Tai nėra išgalvota drama. Tai 37-erių Anos gyvenimas, kuriame per trumpą laiką sugriuvo viskas – motinystės svajonės, šeimos ramybė, kūno stiprybė ir tikėjimas, kad skausmas turi ribas, rašoma „Tuk tuk, širdele“ pranešime žiniasklaidai.
Reikia ne patarimų, o galimybės išbūti
Šiandien Ana apie tai kalba ne tam, kad skaitytojais jos gailėtų. Ji kalba todėl, kad žino – netektys užgriūva viena po kitos, žmogui reikia ne patarimų ir ne stiprių žodžių. Jam reikia vietos, kurioje galima tiesiog būti. Tokia vieta jai tapo paramos fondas „Tuk tuk širdele“.
Su fondu Ana susipažino visai atsitiktinai. Ieškodama informacijos, kur galėtų sutikti panašaus likimo mamas, kur galėtų būti išgirsta ir suprasta, ji aptiko „Tuk tuk, širdele“.
Tuo metu Ana jau buvo trečio kurso socialinio darbo studentė, o jos bakalauro tema – mamos, netekusios vaikų. Tai nebuvo akademinis pasirinkimas – tai buvo jos pačios gyvenimo istorija.
Patyrė persileidimą
Prieš trejus metus Ana neteko kūdikio vėlyvo nėštumo metu. Persileidimas įvyko susirgus COVID-19. Tai buvo netikėta, sunkiai suvokiama, skausminga patirtis.
Gydytojai jau anksčiau buvo sakę, kad pastoti bus labai sudėtinga – Ana turi diagnozę, buvo susitaikiusi su mintimi, kad vaikų neturės. Vaikystėje jai pačiai teko patirti net keturias širdies operacijas.
Ilgus metus ji savanoriavo vaikų globos namuose, augino draugų vaikus savo širdyje ir buvo priėmusi mintį, kad motinystė jai bus kitokia.
Net ir tada, kai sužinojo, kad kūdikis gims su negalia, nes perėmė mamos virusą, Ana laukė jo visa širdimi. „Aš žinojau, kad tai mano gyvenimo dovana“, – sako ji.
Brolis mirė nuo žaibinės ligos formos
Anos gyvenimo smūgiai tuo nesibaigė. Po dviejų mėnesių netikėtai, per vos kelias valandas, nuo žaibinės meningokoko formos ligoninėje mirė jos brolis. Po pusės metų tėtį ištiko infarktas – jis prarado darbą, nebegalėjo dirbti, o Ana tapo tuo žmogumi, kuris laikė visą šeimą. Ji dirbo pusantro etato, pamiršo save, savo skausmą, savo kūną.
Praėjus lygiai metams po brolio mirties, tą pačią dieną, Ana pati buvo išvežta į ligoninę – tą pačią, kurioje mirė brolis.
Infekcija, užspaustas nervas, komplikacijos po COVID-19. Laukė sudėtinga operacija, ilga reabilitacija. Gydytojas prieš operaciją atvirai pasakė nežinantis, ar Ana išgyvens. Dėl įgimtos širdies ydos operacija galėjo baigtis labai skirtingai.
„Aš neturėjau kitos išeities“, – prisimena Ana. Operacija pavyko. Medikai suteikė jai antrą šansą gyventi.
Suprato, kad turi misiją
Po visų netekčių Ana sako supratusi, kad liko gyventi ne šiaip sau, kad turi misiją ir kad tai, ką patyrė vaikystėje, sūnaus ir brolio netektys, ją formavo, bet nesunaikino. Priešingai – pastūmėjo ieškoti prasmės.
Didžiuliu lūžiu tapo studijos. Jos padėjo atsitiesti, pakeitė mąstymą, leido pamatyti gyvenimą kitaip. „Aš išmokau labiau vertinti gyvenimą“, – sako Ana.
Ji prisimena frazę, kurią rado po brolio mirties: žmogus prilyginamas laužui, o kai kurie laužai sudega greičiau, kad sušildytų kitus. Ana sako – tai apie jos brolį. Mokytoją, pedagogą, šviesų žmogų, apie kurį mokiniai iki šiol kalba su meile.
„Buvo momentų, kai po netekčių aš net gyventi nenorėjau“, – atvirai pripažįsta ji. Bet ją išgelbėjo kabinimasis į žodžius, į frazes, į žmones, kurie kvietė išeiti, pabūti, pabandyti dar kartą.
Moterų bendrystėje gali būti savimi
Būtent tokią erdvę Ana rado „Tuk tuk širdele“ fonde. „Tai vieta, kur gali ateiti be kaukių, be makiažo, be stiprios moters vaidmens. Kur gali verkti. Arba tiesiog tylėti“, – sako ji.
Fondo susitikimuose mamos išbūna savo skausmą, išsiverkia, išklauso viena kitą ir grįžta į savo gyvenimus jau kitokios – stipresnės, labiau suprantančios save ir pasaulį.
Terapijos, stovyklos, susitikimai – tai ne vienkartinė pagalba. Tai ilgalaikė emocinė atrama moterims, kurios patyrė didžiausią netektį.
„Ten supranti, kad nesi viena. Kad tavo skausmas matomas. Kad gali kalbėti, bet gali ir nekalbėti. Gali tik klausytis. Ir to užtenka“, – pasakoja Ana.
Artėjant Kalėdoms, kai džiaugsmas ir netektis dažnai eina greta.
„Tuk tuk širdele“ fondas primena apie tuos, kuriems šventės ypač jautrios. Apie mamas, kurios gyvena su tuščia vieta širdyje, bet vis dar randa jėgų gyventi, auginti kitus vaikus, būti šalia.
„Tuk tuk širdele“ fondas šioms mamoms suteikia tai, ko negali duoti nei vaistai, nei geri patarimai – saugią erdvę išbūti, profesionalią emocinę pagalbą, bendrystę ir supratimą, kad jos nebūtų paliktos vienos tada, kai pasaulis reikalauja būti stipriomis.
Jeigu ši istorija palietė, tai ženklas, kad galite prisidėti. Aukodami paramos ir labdaros fondui „Tuk tuk širdele“, jūs padedate mamoms būti ne vienoms.
Prisidėti prie mamų gerovės, galite aukodami paramos ir labdaros fondui „Tuk tuk širdele“.
LT297044090108406338