Kaimynai visą tą laiką buvo įsitikinę, kad moteris dingo paauglystėje. Taip jiems sakė jos tėvai.
„Viskas prasidėjo nuo balsų, sklindančių iš to buto. Buvo labai vėlu, mes iškvietėme policiją“, – pasakojo Luiza, kaimynė iš to paties namo, kuri paviešino Mirellos atvejį. Tuomet ir paaiškėjo košmaras.
Trys draugės susidomėjo moters likimu. Jos surengė aukų rinkimo akciją. „Mirellos tėvai jai padarė didelę žalą. Tikime, kad ši mergina atgaus savo gyvenimą“, – sakė Aleksandra Salbert ir jos draugės.
Mirella iš Sventochlovicių paskutinį kartą išėjo iš namų būdama 15 metų.
Moteris, kuri buvo kritinės būklės – išsekusi, su žaizdomis ant kojų, siekiančiomis iki kaulų, – buvo išgelbėta tik po to, kai įsikišo kaimynai ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Ji buvo tragiškos būklės.
Beveik trisdešimt metų Mirella neturėjo jokio ryšio su išoriniu pasauliu – ji niekada nebuvo pas gydytoją, stomatologą ar kirpėją, neturėjo net asmens tapatybės kortelės. Visą savo gyvenimą ji praleido viename kambaryje ir neturėjo net savo drabužių.
Jos kaimynai manė, kad Mirella dingo, kai jai buvo 15 metų. Taip jos tėvai pasakė daugiabučio kaimynams. Smalsesniems, kurie stebėjosi, kodėl niekas tuo metu neieškojo paauglės, Mirellos tėvai įteigė, kad ji grįžo pas savo biologinius tėvus.
Mirellos tragedija paaiškėjo tik 2025 m. liepos 29 d.
„Viskas prasidėjo nuo triukšmo, sklindančio iš to buto. Kai mes iškvietėme policiją, buvo jau labai vėlu, – pasakojo Luiza, kaimynė iš to paties daugiabučio namo. – Buvome šokiruoti, kai policija ir greitosios pagalbos ekipažas išnešė Mirellą iš buto.
Ji atrodė kaip sena moteris, apleista, su žaizdomis ant kojų. Visiems buvo šokas, kad ji tiek daug metų gyveno visiškai izoliuota.
Aš ją prisimenu iš vaikystės. Ji buvo normali, sveika mergaitė, mes bėgiodavome kieme, lipdavome į medžius, ji visada buvo geros sveikatos, buvo sveika paauglė“, – pridūrė ji.
Luiza ir jos draugės Laura bei Aleksandra Salbert nusprendė padėti Mirellai. „Kai greitoji pagalba ją išvežė, mes lankėme ją ligoninėje du mėnesius“, – pridūrė Aleksandra Salbert.
Ji surengė aukų rinkimo akciją, kad galėtų padėti Mirellai.
„Žmogus, kuris tiek metų gyveno uždarytas, yra linkęs į įvairias ligas. Mirella mums pasakojo, kad paskutinį kartą lauke buvo, kai jai suėjo 15 metų.
Jos tėvai nenorėjo, kad ji išeitų. Kažkaip jiems pavyko tai padaryti. Normaliems žmonėms tai atrodo neįmanoma, bet taip buvo. Tyrėjai turėtų tai išsiaiškinti“, – pridūrė Aleksandra.
„Ši istorija atrodo neįtikima, bet ji yra tiesa. Kaimynams buvo pasakyta, kad jų dukra dingo. Bet niekas jos neieškojo, todėl jie pakeitė savo istoriją. Jie teigė, kad ji grįžo pas savo biologinius tėvus, – pridūrė Aleksandra. – Žmonės daugiau neklausė jokių klausimų.“
Mirella paskutinį kartą buvo matyta 1997 m.
Mirellos draugės, norinčios jai padėti, nesupranta, kodėl 15-metė mergaitė nustojo eiti į mokyklą ir niekas tuo nesidomėjo. „Mirella dingo 1997 m. Tyrėjai turėtų tai išsiaiškinti, nors byla greičiausiai jau yra sulaukusi senaties termino“, – pridūrė moterys.
„Mano anyta prieš daugelį metų gyveno šiame name. Kiek prisimenu, K. šeimos buto langai visada buvo uždaryti, – pasakojo Laura. – Kai jie ištraukė Mirellą iš to buto, jos kojos atrodė siaubingai. Jos buvo ištinusios dėl limfedemos, ji negalėjo vaikščioti, buvo išsekusi. Jei ne kaimynai, kas žino, kaip viskas būtų baigęsi.
Aleksandra Salbert ir jos dvi draugės labai rūpinosi Mirellos likimu. „Mes beveik kasdien eidavome į ligoninę. Mirella yra labai maloni mergina, ji turi tiek daug svajonių. Ji niekada nebuvo pas gydytoją, neturėjo asmens tapatybės dokumento, nebuvo apdrausta, tai nėra normalu, – pridūrė Aleksandra. – Po tiek metų, praleistų lovoje, ji susirgo kontraktūromis ir jai reikalinga nuolatinė reabilitacija.“
„Kai ji buvo gydoma ligoninėje, pagaliau galėjo normaliai vaikščioti. Ji buvo labai laiminga mus pamačiusi, norėjo bendravimo, norėjo kalbėtis su kitais žmonėmis. Ji prisiminė „McDonald's“ ledų skonį, labai norėjo jų valgyti, norėjo eiti į zoologijos sodą“, – pridūrė Laura.
„Mirella sutiko papasakoti savo tragišką istoriją ir priimti pagalbą. Ji neturi draudimo, nėra net registruota kaip bedarbė, neturi pinigų, ji neegzistuoja sistemoje, – sakė Aleksandra Salbert. – Todėl mes sukūrėme aukų rinkimo kampaniją portale pomagam.pl.
Mes nupirkome jai tepalų, striukę ir batus, nes ji neturėjo nieko. Mes norime jai padėti ilgalaikėje perspektyvoje ir taip pat suteikti teisinę pagalbą.“
„Įsivaizduokite, kad kai greitoji pagalba paėmė ją iš namų, ji buvo apsirengusi tik chalatu, neturėjo net apatinių drabužių, – sakė Laura. – Nepaisant to, kas jai nutiko, ji yra protinga moteris. Nežinome, kas vyko jos kambaryje per tuos 27 metus, galbūt ji serga Stokholmo sindromu. Bet vieną dalyką žinome – ji turi grįžti į visuomenę.“
Parama Mirellai renkama čia.
Parengta pagal fakt.pl