56-erių buvusi slaugytoja Wendy Duffy fiziškai buvo sveika, tačiau balandžio 23 d. ji išvyko iš Anglijos Vakarų Midlandso į prieštaringai vertinamą „Pegasos“ kliniką.
Kelionė į šią įstaigą pradėta planuoti dar prieš metus, kuomet Wendy nusprendė, kad nebenori kentėti gyvendama gedule. Moteris prieš ketverius metus palaidojo tragiškai mirusį vienturtį sūnų – muzikantu svajojęs tapti Marcusas užspringo.
Sūnaus netekusi mama kelerius metus lankė terapiją ir vartojo antidepresantus, tačiau sako taip ir nesugebėjusi susitaikyti su jo mirtimi.
Naujosios Zelandijos gyventojai referendume pritarė eutanazijos įteisinimui
Wendy anksčiau yra bandžiusi nusižudyti pati. Siekdama eutanazijos ji praėjo griežtą paraiškos vertinimo procesą, galiausiai ekspertų komisija nusprendė, kad jos kančia atitinka „Pegasos“ kriterijus. Psichiatrai ir kiti specialistai, turėję visišką prieigą prie Wendy medicininių įrašų, po kelių mėnesių svarstymo patvirtino jos prašymą.
Moteris apie savo sprendimą papasakojo keturioms seserims ir dviem broliams. Prieš kelionę į ne pelno siekiančią savanoriškos pagalbinės mirties organizaciją „Pegasos“ Šveicarijoje taip pat parašė laiškus artimiesiems.
Susiję straipsniai
Ji netgi išsirinko, ką vilkės mirties dieną, ir kokią muziką girdės paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis.
Tačiau nors šeima žinojo apie jos sprendimą baigti gyvenimą Šveicarijoje, jiems nebuvo pasakyta tiksli data. Jei kas nors būtų keliavęs kartu ar kitaip padėjęs, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Šveicarijos įstatymai nurodo, kad „Pegasos“ negali pelnytis iš pagalbinės mirties paslaugų, nors Wendy už kelionę į šią įstaigą sumokėjo 11,5 tūkst. eurų.
„Pegasos“ yra ne pelno siekianti organizacija, tačiau jos klientai patys apmoka vaistus, gydytojų paslaugas ir laidotuvių išlaidas.
Nedidelė dalis klientų sumokėtų pinigų taip pat atitenka Šveicarijos valstybei.
Kas yra eutanazija?
Eutanazija, kartais vadinama gailestinga mirtimi, yra tyčinis žmogaus gyvenimo nutraukimas siekiant palengvinti jo skausmą ir kančias. Šis terminas kilęs iš senovės graikų posakio, reiškiančio „gera mirtis“.
Eutanazija – tai sąmoningas padėjimas žmogui nutraukti savo gyvenimą, pavyzdžiui, suteikiant jam tam reikalingų vaistų.
Pagal Anglijos įstatymus eutanazija yra nusikaltimas, už kurį gresia maksimali bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos, o pagalba tokiam asmeniui gali užtraukti iki 14 metų kalėjimo.
Vienintelė galimybė iškeliauti savo noru Jungtinėje Karalystėje yra „pasyvioji eutanazija“, kai nutraukiamas gydymas, galintis pratęsti žmogaus gyvenimą – pavyzdžiui, išjungiama gyvybę palaikanti aparatūra.
Mirtinai sergantiems pacientams Jungtinėje Karalystėje siūlomos alternatyvos yra hospiso priežiūra arba gydymo atsisakymas, ką psichiškai pajėgūs pacientai turi teisę padaryti.
Dėl to kai kurie sunkiai sergantys žmonės nusprendžia nelaukti kankinančios mirties ir vyksta į užsienio šalis, kuriose eutanazija yra legali.
2018 m. liepos 30 d. Aukščiausiojo Teismo teisėjas nusprendė, kad nuolatinėje vegetacinėje būsenoje esančiam žmogui turi būti leista mirti be pilno teismo posėdžio.
