Tačiau kalbėdami apie toleranciją dažnai pamirštame vieną jautriausių sričių – motinystę, kurios pradžia ne visada būna nuspalvinta šviesiausiomis spalvomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kelionė į motinystę – jautri ir unikali patirtis, kuri ne visuomet būna lengva“, – sako ne pelno siekiančios organizacijos „Mamos linija“ įkūrėja Dalia Tija Šilė.
Padėti mamoms įkvėpė asmeninė patirtis
Praėjus vos dviem savaitėms po pirmojo vaikelio gimdymo moteris pastebėjo, kad nuotaika vis labiau linksta į apatiją ir liūdesį. „Neradusi anoniminės pagalbos sau, nusprendžiau ją sukurti kitoms. Taip gimė VšĮ „Mamos linija“ – vieta, kurioje moterys, išgyvenančios motinystės melancholiją, gali kalbėtis atvirai ir saugiai“, – pasakoja ji.
„Daugybė mūsų susiduriame su sunkumais ir pasigendame palaikymo – ypač kai visas dėmesys nukreiptas į kūdikį, o apie melancholiją visuomenėje kalbama pusbalsiu. Mamai būtų daug lengviau, jei šalia būtų bendruomenė, kurioje ji galėtų pasidalinti išgyvenimais. Juk ji į pasaulį atnešė stebuklą – kodėl tuomet pati nesijaučia stebuklinga?“ – retoriškai klausia Dalia Tija Šilė.
Motinystės melancholija – gana dažnas reiškinys
Motinystės melancholija (angl. baby blues*) – lengvą depresiją primenanti emocinė būsena po gimdymo, pasireiškianti net iki 80 proc. moterų. Ji ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms.
Dažniausiai šie simptomai prasideda po kelių dienų nuo gimdymo ir trunka 1–2 savaites. Nuotaikų kaita, liūdesys, dirglumas, verkimas, nerimas dėl vaikelio – pirmieji motinystės melancholijos ženklai, kurių ignoruoti nevalia.
Šią būseną lemia ne moters charakteris ar „silpnumas“, o fiziologiniai procesai – staigūs hormonų pokyčiai, nuovargis, skausmas, o kartais ir nepakankamas skydliaukės aktyvumas. Savo vaidmenį atlieka ir psichologiniai veiksniai: stresas, neapibrėžtumas, atsakomybės jausmas, nerimas suklysti.
Artimos aplinkos palaikymas – gyvybiškai svarbus
Dažnai naujagimio susilaukusios mamos negeba pačios įvardyti savo jausmų, todėl artimos aplinkos palaikymas tampa gyvybiškai svarbus.
Deja, daugeliu atvejų visas dėmesys sutelkiamas į kūdikį, o moters emocinė būklė lieka nuošalyje. Tokia tyla gali būti pavojinga – motinystės melancholija, likusi be pagalbos, gali peraugti į pogimdyvinę depresiją ar net savižudybės riziką.
„Kiekvienas esame atsakingas už moters emocinę būseną. Pastebėjus nuotaikos svyravimus, nerimą, nepaaiškinamą liūdesį ar verksmingumą, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos. „Mamos linijoje“ dirba apmokytos savanorės, gebančios išklausyti ir padėti anonimiškai“, – sako Dalia Tija Šilė.
Tikroji tolerancija – išgirsti kitą, o ne teisti
Tikroji tolerancija gimsta tada, kai gebame priimti ne tik šypseną, bet ir ašaras. Kai neteisiame, o suprantame, ir svarbiausia – ištiesiame pagalbos ranką tuomet, kai labiausiai to reikia.
Motinystė neturi būti varžybos, kas stipresnė ar laimingesnė. Ji turėtų tapti bendru rūpesčiu – ir mamos, ir aplinkinių.
Lapkričio 16-oji – gera diena prisiminti, kad kartais didžiausia empatijos išraiška yra paprastas klausimas: „Kaip tu jautiesi?“ – ir nuoširdus noras išgirsti atsakymą, sako „Mamos linijos“ įkūrėja Dalia Tija Šilė.
Skatina nebijoti kreiptis pagalbos
Moteris ragina mamas pirmiausia būti tolerantiškomis sau. Priimti save visokią: pavargusią, pasimetusią, abejojančią. Leiskite sau būti žmogumi, ne tik mama, kuriai viskas nuolat turi pavykti tobulai.
Jei šiuo metu auginate kūdikį ir susiduriate su emociniais sunkumais, maloniai kviečiame kreiptis nemokamos emocinės pagalbos el. paštu laiskaimamai@mamoslinija.lt. Atsako apmokytos savanorės mamos, kurios supranta ir išklauso.