nuo pirmos minutės“, be jokio pereinamojo laikotarpio“, – sako karjeros konsultantė ir mokymų trenerė Simona Bareikė.
Skirtingi grįžimai, skirtingi iššūkiai
Motinystės atostogas laiko realia bausme: įvardijo skaudžią realybę grįžtant į darbus
Ji pabrėžia, kad kiekviena situacija turi savo kontekstą. Po atostogų grįžtantį žmogų stabdo staigus perėjimas iš lėto ritmo į pilną susitikimų grafiką. Po perdegimo darbuotojas dažnai bijo, kad situacija pasikartos, todėl grįžta su nerimu ir sumažėjusiu pasitikėjimu savimi.
Tuo tarpu po motinystės ar tėvystės darbuotojas grįžta ne tik su kitais gyvenimo prioritetais, bet ir su išankstiniais stereotipais rinkoje – nuo „sirgs vaikas“ iki „ne metas siūlyti vadovaujančią poziciją“.
Susiję straipsniai
Čia prie diskusijos prisideda ir darbdavio identiteto agentūros „Did Moons“ partnerė bei strategė Asta Mikalajūnienė. Ji primena, kad dar 2022 m. „Did Moons“ atliktas VPA tyrimas atskleidė nerimą keliančius skaičius – net 70 proc. darbuotojų, grįžusių iš vaiko priežiūros atostogų, keitė arba planavo keisti darbovietę.
Nors nuo tyrimo jau praėjo keleri metai, situacija iš esmės nepasikeitė. Pasak jos, diskriminaciniai klausimai jaunoms mamoms nėra tik pavieniai atvejai – tai vis dar giliai įsišaknijusi praktika.
„Esu ne kartą girdėjusi, kaip organizacijos tiesiogiai ar tarp eilučių klausia besidarbinančios mamos apie jos šeimos gyvenimą: kuo užsiima vyras, ar jo atlyginimas leis samdyti auklę, kada vaikas pradės lankyti darželį. Tokie klausimai ne tik peržengia ribas, bet ir atskleidžia stereotipus, kurie išlenda net grįžus į tą pačią darbo vietą.
Rezultatas – moterys jau starto linijoje pasijunta nevisavertės, o vėliau tai persimeta į jų santykį su darbdaviu: mažėja pasitenkinimas, silpsta lojalumas, didėja darbuotojų kaita ir samdos kaštai,“ – sako A. Mikalajūnienė.