Šis sprendimas reiškia, kad jei šeima ir gydytojai sutaria, jie galės pašalinti maitinimo vamzdelius nesikreipdami į teismą.
Wendy „The Daily Mail“ portalui duodama paskutinį interviu sakė, jog labiausiai gyvenime troško tapti mama, todėl vienturčio sūnaus netektis ją palaužė.
Ji pasakojo: „Diena, kai sužinojau, kad laukiuosi Marcuso, buvo laimingiausia mano gyvenime.“
Tačiau kai jis tragiškai mirė, Wendy negalėjo susitaikyti su netektimi.
Nelaimė įvyko, kai pagiringas 23-ejų Marcusas ant svetainės sofos valgė mamos suteptą sumuštinį ir užmigęs juo paspringo.
Motina desperatiškai bandė išgelbėti sūnų ir pati atliko jam gaivinimą iki atvykstant medikams.
Wendy praleido penkias dienas su sūnumi ligoninėje, tačiau jis galiausiai mirė. Moteris sako, kad po šios tragedijos ją persekiojo košmarai.
„Laidojimo namuose eidavau kasdien ir tiesiog sėdėdavau su juo, leisdama jo „Spotify“ grojaraštį. Matydama savo sūnelį ten, ant metalinio stalo, aš palūžau. Po tokio vaizdo atsigauti tiesiog neįmanoma“, – pasakojo Wendy.
„Tą akimirką ir aš miriau viduje. Dabar nebesu tas pats žmogus, koks buvau anksčiau. Aš buvau labai jautri, bet po Marcuso mirties nebejaučiau nieko.
Dėl to turėjau mesti darbą. Negali būti slaugytoja, jei tau niekas nerūpi. O man niekas neberūpi, aš tik egzistuoju, negyvenu“, – atvirai rėžė moteris.
Praėjus devyniems mėnesiams po sūnaus mirties Wendy bandė nusižudyti, tačiau policija, gavusi pranešimą iš susirūpinusio draugo, išlaužė jos namų duris.
Ji dvi savaites buvo prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos ligoninėje, vėliau perkelta į psichiatrijos skyrių, tačiau po vienos nakties iš jo išėjo savo noru.
Wendy sakė, kad bandė pasveikti, konsultavosi su gydytojais ir psichiatrais, tačiau galiausiai nusprendė, kad nei specialistai, nei vaistai jai nepadėjo.
Moteris tvirtino, kad jos gyvenimas buvo „agonija“, ir sako tiesiog nenorėjo gyventi be savo sūnaus.
Mirdama Wendy ketino vilkėti savo sūnaus marškinėlius, kurie vis dar kvepia juo.
2025 metais Wendy pateikė oficialią paraišką „Pegasos“ klinikai, prašydama eutanazijos.
Nuo tada ji nuolat bendravo su įstaiga – pildė apklausas ir dalyvavo pokalbiuose.
Iki šiol visas Wendy bendravimas su klinika vyko internetu per „WhatsApp“ ir el. paštu, tačiau atvykusi į Šveicariją ji gyvai susitiko su psichiatru vertinimui.
Pateikusi oficialią paraišką ji iš pradžių sumokėjo beveik 6 tūkst. eurų, užstatą, o vėliau padengė visą 11,5 tūkst. eur. sumą. Moteris sakė, kad tai buvo jos viso gyvenimo santaupos.
Ji ištuštino namus, o šeimai nurodė, kur rasti artimiesiems parašytus laiškus.
Wendy tikėjosi, kad jos istorija atkreips valdžios dėmesį į dabartinę sistemą Jungtinėje Karalystėje. Ji piktinasi, kad turi mirti svetimoje šalyje.
Kaip tik šioje parlamento sesijoje Anglijoje bus iš naujo apsvarstytas eutanazijos įteisinimo klausimas.
Prieštaringai vertinamas įstatymo projektas jau du kartus buvo patvirtintas Bendruomenių Rūmuose, tačiau tam, kad taptų įstatymu, dar turi pereiti papildomus svarstymo etapus Lordų Rūmuose.
Parengta pagal „The Sun“